Išskirtinis pavasaris – be pievų gaisrų

Išs­kir­ti­nis pa­va­sa­ris – be pie­vų gais­rų

Šie­me­ti­nis ko­vas Pak­ruo­jo ra­jo­ne – iš­skir­ti­nis per dau­ge­lį me­tų: šį mė­ne­sį ne­bu­vo už­re­gist­ruo­tas nė vie­nas per­nykš­tės žo­lės gais­ras.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Ug­nia­ge­siai džiau­gia­si at­sar­giai

Nuo pat ko­vo pra­džios Šiau­lių prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos kas­die­nė­se įvy­kių su­ves­ti­nė­se mir­ga pra­ne­ši­mai apie di­des­nius ar ma­žes­nius pie­vų gais­rus ap­skri­ties ra­jo­nuo­se. Vi­suo­se, iš­sky­rus Pak­ruo­jo.

Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Da­rius Mo­te­kai­tis pa­tvir­ti­no – šie­met pie­vos ne­de­gė.

„Džiau­gia­mės tuo, bet at­sar­giai – jau­na žo­lė dar tik pra­de­da dyg­ti, orai pa­si­tai­sė. Tad per­nykš­tės žo­lės gais­rų dar ga­li bū­ti. At­ši­lus, sau­lė­to­mis die­no­mis su ap­lin­ko­sau­gi­nin­kais tra­di­ciš­kai or­ga­ni­zuo­si­me pa­va­sa­ri­nius pre­ven­ci­nius rei­dus po ra­jo­ną. Šio­mis die­no­mis su­si­tik­si­me su Pak­ruo­jo de­ka­nu Re­mi­gi­ju­mi Če­ka­vi­čiu­mi, pa­pra­šy­si­me, kad ku­ni­gai iš sa­kyk­lų pri­min­tų pa­ra­pi­jie­čiams elg­tis są­mo­nin­gai, ne­de­gin­ti sau­sos žo­lės“, – sa­kė vir­ši­nin­kas.

D. Mo­te­kai­čio ži­nio­mis, anks­tes­niais me­tais pie­vas gais­rai dau­giau­siai nio­ko­da­vo be­šei­mi­nin­kė­se te­ri­to­ri­jo­se. Nes jei toks gais­ras ky­la ūki­nin­kams, bend­ro­vėms pri­klau­san­čio­se ar nau­do­ja­mo­se kul­tū­ri­nė­se pie­vo­se – Na­cio­na­li­nė mo­kė­ji­mų agen­tū­ra ma­ži­na ar­ba iš­vis ne­ski­ria iš­mo­kų.

„Grės­mė ne­tek­ti pa­ra­mos pa­ska­ti­no žem­dir­bius ne tik pa­tiems ne­de­gin­ti per­nykš­tės žo­lės, bet ir steng­tis pri­žiū­rė­ti, kad jų plo­tuo­se to ne­da­ry­tų kas ki­tas. O ra­jo­ne be­veik vi­sa že­mė nau­do­ja­ma, be­šei­mi­nin­kių te­ri­to­ri­jų ma­žai. To­dėl ir pie­vų gais­rų pa­sta­rai­siais me­tais ne­bū­da­vo daug“, – tei­gė D. Mo­te­kai­tis.

Vir­ši­nin­kas neat­me­ta ir dar vie­nos ga­li­mos to­kių gais­rų ma­žė­ji­mo prie­žas­ties – kai­muo­se ap­skri­tai spar­čiai ma­žė­ja gy­ven­to­jų, so­dy­bos lie­ka tuš­čios.

Il­go dar­bo re­zul­ta­tas

D. Mo­te­kai­čio nuo­mo­ne, re­zul­ta­tą – pa­va­sa­rį be žo­lės gais­rų, da­vė ir ug­nia­ge­sių me­tų me­tais at­lie­ka­mas pre­ven­ci­nis dar­bas. Nes in­for­ma­ci­niai su­si­ti­ki­mai mo­kyk­lo­se ir Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nė­je gel­bė­ji­mo tar­ny­bo­je ren­gia­mi jau pra­di­nu­kams. Vai­kai nuo ma­žens gir­di, ko­kią ža­lą gam­tai ir žmo­nėms da­ro sau­sos žo­lės de­gi­ni­mas.

Bet ug­nį į pie­vas anks­tes­niais me­tais dau­giau­siai pa­leis­da­vo ne ne­pil­na­me­čiai, o suau­gę žmo­nės, ne­tgi itin gar­baus am­žiaus su­lau­kę sen­jo­rai.

Per vie­ną iš pre­ven­ci­nių rei­dų ug­nia­ge­siai bu­vo su­ra­šę pro­to­ko­lą net prie de­vin­tos de­šim­ties me­tų ar­tė­jan­čiai il­gaam­žei. Mo­te­ris ka­te­go­riš­kai ne­su­ti­ko, kad da­ro kaž­ką blo­go – taip per­nykš­tės žo­lės ji at­si­kra­ty­da­vu­si de­šimt­me­čiais...

Il­giau­siai, de­vy­nio­li­ka me­tų, Pak­ruo­jo gais­ri­nė­je dir­ban­tis ins­pek­to­rius Pet­ras Ma­li­šaus­kas sa­vo aki­mis ma­tė, kaip si­tua­ci­ja kas­met kei­čia­si.

„Pie­vų gais­rų po tru­pu­tį ma­žė­jo kas­met, vi­du­ti­niš­kai pa­sta­rai­siais me­tais jų bū­da­vo po 15-20. Tam ne­ma­žai įta­kos tu­ri orai – lie­tin­gą pa­va­sa­rį žo­lė de­ga žy­miai re­čiau. Bet svar­bes­nis ir ge­rai nu­tei­kian­tis – ki­tas skai­čius: de­šimt kar­tų su­ma­žė­ję ug­nies nu­nio­ko­tų pie­vų plo­tai. Jei anks­čiau iš­deg­da­vo 10-20-30 hek­ta­rų sau­sos žo­lės, tai pa­sku­ti­niai­siais me­tais – tik po 2-3 hek­ta­rus“, – ly­gi­no ins­pek­to­rius.

P. Ma­li­šaus­kas ma­to ir dar vie­ną to­kių gais­rų ma­žė­ji­mo prie­žas­tį: ope­ra­ty­vius pra­ne­ši­mus apie de­gan­čias pie­vas. Mo­bi­liais te­le­fo­nais te­rei­kia pa­skam­bin­ti vie­nin­gu bend­ro­sios pa­gal­bos nu­me­riu, ir ži­nia apie ne­lai­mę per­duo­da­ma ug­nia­ge­siams.

Pra­var­tu pri­si­min­ti

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 286 straips­nis už sau­sos žo­lės, nend­rių, nu­kri­tu­sių me­džių la­pų, šiau­dų, lau­ki­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės at­lie­kų de­gi­ni­mą nu­ma­to ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę. Ga­li bū­ti ski­ria­ma nuo 30 iki 230 eu­rų bau­da, o įmo­nių va­do­vams ar ki­tiems at­sa­kin­giems as­me­nims – nuo 60 iki 300 eu­rų.

Ven­gi­mas im­tis prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos prie­mo­nių, pa­ste­bė­jus sa­vo že­mė­je ra­žie­nų ar ne­sug­rėb­tų (ne­su­rink­tų) šiau­dų gais­rą, ga­li už­trauk­ti bau­dą že­mės sa­vi­nin­kams, nau­do­to­jams ir val­dy­to­jams nuo 30 iki 170 eu­rų.

Ra­žie­nų, ne­nup­jau­tų ir ne­sug­rėb­tų (ne­su­rink­tų) žo­lių, nend­rių, ja­vų ir ki­tų že­mės ūkio kul­tū­rų de­gi­ni­mas už­trau­kia bau­dą as­me­nims nuo 50 iki 300 eu­rų, įmo­nių va­do­vams ar ki­tiems at­sa­kin­giems as­me­nims – nuo 120 iki 350 eu­rų.

Au­to­rės nuo­tr.

Da­rius Mo­te­kai­tis (de­ši­nė­je) prii­ma ma­žuo­sius lan­ky­to­jus Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nė­je tar­ny­bo­je.

Pet­rą Ma­li­šaus­ką la­biau­siai džiu­gi­na su­ma­žė­ję de­gu­sių pie­vų plo­tai – ma­žiau ža­los bu­vo pa­da­ry­ta ap­lin­kai.