Jie tikriau myli Lietuvą

Jie tik­riau my­li Lie­tu­vą

Vladas VERTELIS,

žurnalistas

Kuo dau­giau Lie­tu­vo­je skur­do ir ne­tei­sy­bės, tuo Jie – di­de­li ir di­des­ni val­džios ir par­ti­jų žmo­nės – la­biau my­li Lie­tu­vą.

Jų mei­lė pro­por­cin­gai au­ga nuo val­džio­je iš­bū­tų me­tų ir nuo po­sto dy­džio ir reikš­mės. To­dėl la­biau­siai Lie­tu­vą my­li Pat­riar­chas, vi­si ša­lies pre­zi­den­tai, iš­sky­rus Ro­lan­dą Pak­są, Sei­mo pir­mi­nin­kai ir pir­mi­nin­kės, prem­je­rai, Ra­sa Jukne­vi­čie­nė, o to­liau – pa­gal ran­gą.

Sa­ko­ma – mei­lė ak­la, to­dėl Ten sė­din­tie­ji ge­ro­kai ne­bep­ri­ma­to, kaip to­ji Šiau­lių ak­lo­ji po­li­ti­kė, ku­riai tam­sa ne­truk­dė nei au­to­mo­bi­lį vai­ruo­ti, nei vals­ty­bės so­cia­li­nę skry­nią tuš­tin­ti.

Apak­ti ga­li­ma ne tik nuo ak­ty­vuo­to kri­mi­na­li­nio fai­lo, bet ir nuo val­džios ga­lių, su­si­reikš­mi­ni­mo, dva­riš­kių liaup­sių ir at­si­vė­ru­sių ho­ri­zon­tų aki­nan­čios švie­sos pliūps­nio.

Ypa­tin­ga mei­le Tė­vy­nei trykš­ta kon­ser­va­to­rių ir so­cial­de­mok­ra­tų, dar­bie­čių ir li­ber­są­jū­die­čių va­dai, nes bū­tent jų val­dy­mų me­tais ša­lis grimz­do į skur­dą, su­kles­tė­jo at­ka­tų ir ki­to­kių ko­rup­ci­nių vei­kų kul­tū­ra, švo­ge­riz­mas, par­ti­jos ta­po ne tik įdar­bi­ni­mo agen­tū­ro­mis, bet, švel­niai sa­kant, įga­vo ir nu­si­kals­ta­mų or­ga­ni­za­ci­jų bruo­žų.

Jų mei­lė – ne tuš­čia, to­dėl ir že­mę bu­vo pa­ver­tę kil­no­ja­muo­ju tur­tu ar­čiau sa­vęs, kad ją dar gra­žes­nę, der­lin­ges­nę ir su tvar­te­liais karš­tai pa­mil­tų Jų vai­kai bei anū­kai.

Dar – su­ra­do daug prie­šų ne tik už sie­nų, bet ir tarp sa­vų, net strei­kuo­jan­čius mo­ky­to­jus bu­vęs so­cial­de­mok­ra­tų Pir­ma­sis ap­šau­kė Ru­si­jos agen­tais.

Ėdė ir te­beė­da vi­sus sa­vus iš­si­šo­kė­lius – sua­be­jo­jus pa­sta­rų­jų mei­le Tė­vy­nei. Žai­džia ideo­lo­gi­jo­mis, nors jo­kios de­ši­nės nei kai­rės jų par­ti­niuo­se klu­buo­se jau se­niai ne­bė­ra – tik skir­tin­gi pa­va­di­ni­mai, to­dėl dėl iž­do ir įta­kos krams­no­ja­si sa­vi su sa­vais.

Kai tau­ta pra­dė­jo iš­si­vaikš­čio­ti, Jų mei­lė ta­po pla­ti kaip pa­sau­lis, kaip glo­ba­li Lie­tu­va, to­dėl Jie mums išaiš­ki­no, kad prie Bal­ti­jos jū­ros gy­ve­na­me ge­riau, nei su­da­nie­čiai – prie Rau­do­no­sios.

Jų mei­lė Lie­tu­vai – to­kia ty­ra, kad ne­lei­džia­ma jos terš­ti jo­kio­mis skur­do ap­raiš­ko­mis. Treč­da­lį ša­lies skurs­tan­čių gy­ven­to­jų, grau­džiai ma­žą vi­du­ti­nę al­gą, au­gan­čias kai­nas Jie va­di­na sta­tis­ti­ka, to­dėl smer­kia ap­si­pir­ki­nė­jan­čius Len­ki­jo­je ir aiš­ki­na, kad be eu­ro gy­ven­tu­mėm jau „prie ru­so“.

Jie my­li Lie­tu­vą tik­riau. Ir nu­mir­tų var­dan tos ... mei­lės taip pat tra­giš­kai – ro­man­tiš­kai, kaip ir Ro­meo su Džiul­je­ta.