Naujausios
Kiekvienas išmetame po 171 kg maisto
Šiaulių miesto savivaldybės posėdžių salėje vakar surengta labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ diskusija, kaip stabdyti maisto švaistymą Lietuvoje. Diskutuota, ką reikia daryti, kad maisto pramonėje ir prekyboje atliekantys produktai galėtų būti perduodami nepasiturintiems maitinti.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Pribloškiantys skaičiai
„Maisto banko“ kvietimu į diskusiją atvyko Šiaulių regiono maisto gamintojų, ūkininkų, prekybininkų, savivaldybių, socialinių įstaigų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
„Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius pateikė iškalbingus skaičius. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstantis tonų maisto. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kilogramas išmetamo maisto. Tuo tarpu, naujausiais statistikos duomenimis, šalyje skursta daugiau kaip 600 tūkstančių žmonių.
V. Ilgius pažymėjo, kad viso maisto išgelbėti nerealu, tačiau bent dalį jo galima būtų laiku atiduoti nepasiturintiems. Todėl organizacija ir rengia panašius susitikimus, diskusijas, siekdama suvienyti jėgas ir kartu su vietos bendruomenėmis rasti papildomų būdų, kaip vartoti tinkamą atliekamą maistą perduoti skurstantiesiems.
Pasak pranešėjo, gelbėti maistą reikia ne tik tam, kad padėtume vargstantiems, bet ir tam, kad mažintume aplinkos taršą. Pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir metaną. Tai aštrina klimato atšilimo problemą.
Daugiausia aukoja prekybininkai
„Maisto bankas“ pernai surinko 4657 tonas maisto ir išdalijo 272 tūkstančiams žmonių.
Daugiausiai maisto (besibaigiančio galiojimo) gaunama iš prekybininkų – apie 60 procentų. 20 procentų sudaro ES parama, 12 procentų surenkama per „Maisto banko“ akcijas prekybos centruose (jos vyksta du kartus per metus), ūkininkai paaukoja apie 8 procentus.
V. Ilgius pastebėjo, kad jau kelinti metai mažiau maisto surenkama iš prekybininkų. Tačiau tai nėra blogas ženklas. Priešingai, tai rodo, kad prekybininkai stengiasi užsakyti mažiau maisto, tik tiek, kiek reikia.
Prie maisto gelbėjimo prisideda prekybininkai, gamintojai, augintojai. Būtent iš šių trijų sektorių lengviausia išgelbėti maistą. Beveik neįmanoma – iš viešojo maitinimo ir vartotojų sektorių.
„Tikriausiai visiems yra tekę matyti prie konteinerio pastatytų stiklainių su uogienėmis, konservais. Šeimininkės tikisi, kad juos pasiims „bomžai“. Geriau būtų, kad šiuos dar gerus konservus žmonės atneštų į labdaros valgyklas. Tai duotų daugiau naudos“, – ragino V. Ilgius.
Trūksta geresnių teisės aktų
Didžiausia problema, pasak V. Ilgiaus, – įstatymai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2002 metais patvirtintoje Produktų, kurių vartojimo terminas pasibaigęs, teikimo labdarai tvarkoje daug spragų.
Pavyzdžiui, pagal šios tvarkos 6 punktą, prieš perduodant produktus, skirtus labdarai, akredituotoje laboratorijoje turi būti atlikti produkto saugos tyrimai. Daug ir kitų biurokratinių kliūčių.
„Maisto banko“ vadovas pasakojo, su kokiomis problemomis, norėdami paaukoti, susiduria vaisių ir daržovių prekiautojai. Bananus, kuriuos dar galima vartoti, tačiau parduoti jau nebepavyktų dėl prastos prekinės išvaizdos, pardavėjui labiau apsimoka išmesti, negu atiduoti labdarai. Mat tokiu atveju jam reikėtų mokėti nemažą importo mokestį.
Paramą dalijančios organizacijos susiduria su produktų laikymo problemomis – trūksta sandėlių, šaldiklių, specialių greitai gendančiam maistui vežti automobilių ir t. t.
Diskusijos dalyviai Šiaulių regione mato ir daugiau problemų. Parduotuvės beveik neturi ko aukoti. „Apie kokį sandėliavimą kalbam? – klausė viena moteris. – Per savaitę gaunam kokius 4 kilogramus morkų, kelis kilogramus sausainių, dešros gabalą.“
Pasak diskusijos dalyvių, Šiaulių regione trūksta nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo. Dabar kiekviena organizacija „traukia antklodę į save“.
Susitikimo metu V. Ilgius supažindino su specialiu maisto išteklių žemėlapiu. Tai – priemonė, turėsianti palengvinti atliekamo maisto perdavimą labdarai. Pristatytas ir įtaigus dokumentinis filmas „Dėmesio – maistas!“, atskleidžiantis maisto švaistymo problemą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRANEŠĖJAS: Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Vaidotas Ilgius diskusijos dalyvius kvietė ieškoti būdų, kaip efektyviau išgelbėti ir perduoti skurstantiems atliekamą ir dažniausiai išmetamą maistą.
DISKUSIJA: Vakar į diskusiją „Stabdykime maisto švaistymą Lietuvoje!“ susirinko Šiaulių regiono maisto gamintojų, ūkininkų, prekybininkų, savivaldybių, socialinių įstaigų, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
