Naujausios
Jau verkiant reikia lietaus
Dalia BYČIENĖ ir Edita SIAVRIS
Gegužę užklupusi sausra, privertė sunerimti ūkininkus ir daržininkus. Ką užauginsime be vandens? Žmonės baiminasi, kad ir vandens atsargos ima sekti. Kokios bus tolimesnės prognozės kalbėjomės su orų prognozių specialistais, o kiek ilgai be lietaus gali išgyventi daržai ir laukai, kuo jiems galime padėti aptarėme su Aleksandro Stulginskio universiteto profesore, agronome Honorata Danilčenko.
Daržovių augintojai teigia, kad daržovių kainų šuolio baimintis neverta.
Stasio Žumbio nuotr.
Dirvą reikėtų purenti
Anot profesorės, jei greitu metu normaliai nepalis, augaliukams bus truputį riesta. Kita vertus, augalai greit atsigauna. Daržai daugiau nukentės, bet javai, rapsai – mažiau.
„Daržininkams jau seniai laikas suprasti, kad daržai turi būti laistomi. Laistyti reikėtų ne anksčiau šeštos valandos vakaro ir ne vėliau dešimtos valandos ryto. Kad augalai būtų stiprūs, reikėtų juos purkšti stiprinančiu ir nuo kenkėjų saugančiu augalų antpilu – dilgėlių, kraujažolių, asiūklių mirkiniu. Jei nėra laiko mirkyti, pakanka augalus užplikyti. Parą, dvi pastovi ir galima purkšti.Tik būtinai reikia praskiesti mažiausiai dešimt kartų.
Per karščius nebūtina iš karto pulti laistyti augalų. Tegul jie skverbiasi į dirvožemį ir patys ieško drėgmės. Jeigu pripratinai laistyti, reikia laistyti nuolat. Dirvą reikėtų purenti, nes tuomet ji pasisavins naktį iškrentančią drėgmę“, – aiškino H.Danilčenko.
Dabar kas tik gali laisto net bulves. Ar tai ne prabanga? Ar anksčiau kas laistė bulves? „Ne, bet jau atėjo laikas. Beveik visi bulvių augintojai patyrė, kad laistomų bulvių gumbai būna didesni, vienodo dydžio, vienodai subrendę“, – pastebi agronomė.
Kiek ilgai gali tęstis tokia „pirtis“ gamtoje?
Kaip sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas, niekas to negali pasakyti. Susiklostė situacija, kad mūsų kraštą užklupo anticiklonai. Vienas nukeliauja, kitas atslenka. Jie atneša saulėtus ir karštus orus. Karščiai ypač alina Pietų Lietuvą, kur didelis gaisringumas. Kai kur šiauriniuose, pietrytiniuose rajonuose po truputį palyja. Išsipildė sinoptikų pažadai, kad labiausiai karščių nualintai Pietų ir Pietryčių Lietuvai dangus bus gailestingas savaitgalį. Šiame krašte tai vienur, tai kitur praėjo trumpi lietaus šuorai.
„Geresnė naujiena – nuo šios savaitės vidurio gali būti vėsiau, bet vis vien orai sausi ir mažai debesuoti. Jei lietaus kai kur pasitaikys, ilgesnio tikėtis neverta“, – pastebi sinoptikas. Anot jo, tokiu oru labai liūdna pievoms. Lietaus nelaistoma žolė užaugo labai silpna. Sinoptikas perspėjo, kad didesnių permainų nėra ko tikėtis bent iki birželio 7 dienos.
Regionas aplink Lietuvą – klimato kaitos įkaitas
Hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad visas birželis turėtų būti sausesnis, negu įprastai būna. Paprastai birželį iškrenta 75 milimetrai kritulių (1 litras į kvadratinį metrą). Pasak klimatologo, kritulių trūkumas, ypač paviršiniam dirvos sluoksniui, labai juntamas, tačiau nudžiugino, kad antroje birželio pusėje turėtų būti geriau. „Praeitą pusmetį kritulių buvo labai daug, viskas buvo užmirkę, dabar – per sausa. Pusiausvyros nebuvimas gamtoje atkeliauja kartu su klimato kaita“, – aiškino mokslininkas.
Kartais tokios situacijos susiklostydavusios ir anksčiau. Būta metų, kai nelydavo visą mėnesį. Ar tik mūsų šalyje tokia situacija susidėstė? „Visas regionas aplink Lietuvą tapo klimato kaitos įkaitu. Savaip kenčia ir kiti regionai. Sakytum, susikeitė vietomis. Užpraėjusią savaitę Skandinavijoje buvo šilčiau, nei Madride (Ispanija)“, – teigė D.Valiukas.
Anot D.Valiuko, yra giluminiai dalykai, svarbesni už žiemkenčius ir daržus. Jiems dar galima padėti, persodinti, atsodinti, bet yra dalykų, kurie nepriklauso nuo žmogaus – į Šiaurę traukiasi spygliuočiai. Juos keičia iš piečiau ateinantys lapuočiai, o su jais kartu ateina vadinamieji klimato migrantai – kenkėjai ir ligos.
Situacijos komentaras
Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija CIRONKIENĖ:
- Kai tokie orai, sąlygos augalams augti ir vystytis yra blogos. Kai trūksta drėgmės ir itin karšta, augalai neįsisavina maistingųjų medžiagų, nustoja augti ar visai žūva. Kai prasideda staigūs lietūs, augalai bando atsigriebti, prasideda staigus augimas, daržovės deformuojasi ir nėra prekinės produkcijos.
Sausra kol kas nieko gera nežada. Kalbant apie daržovių ūkius, situacija gali būti skirtinga, priklausomai nuo regiono, sąlygų ūkyje, ar jis turi laistymo įrangą ar ne; kokios daržovės auginamos – ankstyvos ar vėlyvos. Vienų ūkininkų vertinimu, nuostoliai gali siekti 10-20 proc., kiti išvis nežino, ką daryti, nes augalai yra nuleipę, guli, o palaistyti neturi kuo.
Tačiau mes sakome, kol derlius nesuvežamas į saugyklas, niekada negalime tiksliai pasakyti, kokie nuostoliai. Šiuo metu, jeigu ūkyje yra laistymas, agurkams yra gerai, bulvėms neabejotinai per karšta. Jeigu staigiai palis, bulvės pradės staigiai augti, gumbai trūkinėti. Daržovių produkcijai įtaką daro situacija, esanti pas kaimynus, tačiau Lenkijoje irgi arba karšta, arba liūtys, ji kaip ir mes, problemų turi kasmet, beje, kaip ir visa Europa, nes klimato kaitos padariniai jau neprognozuojami.
Kai padaugėja neprekinės produkcijos, augintojas, norėdamas minimalizuoti nuostolius, stengiasi parduoti ją bent minimalia kaina, taigi rinkoje padaugėja pigios produkcijos. Pigi produkcija yra koziris supirkėjui nemokėti daug ir už kokybišką produktą, todėl išeina užburtas ratas.
Jeigu bus mažiau prekinės, tinkamos eksportui, prekybos tinklams produkcijos, geros prekinės kokybės produkcijos kaina kils, tuo labiau jei jos nebus ir Lenkijoje.
Tačiau jau dabar beveik galima prognozuoti, kad rinkoje bus ir pigios produkcijos, taigi vartotojas rinksis, kokios jam reikia. Kad ir kaip būtų, pastaraisiais metais daržovių rinkoje ūkininkams didėjo tik daržovių kainų žirklės – nepalankiais metais padidėja produkcijos kainų žirklės tarp geros, turinčios išvaizdą, produkcijos ir prastesnės. Vis dėlto nuo euro įvedimo vidutinė daržovių pardavimo kaina ūkiuose beveik nekito. Kol kas tikėtis kainų šuolio nereikėtų.
