Jėgeris mėgsta nustebinti neįprastais valgiais

Jėgeris mėgsta nustebinti neįprastais valgiais

Jėgeris mėgsta nustebinti neįprastais valgiais

Geriausiu lapkričio mėnesio patiekalo receptu „Šiaulių krašto“ skaitytojai išrinko Šiaulių miškų urėdijos jėgerio Gyčio Pyrago pasiūlytą receptą. Jam įteiktas prizas – knyga „Kaupiame atsargas“.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Pikantiškas kepsnys

Gytis Pyragas, „Dienos recepto“ rubrikai pasiūlydamas medžiotojų pikantiškų kepsnelių, gaminamų iš šerno arba elnio sėklidžių, patvirtino, kad mėgsta žmones stebinti. Toks patiekalas daugeliui net negirdėtas.

Miškininkas ne kartą juo apstulbino ir svečius – medžiotojus iš Vokietijos.

Vienas iš vokiečių sumedžiojo didelį šerną. Patiną. Draugai Gyčiui pasiūlė iškepti jo sėklides. Gytis ėmėsi darbo.

Svečias nustebęs žiūrėjo ir per vertėją paklausė: „Negi jūs tai valgysite?“. Išgirdęs patvirtinimą, pareiškė, kad jis tai – ne. Vokiečio nuostatos nepakeitė ir argumentas, kad šerną nušovęs privalo valgyti jo sėklides – tokios esančios šio krašto medžiotojų tradicijos. Vokiečio atsakymas: „Ne!“

G. Pyragas metė dar vieną argumentą: „Bet kas tai valgo, to potencija – vo!“.

Prieš tokį argumentą svečias iš Vokietijos nebeatsilaikė, o pavalgęs gyrė kepsnį.

Žiemą pamedžiojus kitai vokiečių grupei, miške buvo užkurtas laužas ir imta kepti laimikio sėklides. Svečiai žiūrėjo, akis išpūtę. Ėmė skųstis skrandžio bei dar kažkokiomis kitokiomis problemomis, kad tik tokių vaišių išvengtų.

Kai kepsniai buvo paruošti, vis dėlto jų pabandė, ir tos skrandžio problemos nežinia kur dingo. Prašė dar pakartoti, bet kartoti jau nebebuvo ko.

Pavaišino karininkus

Gruzdžių žemės ūkio technikumą baigęs G. Pyragas sako, kad jis, kaip ir kiti jo kolegos veterinarijos specialistai, sėklidžių yra išpjovęs daug. Pirmą kartą jų iškepė dar tada, kai pats ir ragavęs nebuvo – tarnaudamas sovietinėje armijoje daugiau kaip prieš 30 metų.

Tarnavo Kazachstane, Semipalatinsko srityje. Dalinys laikė apie 300 kiaulių – bekonų, pusbekonių, o tarp kareivių veterinarijos specialistas tik vienas – G. Pyragas. Jo paklausė ar gali iškastruoti. Atsakė, kad gali – juk mokėsi.

Karininkai užsiminė girdėję, kad kuilių sėklidės valgomos. Gytis tai patvirtino ir gyrė, kad jos – pasakiškas maistas, nors pats ir nebuvo ragavęs.

Pripjovė du kibirus sėklidžių. Vieną kibirą karininkas parnešė į kareivines.

Gytis ėmėsi ruošti patiekalą, nors buvo tik girdėjęs, kaip tai daroma.

Nors teko apsieiti ir be grietinės, nes jos nebuvo, ir be prieskonių, bet kepsniai išėjo tokie, kad ir pačiam, pirmą kartą jų paragavusiam, patiko.

Armijoje G. Pyragui teko daryti ir pirmas savo gyvenime dešras, kai karininkas užsiminė girdėjęs, jog lietuviai jas padaro labai skanias.

Gytis buvo matęs, kaip močiutė valo žarnas – jas taip ir išvalė. Mėsmalės dalinyje nebuvo, todėl mėsą teko peiliu kapoti. Padarė dešras. Karininkai atėjo, paragavo – geras dalykas. Geras, bet kareiviams duoti dešrų negalima, nes per skanu.

Sumuštiniai su šviežia stirniena

„Dienos recepto“ rubrikoje G. Pyragas siūlė pasiruošti ir sumuštinių su šviežia stirniena. Dažnas šio valgio taip pat ne iškart išdrįsta paragauti.

Kartą medžiotojai, sumedžioję stirnų, sutarė vakare dar susitikti pirtyje.

Susirinko. G. Pyragas atsinešė duonos, sviesto, prieskonių. Pjausto žalią stirnos nugarinę, daro sumuštinius. Kiti medžiotojai žiūri, kas čia bus. Pasiūlius valgyti, atsisakė visi.

Gytis suvalgė vieną riekutę – skanu. Tartum lašišą valgytum. Ir jis pirmą kartą valgė tokių sumuštinių. Ir darė juos pirmą kartą – tik buvo girdėjęs, kaip juos daryti.

Sumuštinį paėmė ir vieno medžiotojo sūnus. Po to suvalgė ir antrą, ir trečią. Tai pamatęs tėvas padarė išvadą: jeigu vaikas valgo, tai skanu.

Sumuštinių netrukus – kaip nebuvę.

Šeimininkauja, kai užeina ūpas

Šeimininkauti virtuvėje G. Pyragas imasi, kai užeina ūpas. O jis aplanko neretai. Būna, paruošia tai šurpą, tai šiupinienę, plovą, kugelį, vėdarus ar iškepa kumpį... Kolegoms, draugams ar artimiesiems.

Dažniausiai valgį tenka ruošti miške. Prie laužo, šąlant ir vėjui blaškant ugnį, dirbti būna sudėtingiau, bet, anot G. Pyrago, „prie gero noro nėra blogo oro“.

Jis sako, jog kai gera mintis šauna į galvą, galima valgį paruošti ir iš nieko.

Štai vienas paprastas G. Pyrago sumanytas receptas. Bulvę perpjauti per pusę, vidurį išskaptuoti, į abi puseles pridėti supjaustytų lašinukų, svogūnų, įvynioti į foliją ir – į žarijas. Tai, kas išskaptuota, taip pat kepti, suvyniojus į foliją.

O vaikystėje Gyčiui teko net šakočius kepti. Mama juos kepė – reikėjo padėti.

Autoriaus nuotr.

KULINARAS: Skaitytojų sprendimu geriausiu lapkričio mėnesio kulinaru tapęs Gytis Pyragas sako, kad prizas – knyga „Kaupiame atsargas" – jam tikrai pravers.