
Naujausios
Kaip rinkėjai dorus ir skaidrius politikus į nuodėmes pastūmėj
Feliksas GRUNSKIS
Liberalų sąjūdžiui – juodos dienos. Mat daugėja įtarimų, kad šios politinės organizacijos finansai – juodi. Peršasi mintis, kad ir kitų partijų finansai nėra šventi.
Liberalų sąjūdis pakriko?
Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė nustačiusi, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą. Mat per 2016 metų Seimo rinkimus Liberalų sąjūdis, pažeisdamas įstatymą, gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto mokymus. Tačiau dar iki VRK priimant tokį sprendimą iš pareigų Liberalų sąjūdyje pasitraukė trys partijos vado Remigijaus Šimašiaus pavaduotojai: europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius bei Marcijonas Urmonas. Netekęs pavaduotojų ir išgirdęs VRK sprendimą, iš Liberalų sąjūdžio vado pareigų pranešė pasitraukiantis ir Remigijus Šimašius.
Tad partija liko be galvos. Kas gali ją išgelbėti? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė žiniasklaidai sakė, kad Liberalų sąjūdį galėtų išgelbėti naujas stiprus lyderis. Profesorė BNS naujienų agentūrai sakė: „Lyderis reikalingesnis ne tiek išorėje, kiek viduje, nes išorės, rinkėjų akyse, partija nesisieja su vienu žmogumi labai ryškiai. Tai nėra vieno lyderio partija, tad šiuo atveju jiems tai gal ir į naudą, jie gali turėti atviras rankas kažką keisti, bet akivaizdu, kad viduje reikia lyderio“. Pasak ponios Ramonaitės, šiuo metu Liberalų sąjūdis atrodo pakrikęs ir dar nežino, kaip reaguoti į pastaruoju metu besitęsiančius sunkumus.
Kur gauti vadą?
Reikia naujo vado? Iš kur jį gauti? Kaip įsitikinti, kad vieno ar kito žmogaus kalbos nesiskiria nuo darbų? Juk skaidrumą bei sąžiningumą deklaravo ir buvęs Liberalų sąjūdžio vadas Eligijus Masiulis, kol jo su 106 tūkstančių eurų kyšiu teisėsauga nepagavo.
Vienas ryškesnių Liberalų sąjūdyje – partijos pirmasis vicepirmininkas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas. „Vakaro žinių“ dienraštis pono Gentvilo klausė: kaip jis jaučiasi būdamas vienu iš partijos, įtariamos korupcija, vadų? Ponas Gentvilas atsakė: „Šlykščiai. Negi sakysiu, kad džiaugiuosi? Manau, kad STT ir prokurorai nusprendė dėl visa ko pateikti įtarimus ir partijai, nes priešingu atveju gautų per kepurę iš viršaus. Taip aš vertinu situaciją – ne kaip sąmokslo teoriją, ne nurodymą iš viršaus, bet kaip apsisaugojimą nuo galimo gavimo per kepurę“.
Tad gali būti, kad visos bėdos Liberalų sąjūdžiui kilo dėl kažkieno kepurės? O kaip reikalai kitose partijose? Teigiama, kad visos partijos rengia panašius kaip Liberalų sąjūdis mokymus, tik kažkodėl nei teisėsaugai, nei VRK neužkliūna.
Visos jos tokios?
Gali būti, kad ne tik Liberalų sąjūdžio finansai su dėmėmis. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Butkevičius „Vakaro žiniose“ svarstė, kad visa politinių partijų sistema yra ydinga, todėl jos ima kyšius. „Per rinkimus labai didelė dalis išlaidų padengiama kyšiniais pinigais. Ta dalis, kuri matoma oficialiai, tėra ledkalnio viršūnė, todėl būtų protingiau leisti juridiniams asmenims remti partijas“. Tik rėmėjai turi būti aiškūs. Jie turi pasakyti, iš kur ima pinigų paramai. Žinotume, kas ką rėmė, ar už paramą neatsilyginta palankiais įstatymais. Dabartinė tvarka skriaudžia mažesnes partijas, nes jos negauna valstybės dotacijų. O be pinigų neįmanoma laimėti jokių rinkimų. Todėl valstybės remiamos stambiosios partijos nuolat laimi, o laimėjusios gali į specialiąsias tarnybas susodinti savo žmones. Ponas Butkevičius sakė, kad valstybės vadovai supranta, jog partijos negali išsilaikyti iš oficialiai gaunamų pinigų: „Žino, kad visos ima, tačiau patogu taip, nes jas, reikalui esant, galima „prikirpti“.
Kalčiausi – rinkėjai
Tokie dalykai: kyšiai, kepurės, kirpimai... Ir viskas dėl mūsų! Rinkėjų! Teisybė: mus reikia sugundyti, kad vieniems ar kitiems suteiktume teisę valstybę valdyti. Taip dėl tų gundymų dorus ir skaidrius politikus priverčiame nuodėmes daryti?