Kaip vertinate Šiaulių miesto šaligatvių valymą?

APK­LAU­SA

Kaip ver­ti­na­te Šiau­lių mies­to ša­li­gat­vių va­ly­mą?

Hen­ri­kas ŠAU­LYS, Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio me­nų gim­na­zi­jos dar­buo­to­jas:

– Ką da­ry­si, to­kios oro są­ly­gos. Ma­žais žings­ne­liais rei­kia ei­ti, po tru­pu­tį, ne­sku­bant. Taip, kiek ga­li, ša­li­gat­vius pri­žiū­ri, bet da­bar, to­kiu oru, nie­kas net ne­pa­dė­tų. Ne­ma­nau, kad bars­ty­mas pa­dė­tų – tuoj nu­plau­tų. Drus­ką ir­gi.

Vie­to­mis rei­kia la­bai at­sar­giai ei­ti. Ir taip nuo ry­to. Šu­niu­ką be­ve­džio­da­mas jau pa­ju­tau tą sli­du­mą. Taip ir kru­tam po tru­pu­tį.

Žie­mą, pa­ly­gin­ti, mies­tas ge­rai va­lo­mas. Prieš gam­tą ne­pa­ko­vo­si. Pa­tys sau­go­si­mės ir Die­vu­lis sau­gos.

Šie­met (tfu, tfu, tfu pro kai­rį pe­tį) griū­ti kol kas dar ne­te­ko. Griu­vo se­su­tė nuo laip­tu­kų na­muo­se, nie­ko ne­pa­da­ry­si, žie­mu­žė. Išė­jo, ne­pa­ma­tė, kad ap­le­dė­ję laip­tai. Nie­kas ne­lū­žo, buvo tik su­mu­ši­mai.

Ro­ma LAU­RI­NA­VI­ČIE­NĖ, Šiau­lių uni­ver­si­te­to ūkio da­lies dar­buo­to­ja:

– O kaip ver­tin­ti! Pras­tai. La­bai sli­du. Ry­te, kai dar bu­vo tam­su, ne­ma­tai, kur ei­ti, taip ir gal­vo­ji apie lū­žu­sias ko­jy­tes ir ran­ky­tes.

Atė­jau nuo uni­ver­si­te­to: taip ir šliau­žiu pa­kraš­čiais. Ry­te į dar­bą ėjo­me vi­du­riu gat­vės, nes ki­taip paei­ti neį­ma­no­ma bu­vo, pa­kal­nė.

Griū­ti ne­te­ko – la­bai sau­gau­si. Ir iš pa­žįs­ta­mų dar nie­kas ne­si­skun­dė.

Rei­kė­tų pa­pil­ti žvy­ro, drus­kos. Jie pi­la ta­da, kai ne­rei­kia. Šie­met trak­to­riu­kas kaž­ka­da va­ži­nė­jo, kai vi­sai ne­rei­kė­jo. O šian­dien tik­rai tu­rė­tų pa­pil­ti.

Ju­li­ja VI­RUI­ŠIE­NĖ, pen­si­nin­kė:

– Pras­tai ver­ti­nu, vi­sur sli­du, kur ei­nu. Ir iš ry­to bu­vau išė­ju­si: la­bai sli­du. Bet ką da­ry­si, rei­kia sau­go­tis. Ei­nu iš lė­to, kad neap­virs­čiau, kad ne­reik­tų ma­nęs gy­dy­ti.

Esu šiau­lie­tė nuo 1962 me­tų. Yra, kaip yra, ne vis­ką su­spė­ja­me pa­da­ry­ti, aš nie­ko ne­kal­ti­nu. Gam­ta yra gam­ta, mes tu­ri­me pri­si­tai­ky­ti prie gam­tos. Ir jūs bū­ki­te la­bai at­sar­gūs!

Arū­nas LU­KO­ŠE­VI­ČIUS, ap­dai­li­nin­kas:

– Ne­la­bai ge­rai ver­ti­nu, ne­la­bai kruopš­čiai va­lo. Ir pa­na­šu, kad šian­dien nie­kas čia ne­va­lo. Ėjau ki­lo­met­riu­ką, vi­sur ta pa­ti si­tua­ci­ja. Lė­tai ei­nu, sau­gau­si.

Pa­tar­čiau sam­dy­ti dar­bi­nin­kus ir mo­kė­ti. Va­ly­mu už­sii­ma įmo­nės – mies­to val­džia joms duo­da įsa­ky­mą. Reik­tų la­biau kont­ro­liuo­ti.

Šią žie­mą mies­to va­ly­mą ver­tin­čiau pu­sė­ti­nai.

Kal­bi­no Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS