Naujausios
Kam skamba paskutinis skambutis
Rūta JANKUVIENĖ
Šią savaitę mokytojų streikas aiškiai peraugo švietimo reformos problemų ribas. Premjeras, pats pradėjęs versti savo ministrus, konservatorius apkaltino, neva siekiant nuversti teisėtą valdžią ir vykdant Kremliaus politiką.
Konservatorius sieti su Kremliumi – tokios „kortos“ politiniame lošime prieš juos dar nėra išmetęs nė vienas priešininkas. Galbūt Premjeras teisus, kad oponentai vis nenusiramina, nes „ne tie buvo išrinkti“, o gal pats išeina į rinkimų tiesiąją?
Kodėl dabar profesionalų Vyriausybei prireikė „perkrovimo“? Kieno čia ranka veikia? Juk nėra buvę, kad Premjeras pats atstatydintų net tris savo ministrus.
Du iš jų – kultūros ir aplinkos minsitrai – nė nesuprato, ką ne taip padarė. Juolab, kad pagarsino vykdę net tokius nurodymus, kuriems patys nepritarė.
Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis tik atsiduso, jog Premjeras Saulius Skvernelis bus pervargęs nuo gausybės iškilusių problemų.
Bet S. Skvernelis ne kokiai bobutei, o Seimo nariams aiškino apie savo įtarimus, jog esą konservatoriai sėja chaosą ir rengia perversmo planą. Tikino net turįs nutekėjusią schemą, pagal kurią konservatoriai veikia, ir kreipsis į specialiąsias tarnybas. Esą to plano dalis ir Andriaus Tapino inicijuojama sekmadienį protesto akcija „Paskutinis skambutis“.
Konservatoriai per socialinius tinklus paprašė Premjero „parodyti turimą dokumentą“ ir paironizavo: „Norime sužiūrėti, ar jis turi tą versiją“.
Štai tokiais „juokeliais“ mėtosi politikai, belaukdami rinkimų.
Šiauliuose, beje, šią savaitę panašiais „juokeliais“ mėtomasi. Čia merui Artūrui Visockui rodosi, jog kėsinamasi jį „nušauti“. Tokia grėsmė esą sklinda iš oponento. Mat jis paprašė mero paviešinti, kokią kompromituojančią informaciją apie jį turi arba paneigti savo teiginius, davė laiko ir paragino: „Tik tak tik tak“.
Kol politikai „suka“ politinius serialus, be didesnio triukšmo visiems pakeltos dujų ir elektros kainos. Nuo sausio dujų kaina pagal standartinį tarifą didėja 7 centais už kubinį metrą, elektros – 1,7 cento už kilovatvalandę.
Prancūzijoje dėl 7 centais ketintų branginti degalų kilo didžiuliai protestai, ir valdžia buvo priversta atsitraukti. Pas mus – tyla. Nors brangstant dujoms ir elektrai, brangs viskas – pradedant šildymu ir baigiant duona.
Galvas turėtume nulenkti prieš mokytojus, rodančius pavyzdį, kad reikia už save kovoti. Nors jų protestas yra patekęs į aklavietę. Net Prezidentės siūlomos etatinio darbo apmokėjimo pataisos priimamos su abejone – esą dar nėra priežasties nutraukti streiką. Lauks realių Seimo sprendimų, o Seimas neskuba – gal kitąmet spręs.
Nieko nuostabaus, kad opozicija naudojasi mokytojų streiku, kad kritikuoja valdančiuosius ar lanko protestuojančius mokytojus, kurie antrą savaitę dieną naktį nepalieka Švietimo ministerijos.
Stebina, kad Premjeras ar Seimo valdančiosios frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis nesiteikė iki protestuojančių „apačių“ nusileisti. Tik aiškino, jog nėra galimybių tenkinti mokytojų reikalavimus – garsinama 300 milijonų eurų suma.
Ketvirtą savaitę vyksta mokytojų streikas, ir tikimasi, jog savaime išsikvėps. O jeigu įvaryti į kampą manys, jog nebeturi ko prarasti ir neišsikvėps? Jeigu prisijungs ir kitos profsąjungos?
Net nestreikuojančių mokyklų mokytojai, vadovai kalba apie tik gilėjančius švietimo skaudulius. Vaidas Bacys, Auštelkės, Bubių ir Kurtuvėnų mokyklų vadovas, buvęs švietimo viceministras, „Šiaulių kraštui“ įvardijo, jog vyksta „užbiurokratintos“ švietimo sistemos neeilinis sprogimas. Jog pačioje reformos pradžioje buvo padaryta daug komunikavimo klaidų, nes „etatinis darbo apmokėjimas nebuvo atlyginimų didinimo reforma“.
Tik atstatydinta švietimo ir mokslo ministrė prabilo, jog mokytojų yra per daug – net 6 tūkstančiais. Tai taip ir reikėjo sakyti, jog reformos tikslas buvo atsikratyti pertekliaus. Juk pilnų etatų užteko vos ketvirtadaliui mokytojų.
Aišku, lengviau yra kaltinti protestuojančius chaosu, svaidytis palyginimu su teroristas, gąsdinti pažeidžiamais įstatymais, nei įsiklausyti į tai, ką mokytojai kalba.
Jeigu policijai būtų pavesta spręsti „streiko klausimą“, būtų visiškas valdžios fiasko.
