
Naujausios
MUMS RAŠO
K. Donelaičio 305-metis – prie „Būrų stalo“
„Gandinant pasišiaušusiam šiauriui“, K. Donelaičio draugijos nariai šiauliečiai – Mažosios Lietuvos mylėtojai – rinkosi į Šiaulių universiteto Kristijono Donelaičio auditoriją paminėti Poeto 305-ąsias gimimo metines.
Šventės pradžioje įteikiau K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkui Boleslovui Vengriui Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, K. Donelaičio draugijos medalį „Širdings brolau“. Šiuo medaliu apdovanotas dar vienas lietuvaitis – dr. Vytautas Šilas, nes kiti – Karaliaučiaus krašte besidarbuojantys žmonės.
Pasveikinome savo gimtadienį švenčiantį prof. hab. dr. Vytenį Rimkų, gasčiūnietį Stasį Rimdžių.
Prof. Vytenis Rimkus dėkodamas sakė, kad gyventi yra dėl ko. Reikia statyti Lietuvą, kurioje yra dar daug negerovių, daug trūkumų... „Gyvenkim Lietuvai, savo mažais ar dideliais darbais prisidėkime prie jos kūrimo.“
Cecilija Lapkuvienė pasveikino jubiliatą K. Donelaičio žodžiais, visiems padėkojo ir palinkėjo nesibaigiančių kelionių į Tolminkiemį. Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūras Kazimieras Alminas pažymėjo, kad Lietuva būtų skurdi be čia esančių profesorių ir visų susirinkusių šviesuolių – reikia branginti juos.
Prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, pradėjusi pokalbį „K. Donelaitis dailėje“, pabrėžė, kad svarbu įtraukti į mūsų veiklą 20-mečius, 30-mečius žmones. Nuvažiavusių į Tolminkiemį jaunų žmonių galvose „užsidega lemputė“, kuri nenustoja šviesti: taip auginsime kultūringą žmogų. Kultūra yra tai, apie ką kalbame susėdę prie stalo. Ar atsiranda vietos pokalbiams apie kultūrą? Kiek mumyse yra žmogiškumo, tiek esame kultūringi.
K. Donelaitis visus sodino prie stalo, būrai ir kilmingieji – jam visi buvo žmonės. Tą jo savybę daugelis menininkų, dailininkų vaizdavo savo kūriniuose, pvz., Šarūnas Leonavičius iliustravo 2014 metais K. Donelaičio „Metų“ naują leidimą, labai gražus darbas. Daugelis kitų menininkų skyrė savo darbus K. Donelaičiui.
Dailininkė keramikė doc. Aldona Visockienė, kūrusi K. Donelaičio bareljefą ir nutapiusi K. Donelaičio paveikslą K. Donelaičio auditorijai, pasakojo apie kūrybos procesą, patirtus išgyvenimus. Ji kalbėjo apie jaunuosius dailininkus, kurie įdomiai interpretuoja K. Donelaitį.
Dailininkas, tapytojas, grafikas Žygimantas Augustinas dirba piešimo dėstytoju Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu vykdo projektą „Palikuonių portretas“. Jo darbai rodomi daugelyje užsienio šalių ir Lietuvoje. Docentė komentavo demonstruotas skaidres „K. Donelaitis dailėje“, jas sukūrė Živilė Donėlaitė. Visi menai atiduoda K. Donelaičiui savo duoklę.
Aktorius Vladas Baranauskas paskaitė K. Donelaičio ir Simono Stanevičiaus pasakėčias, prakalbą „Lietuviai nuo Šventosios upės krašto, 1828 m. parašytą Vilkmergėje.“ Tai sakmė apie Mažąją Lietuvą.
Profesorius Antanas Visockis pažymėjo, kad K. Donelaitis turi daug išraiškų visuose menuose. Mes visi esame kūrėjai, nes kiekvienas turime savo veidą, tad su džiaugsmu saugokime K. Donelaičio palikimą ir kurkime jo portretą.
Ilgai tęsėsi kalbos prie „Būrų stalo“, aptarinėjome ir kūrėme ateities planus, sulaukiau daug pasiūlymų. Geriausias darbas – visų kurtas bendras darbas. Mes visi buvome artistais Stepono Kubecko sukurtame filme Nr. 481.
Baigiantis šventei visiems padėkojau ir palinkėjau: „Bet be tavęs, tu, dangiškasis mūsų tėtuti, nieks negal mums tekt, ką miela vasara žada. Taigi, tetuti, toliau už kožną reikalą mūsų rūpykis tėviškai..."( K. Donelaitis).
Izolina Natalija Lingienė, Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė
Birutės Marijos MUSNECKIENĖS nuotr.
K. Donelaičio draugijos nariai – Mažosios Lietuvos mylėtojai – Šiaulių universiteto Kristijono Donelaičio auditorijoje paminėjo poeto 305-ąsias gimimo metines.
Aktorius Vladas Baranauskas renginyje skaitė K. Donelaičio ir S. Stanevičiaus pasakėčias, prakalbą „Lietuviai nuo Šventosios upės krašto“.
Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Izolina Natalija Lingienė su gimtadieniu sveikino Šiaulių miesto garbės pilietį prof. hab. dr. Vytenį Rimkų.