
Naujausios
Įprasminamas dviejų asmenybių atminimas
Šiauliuose šią savaitę bus atidengtos atminimo lentos iš čia kilusiam litvakui, JAV vieno cento kūrėjui, skulptoriui Viktorui Davidui Brenneriui (1871–1924) ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyviui šiauliečiui Mečislovui Jurevičiui (1927–1999).
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pasaulio litvakui atminti
Memorialinius renginius vakar spaudos konferencijoje pristatė Jonas Nekrašius ir Kazimieras Alminas.
Kultūrologas, advokatas Jonas Nekrašius – vienas iš iniciatorių įprasminti V. D. Brennerio atminimą. Pasaulio litvakui atminimo lenta bus atidengta ant Šiaulių banko pastato gruodžio 14 dieną, trečiadienį, 12 valandą.
Memorialinės lentos atidengimo iškilmėse laukiama Izraelio ambasadoriaus, Lietuvos žydų bendruomenės atstovų.
Šiemet minimos V. D. Brennerio 145-os gimimo metinės.
„Atminimo lenta įprasminamos ir lietuvių ir žydų kultūrinės sąsajos, – pabrėžė kultūrologas. – Kultūrinėje erdvėje jos mums labai svarbios.“
Jo žodžiais, bus atkurta ir istorinė teisybė. Pats V. D. Brenneris visada rašęs, jog gimė Šiauliuose, bet kai kurie šaltiniai nurodo, jog gimęs Rusijoje ar Kaune.
Idėjos įgyvendinimo pagrindinis mecenatas – Šiaulių bankas, lėšomis prisidėjo ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė. Atminimo lentą sukūrė dailininkas, profesorius Vaidotas Janulis.
J. Nekrašius priminė, jog buvo iškeltos kelios iniciatyvos, kaip įamžinti V.D. Brennerio atminimą Šiauliuose. Viena iš jų – statyti meninį akcentą kaip JAV vieno cento kūrėjui. Bet V. Janulis pasirinko įprasminti jį kaip asmenybę.
Tekstai parašyti lietuvių ir jidiš kalbomis.
Atminimo lenta siejama ir su pastato istorija. Čia 1921–1941 metais veikė Žydų liaudies bankas, o 1992 metais įsikūrė Šiaulių bankas, dabar vienintelis šalyje veikiantis lietuviškas bankas.
Kryžių kalno atkūrėjui atminti
Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui Mečislovui Jurevičiui atminimo lenta bus atidengta gruodžio 17 dieną, šeštadienį, 12.30 valandą, ant namo, kuriame jis gyveno – Spindulio g. 6 daugiabučio.
Atminimo lentą kūrė dizaineris Darius Augulis. Lėšų skyrė miesto Savivaldybė.
Idėjos iniciatorius – Kazimieras Alminas, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos vadovas, priminė M. Jurevičiaus nuopelnus. Pabrėžė, jog tai buvo šviesi asmenybė, nepalaužta kalinimo lageriuose. Jo gyvenimo žingsniai išsiskyrė tikėjimo tvirtybe..
„Vieni Kryžių kalną griovė, o jis atstatė – kai visi kryžiai buvo nugriauti, 1973 metais jis vėl čia pastatė pirmąjį kryžių, – prisiminė K. Alminas. – Iš jo buto penktame aukšte kryžius buvo nuleistas per langą ir nuvežtas į Kryžių kalną.“
M. Jurevičius buvo ir blaivybės skleidėjas, Helsinkio grupės narys. Platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką ir kitus pogrindinius leidinius.
K. Alminas prisiminė, kokią turtingą uždraustų anuomet knygų biblioteką turėjo M. Jurevičius. Beveik visus S. Šalkauskio raštus, V. Solovjovo, A. Solženicyno knygas.
Taip pat šeštadienį Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre 11 valandą vyks konferencija „Žingsniai Lietuvai“, skirta Helsinkio grupės 40-mečiui paminėti.
Memorialiniuose renginiuose dalyvaus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Helsinkio grupės narė Nijolė Sadūnaitė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kazimieras Alminas, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos vadovas, inicijavo Mečislovo Jurevičiaus, aktyvaus rezistencijos veikėjo, Helsinkio grupės nario, atminimo įamžinimą.
Kultūrologas Jonas Nekrašius pabrėžia, jog memorialine lenta, skirta V. D. Brenneriui, taip pat įprasminamos lietuvių ir žydų kultūrinės sąsajos.