K. Donelaičio 305-metis – prie „Būrų stalo“

MUMS RA­ŠO

K. Do­ne­lai­čio 305-me­tis – prie „Bū­rų sta­lo“

„Gan­di­nant pa­si­šiau­šu­siam šiau­riui“, K. Do­ne­lai­čio drau­gi­jos na­riai šiau­lie­čiai – Ma­žo­sios Lie­tu­vos my­lė­to­jai – rin­ko­si į Šiau­lių uni­ver­si­te­to Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio au­di­to­ri­ją pa­mi­nė­ti Poe­to 305-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes.

Šven­tės pra­džio­je įtei­kiau K. Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus ta­ry­bos pir­mi­nin­kui Bo­les­lo­vui Veng­riui Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos, K. Do­ne­lai­čio drau­gi­jos me­da­lį „Šir­dings bro­lau“. Šiuo me­da­liu ap­do­va­no­tas dar vie­nas lie­tu­vai­tis – dr. Vy­tau­tas Ši­las, nes ki­ti – Ka­ra­liau­čiaus kraš­te be­si­dar­buo­jan­tys žmo­nės.

Pas­vei­ki­no­me sa­vo gim­ta­die­nį šven­čian­tį pro­f. hab. dr. Vy­te­nį Rim­kų, gas­čiū­nie­tį Sta­sį Rim­džių.

Prof. Vy­te­nis Rim­kus dė­ko­da­mas sa­kė, kad gy­ven­ti yra dėl ko. Rei­kia sta­ty­ti Lie­tu­vą, ku­rio­je yra dar daug ne­ge­ro­vių, daug trū­ku­mų... „Gy­ven­kim Lie­tu­vai, sa­vo ma­žais ar di­de­liais dar­bais pri­si­dė­ki­me prie jos kū­ri­mo.“

Ce­ci­li­ja Lap­ku­vie­nė pa­svei­ki­no ju­bi­lia­tą K. Do­ne­lai­čio žo­džiais, vi­siems pa­dė­ko­jo ir pa­lin­kė­jo ne­si­bai­gian­čių ke­lio­nių į Tol­min­kie­mį. Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no Šiau­lių kom­tū­ras Ka­zi­mie­ras Al­mi­nas pa­žy­mė­jo, kad Lie­tu­va bū­tų skur­di be čia esan­čių pro­fe­so­rių ir vi­sų su­si­rin­ku­sių švie­suo­lių – rei­kia bran­gin­ti juos.

Prof. dr. Džiul­je­ta Mas­ku­liū­nie­nė, pra­dė­ju­si po­kal­bį „K. Do­ne­lai­tis dai­lė­je“, pa­brė­žė, kad svar­bu įtrauk­ti į mū­sų veik­lą 20-me­čius, 30-me­čius žmo­nes. Nu­va­žia­vu­sių į Tol­min­kie­mį jau­nų žmo­nių gal­vo­se „už­si­de­ga lem­pu­tė“, ku­ri ne­nus­to­ja švies­ti: taip au­gin­si­me kul­tū­rin­gą žmo­gų. Kul­tū­ra yra tai, apie ką kal­ba­me su­sė­dę prie sta­lo. Ar at­si­ran­da vie­tos po­kal­biams apie kul­tū­rą? Kiek mu­my­se yra žmo­giš­ku­mo, tiek esa­me kul­tū­rin­gi.

K. Do­ne­lai­tis vi­sus so­di­no prie sta­lo, bū­rai ir kil­min­gie­ji – jam vi­si bu­vo žmo­nės. Tą jo sa­vy­bę dau­ge­lis me­ni­nin­kų, dai­li­nin­kų vaiz­da­vo sa­vo kū­ri­niuo­se, pvz., Ša­rū­nas Leo­na­vi­čius iliust­ra­vo 2014 me­tais K. Do­ne­lai­čio „Me­tų“ nau­ją lei­di­mą, la­bai gra­žus dar­bas. Dau­ge­lis ki­tų me­ni­nin­kų sky­rė sa­vo dar­bus K. Do­ne­lai­čiui.

Dai­li­nin­kė ke­ra­mi­kė doc. Al­do­na Vi­soc­kie­nė, kū­ru­si K. Do­ne­lai­čio ba­rel­je­fą ir nu­ta­piu­si K. Do­ne­lai­čio pa­veiks­lą K. Do­ne­lai­čio au­di­to­ri­jai, pa­sa­ko­jo apie kū­ry­bos pro­ce­są, pa­tir­tus iš­gy­ve­ni­mus. Ji kal­bė­jo apie jau­nuo­sius dai­li­nin­kus, ku­rie įdo­miai in­terp­re­tuo­ja K. Do­ne­lai­tį.

Dai­li­nin­kas, ta­py­to­jas, gra­fi­kas Žy­gi­man­tas Au­gus­ti­nas dir­ba pie­ši­mo dės­ty­to­ju Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, šiuo me­tu vyk­do pro­jek­tą „Pa­li­kuo­nių po­rtre­tas“. Jo dar­bai ro­do­mi dau­ge­ly­je už­sie­nio ša­lių ir Lie­tu­vo­je. Do­cen­tė ko­men­ta­vo de­monst­ruo­tas skaid­res „K. Do­ne­lai­tis dai­lė­je“, jas su­kū­rė Ži­vi­lė Do­nė­lai­tė. Vi­si me­nai ati­duo­da K. Do­ne­lai­čiui sa­vo duok­lę.

Ak­to­rius Vla­das Ba­ra­naus­kas pa­skai­tė K. Do­ne­lai­čio ir Si­mo­no Sta­ne­vi­čiaus pa­sa­kė­čias, pra­kal­bą „Lie­tu­viai nuo Šven­to­sios upės kraš­to, 1828 m. pa­ra­šy­tą Vilk­mer­gė­je.“ Tai sak­mė apie Ma­žą­ją Lie­tu­vą.

Pro­fe­so­rius An­ta­nas Vi­soc­kis pa­žy­mė­jo, kad K. Do­ne­lai­tis tu­ri daug iš­raiš­kų vi­suo­se me­nuo­se. Mes vi­si esa­me kū­rė­jai, nes kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo vei­dą, tad su džiaugs­mu sau­go­ki­me K. Do­ne­lai­čio pa­li­ki­mą ir kur­ki­me jo po­rtre­tą.

Il­gai tę­sė­si kal­bos prie „Bū­rų sta­lo“, ap­ta­ri­nė­jo­me ir kū­rė­me atei­ties pla­nus, su­lau­kiau daug pa­siū­ly­mų. Ge­riau­sias dar­bas – vi­sų kur­tas bend­ras dar­bas. Mes vi­si bu­vo­me ar­tis­tais Ste­po­no Ku­bec­ko su­kur­ta­me fil­me Nr. 481.

Bai­gian­tis šven­tei vi­siems pa­dė­ko­jau ir pa­lin­kė­jau: „Bet be ta­vęs, tu, dan­giš­ka­sis mū­sų tė­tu­ti, nieks ne­gal mums tekt, ką mie­la va­sa­ra ža­da. Tai­gi, te­tu­ti, to­liau už kož­ną rei­ka­lą mū­sų rū­py­kis tė­viš­kai..."( K. Do­ne­lai­tis).

Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė, Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė

Bi­ru­tės Ma­ri­jos MUS­NEC­KIE­NĖS nuo­tr.

K. Do­ne­lai­čio drau­gi­jos na­riai – Ma­žo­sios Lie­tu­vos my­lė­to­jai – Šiau­lių uni­ver­si­te­to Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio au­di­to­ri­jo­je pa­mi­nė­jo poe­to 305-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes.

Ak­to­rius Vla­das Ba­ra­naus­kas ren­gi­ny­je skai­tė K. Do­ne­lai­čio ir S. Sta­ne­vi­čiaus pa­sa­kė­čias, pra­kal­bą „Lie­tu­viai nuo Šven­to­sios upės kraš­to“.

Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė su gim­ta­die­niu svei­ki­no Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tį pro­f. hab. dr. Vy­te­nį Rim­kų.