Jau verkiant reikia lietaus

Jau verkiant reikia lietaus

Jau ver­kiant rei­kia lie­taus

Da­lia BY­ČIE­NĖ ir Edi­ta SIAV­RIS

Ge­gu­žę už­klu­pu­si saus­ra, pri­ver­tė su­ne­rim­ti ūki­nin­kus ir dar­ži­nin­kus. Ką užau­gin­si­me be van­dens? Žmo­nės bai­mi­na­si, kad ir van­dens at­sar­gos ima sek­ti. Ko­kios bus to­li­mes­nės pro­gno­zės kal­bė­jo­mės su orų pro­gno­zių spe­cia­lis­tais, o kiek il­gai be lie­taus ga­li iš­gy­ven­ti dar­žai ir lau­kai, kuo jiems ga­li­me pa­dė­ti ap­ta­rė­me su Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­re, ag­ro­no­me Ho­no­ra­ta Da­nil­čen­ko.

Dar­žo­vių au­gin­to­jai tei­gia, kad dar­žo­vių kai­nų šuo­lio bai­min­tis ne­ver­ta.

Sta­sio Žum­bio nuo­tr.

Dir­vą rei­kė­tų pu­ren­ti

Anot pro­fe­so­rės, jei grei­tu me­tu nor­ma­liai ne­pa­lis, au­ga­liu­kams bus tru­pu­tį ries­ta. Ki­ta ver­tus, au­ga­lai greit at­si­gau­na. Dar­žai dau­giau nu­ken­tės, bet ja­vai, rap­sai – ma­žiau.

„Dar­ži­nin­kams jau se­niai lai­kas su­pras­ti, kad dar­žai tu­ri bū­ti lais­to­mi. Lais­ty­ti rei­kė­tų ne anks­čiau šeš­tos va­lan­dos va­ka­ro ir ne vė­liau de­šim­tos va­lan­dos ry­to. Kad au­ga­lai bū­tų stip­rūs, rei­kė­tų juos purkš­ti stip­ri­nan­čiu ir nuo ken­kė­jų sau­gan­čiu au­ga­lų ant­pi­lu – dil­gė­lių, krau­ja­žo­lių, asiūk­lių mir­ki­niu. Jei nė­ra lai­ko mir­ky­ti, pa­kan­ka au­ga­lus už­pli­ky­ti. Pa­rą, dvi pa­sto­vi ir ga­li­ma purkš­ti.Tik bū­ti­nai rei­kia pra­skies­ti ma­žiau­siai de­šimt kar­tų.

Per karš­čius ne­bū­ti­na iš kar­to pul­ti lais­ty­ti au­ga­lų. Te­gul jie skver­bia­si į dir­vo­že­mį ir pa­tys ieš­ko drėg­mės. Jei­gu pri­pra­ti­nai lais­ty­ti, rei­kia lais­ty­ti nuo­lat. Dir­vą rei­kė­tų pu­ren­ti, nes tuo­met ji pa­si­sa­vins nak­tį iš­kren­tan­čią drėg­mę“, – aiš­ki­no H.Da­nil­čen­ko.

Da­bar kas tik ga­li lais­to net bul­ves. Ar tai ne pra­ban­ga? Ar anks­čiau kas lais­tė bul­ves? „Ne, bet jau atė­jo lai­kas. Be­veik vi­si bul­vių au­gin­to­jai pa­ty­rė, kad lais­to­mų bul­vių gum­bai bū­na di­des­ni, vie­no­do dy­džio, vie­no­dai su­bren­dę“, – pa­ste­bi ag­ro­no­mė.

Kiek il­gai ga­li tęs­tis to­kia „pir­tis“ gam­to­je?

Kaip sa­kė si­nop­ti­kas Vy­tau­tas Sa­ka­laus­kas, nie­kas to ne­ga­li pa­sa­ky­ti. Su­sik­los­tė si­tua­ci­ja, kad mū­sų kraš­tą už­klu­po an­ti­cik­lo­nai. Vie­nas nu­ke­liau­ja, ki­tas at­slen­ka. Jie at­ne­ša sau­lė­tus ir karš­tus orus. Karš­čiai ypač ali­na Pie­tų Lie­tu­vą, kur di­de­lis gais­rin­gu­mas. Kai kur šiau­ri­niuo­se, piet­ry­ti­niuo­se ra­jo­nuo­se po tru­pu­tį pa­ly­ja. Iš­si­pil­dė si­nop­ti­kų pa­ža­dai, kad la­biau­siai karš­čių nua­lin­tai Pie­tų ir Piet­ry­čių Lie­tu­vai dan­gus bus gai­les­tin­gas sa­vait­ga­lį. Šia­me kraš­te tai vie­nur, tai ki­tur praė­jo trum­pi lie­taus šuo­rai.

„Ge­res­nė nau­jie­na – nuo šios sa­vai­tės vi­du­rio ga­li bū­ti vė­siau, bet vis vien orai sau­si ir ma­žai de­be­suo­ti. Jei lie­taus kai kur pa­si­tai­kys, il­ges­nio ti­kė­tis ne­ver­ta“, – pa­ste­bi si­nop­ti­kas. Anot jo, to­kiu oru la­bai liūd­na pie­voms. Lie­taus ne­lais­to­ma žo­lė užau­go la­bai silp­na. Si­nop­ti­kas per­spė­jo, kad di­des­nių per­mai­nų nė­ra ko ti­kė­tis bent iki bir­že­lio 7 die­nos.

Re­gio­nas ap­link Lie­tu­vą – kli­ma­to kai­tos įkai­tas

Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos (LHMT) Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas dr. Do­na­tas Va­liu­kas sa­ko, kad vi­sas bir­že­lis tu­rė­tų bū­ti sau­ses­nis, ne­gu įpras­tai bū­na. Pap­ras­tai bir­že­lį iš­kren­ta 75 mi­li­met­rai kri­tu­lių (1 lit­ras į kvad­ra­ti­nį met­rą). Pa­sak kli­ma­to­lo­go, kri­tu­lių trū­ku­mas, ypač pa­vir­ši­niam dir­vos sluoks­niui, la­bai jun­ta­mas, ta­čiau nu­džiu­gi­no, kad ant­ro­je bir­že­lio pu­sė­je tu­rė­tų bū­ti ge­riau. „Praei­tą pus­me­tį kri­tu­lių bu­vo la­bai daug, vis­kas bu­vo už­mir­kę, da­bar – per sau­sa. Pu­siaus­vy­ros ne­bu­vi­mas gam­to­je at­ke­liau­ja kar­tu su kli­ma­to kai­ta“, – aiš­ki­no moks­li­nin­kas.

Kar­tais to­kios si­tua­ci­jos su­si­klos­ty­da­vu­sios ir anks­čiau. Bū­ta me­tų, kai ne­ly­da­vo vi­są mė­ne­sį. Ar tik mū­sų ša­ly­je to­kia si­tua­ci­ja su­si­dės­tė? „Vi­sas re­gio­nas ap­link Lie­tu­vą ta­po kli­ma­to kai­tos įkai­tu. Sa­vaip ken­čia ir ki­ti re­gio­nai. Sa­ky­tum, su­si­kei­tė vie­to­mis. Užp­raė­ju­sią sa­vai­tę Skan­di­na­vi­jo­je bu­vo šil­čiau, nei Mad­ri­de (Is­pa­ni­ja)“, – tei­gė D.Va­liu­kas.

Anot D.Va­liu­ko, yra gi­lu­mi­niai da­ly­kai, svar­bes­ni už žiem­ken­čius ir dar­žus. Jiems dar ga­li­ma pa­dė­ti, per­so­din­ti, at­so­din­ti, bet yra da­ly­kų, ku­rie ne­prik­lau­so nuo žmo­gaus – į Šiau­rę trau­kia­si spyg­liuo­čiai. Juos kei­čia iš pie­čiau atei­nan­tys la­puo­čiai, o su jais kar­tu atei­na va­di­na­mie­ji kli­ma­to mig­ran­tai – ken­kė­jai ir li­gos.

Si­tua­ci­jos ko­men­ta­ras

Dar­žo­vių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Zo­fi­ja CI­RON­KIE­NĖ:

- Kai to­kie orai, są­ly­gos au­ga­lams aug­ti ir vys­ty­tis yra blo­gos. Kai trūks­ta drėg­mės ir itin karš­ta, au­ga­lai neį­si­sa­vi­na mais­tin­gų­jų me­džia­gų, nu­sto­ja aug­ti ar vi­sai žū­va. Kai pra­si­de­da stai­gūs lie­tūs, au­ga­lai ban­do at­si­grieb­ti, pra­si­de­da stai­gus au­gi­mas, dar­žo­vės de­for­muo­ja­si ir nė­ra pre­ki­nės pro­duk­ci­jos.

Saus­ra kol kas nie­ko ge­ra ne­ža­da. Kal­bant apie dar­žo­vių ūkius, si­tua­ci­ja ga­li bū­ti skir­tin­ga, pri­klau­so­mai nuo re­gio­no, są­ly­gų ūky­je, ar jis tu­ri lais­ty­mo įran­gą ar ne; ko­kios dar­žo­vės au­gi­na­mos – anks­ty­vos ar vė­ly­vos. Vie­nų ūki­nin­kų ver­ti­ni­mu, nuo­sto­liai ga­li siek­ti 10-20 pro­c., ki­ti iš­vis ne­ži­no, ką da­ry­ti, nes au­ga­lai yra nu­lei­pę, gu­li, o pa­lais­ty­ti ne­tu­ri kuo.

Ta­čiau mes sa­ko­me, kol der­lius ne­su­ve­ža­mas į sau­gyk­las, nie­ka­da ne­ga­li­me tiks­liai pa­sa­ky­ti, ko­kie nuo­sto­liai. Šiuo me­tu, jei­gu ūky­je yra lais­ty­mas, agur­kams yra ge­rai, bul­vėms nea­be­jo­ti­nai per karš­ta. Jei­gu stai­giai pa­lis, bul­vės pra­dės stai­giai aug­ti, gum­bai trū­ki­nė­ti. Dar­žo­vių pro­duk­ci­jai įta­ką da­ro si­tua­ci­ja, esan­ti pas kai­my­nus, ta­čiau Len­ki­jo­je ir­gi ar­ba karš­ta, ar­ba liū­tys, ji kaip ir mes, pro­ble­mų tu­ri kas­met, be­je, kaip ir vi­sa Eu­ro­pa, nes kli­ma­to kai­tos pa­da­ri­niai jau ne­prog­no­zuo­ja­mi.

Kai pa­dau­gė­ja ne­pre­ki­nės pro­duk­ci­jos, au­gin­to­jas, no­rė­da­mas mi­ni­ma­li­zuo­ti nuo­sto­lius, sten­gia­si par­duo­ti ją bent mi­ni­ma­lia kai­na, tai­gi rin­ko­je pa­dau­gė­ja pi­gios pro­duk­ci­jos. Pi­gi pro­duk­ci­ja yra ko­zi­ris su­pir­kė­jui ne­mo­kė­ti daug ir už ko­ky­biš­ką pro­duk­tą, to­dėl išei­na už­bur­tas ra­tas.

Jei­gu bus ma­žiau pre­ki­nės, tin­ka­mos eks­por­tui, pre­ky­bos tink­lams pro­duk­ci­jos, ge­ros pre­ki­nės ko­ky­bės pro­duk­ci­jos kai­na kils, tuo la­biau jei jos ne­bus ir Len­ki­jo­je.

Ta­čiau jau da­bar be­veik ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, kad rin­ko­je bus ir pi­gios pro­duk­ci­jos, tai­gi var­to­to­jas rink­sis, ko­kios jam rei­kia. Kad ir kaip bū­tų, pa­sta­rai­siais me­tais dar­žo­vių rin­ko­je ūki­nin­kams di­dė­jo tik dar­žo­vių kai­nų žirk­lės – ne­pa­lan­kiais me­tais pa­di­dė­ja pro­duk­ci­jos kai­nų žirk­lės tarp ge­ros, tu­rin­čios iš­vaiz­dą, pro­duk­ci­jos ir pra­stes­nės. Vis dėl­to nuo eu­ro įve­di­mo vi­du­ti­nė dar­žo­vių par­da­vi­mo kai­na ūkiuo­se be­veik ne­ki­to. Kol kas ti­kė­tis kai­nų šuo­lio ne­rei­kė­tų.