Naujausios
Kodėl estai gali, o lietuviai – ne?
Prasidėjo trečia savaitė, kai tęsiasi Lietuvos mokytojų streikas dėl rugsėjį įvesto etatinio mokytojų apmokėjimo modelio. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikavo 62 ugdymo įstaigų pedagogai. Dviem dienoms prie streiko buvo prisijungę ir Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokytojai. Progimnazijos vadovas Vytautas Girčius sako, kad mokytojai jaučiasi apgauti, todėl ir streikuoja.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
„Norit pyragaičio?“
Ketvirtadienį ir penktadienį iš daugiau kaip 90-ies „Juventos“ mokytojų streikavo 30. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai priklauso daugiau kaip pusė šios progimnazijos mokytojų. Mokytojų profesinės sąjungos reikalavimams pritaria ir mokyklos vadovas V. Girčius.
– Kodėl etatinio apmokėjimo modelis yra blogas, kad mokytojai priversti streikuoti?
– Yra visa virtinė veiksmų, kurie sukelia tokį mokytojų nepasitenkinimą. Etatinį jie pajuto kaip patyčias. Kaip mažų vaikų paklausia: „Norit pyragaičio?“ Bet to pyragaičio nėra ir niekada nebus.
Lietuvoje mažoji dalis mokytojų turi etatą. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai niekada negalės turėti etato, nes yra etatas ugdymo planui, o ne klasei. Pradinių klasių mokytojai neveda anglų kalbos pamokų, nes negali, ir ministerija tai žino, taip pat neveda tikybos pamokų, dar kai kurių dalykų, ir etatas nesusidaro.
Mokytojai kovoja už stipresnę ir geresnę Lietuvą su stipriu švietimu. Etatinis – kaip ant blogybių didelio pyrago maža vyšnaitė, kuri perpildė mokytojų kantrybę.
Nuo šių metų pradžios nuolat kartojama, kad dabar už viską bus sumokėta, o iš tikrųjų tos pačios valandos, kurios buvo anksčiau nuo pusės iki pustrečios valandos už papildomus darbus, dabar persikėlė į trečią kišenę. Ir niekas nepasikeitė, nes valandos įkainis liko lygiai toks pat. Reforma vardan reformos. Manau, kad tai net tyčinis mokytojų erzinimas.
– Tačiau Šiaulių apskrities švietimo skyrių atstovai teigia, kad atlyginimai didėjo kone 70 procentų mokytojų.
– Atlyginimai kilo, nes valandų truputį padaugėjo, bet valandos įkainis nekilo. Vieniems kilo, nes ugdymo planas pasikeitė, prisidėjo pamokų, bet mokytojai nori, kad būtų keliamas valandos įkainis.
Europos Sąjungoje mūsų pamokos įkainis yra pats mažiausias. Mūsų kaimynai latviai, estai, lenkai turi kur kas didesnį pamokos įkainį. Mokytojai ir čia mato skriaudą.
– Praeitą savaitę ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su mokytojais, kurie išsakė pasiūlymus. Kaip manote, ar bus prieita susitarimo?
– Su šiomis profsąjungomis, kurios streikuoja, dar nėra jokių susitarimų. Tos profsąjungos, kurios pritarė etatiniam, irgi mato, kad daug kas turi būti taisoma.
Tų, kurie streikuoja, reikalavimai yra paprasti: kad etatas būtų 18 kontaktinių plius 18 nekontaktinių valandų, valandos įkainis kiltų 20 procentų ir būtų mažinamas mokinių skaičius klasėje nuo 30 iki 26 vyresnėse klasėse ir nuo 24 iki 22 – pradinėse.
Pagrindinis reikalavimas gal net ne pinigai, o mažesnis mokinių skaičius klasėje, kad būtų galima užtikrinti geresnę ugdymo kokybę.
– Mokytojai jau seniai kalba apie tai, kad reikia mažinti mokinių skaičių klasėse, tačiau kažkodėl į tai neatsižvelgiama. Kaip manote, kodėl?
– Manau, kad to nebeįmanoma padaryti, nes nebėra mokytojų. Jeigu padarysime daugiau klasių, tiesiog trūks mokytojų. Dabar mes Šiauliuose susiduriam su problema, jeigu, pavyzdžiui, suserga mokytojas ir ilgesniam laikui reikia pavaduojančio mokytojo, jų nėra. O nuolatiniam darbui, gerai jeigu pasiseka prisivilioti iš kitos mokyklos ar rajono, o naujai paruoštų mokytojų iš viso beveik nėra.
Dabar daugiausiai mokytojų, kurių amžius 50–60 metų, o fizikų, chemikų, biologų, matematikų neberuošia jau apie 10 metų.
– Švietimas turbūt kaip nė viena kita sritys per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė daugybę reformų.
– Reformų reikia, bet klausimas, kokios jos turi būti.
Jeigu kaip Estijoje būtų mokytojams pakėlę atlyginimus, tai dalis jaunų talentingų žmonių būtų atėję dirbti į švietimą, o ne išvažiavę į užsienį. Būtų išspręsti net du dalykai. Dabar, kai mokama mažiausiai Europoje, tai motyvuoti, gerai besimokantys jaunuoliai tiesiog išvažiavo iš Lietuvos.
Estai per švietimą išsprendė emigracijos problemą. Ką mes padarėme, kad pritrauktume motyvuotus jaunus žmones? Su kokiais vidurkiais per pastaruosius 10 metų mūsų šalyje stoja į pedagogines specialybes? Su pačiais žemiausiais, su kuriais nepavyksta kitur įstoti.
Širdį skauda dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Atlyginimus reikia kelti ne tik dėl tų mokytojų, kurie dabar dirba, bet ir dėl tų jaunų talentingų žmonių, kurie dar mokosi, kad jie norėtų ateiti į švietimą.
Penktadienį žada mitinguoti
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį informavo, kad protestas tęsiamas nepaisant to, kad Švietimo ir mokslo ministerija teigia su profsąjungomis sutarusi, kaip tobulinti algų apskaičiavimo sistemą.
Posėdžiuose dalyvavęs streiką organizuojančios profsąjungos lyderis Andrius Navickas teigė, kad sutarimo pasiekta nebuvo, nes ministerija nepritarė kai kuriems profsąjungos reikalavimams.
LŠDPS penktadienį rengs mitingą prie Seimo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių „Juventos“ progimnazijos vadovas Vytautas Girčius sako, jog Lietuva praleido progą pasielgti kaip estai, kurie, pakeldami mokytojams atlyginimus, tuo pačiu į mokyklas pritraukė daugiau jaunų talentingų žmonių, taip sumažindami ir emigraciją.
Ne streikuoti, o teikti pasiūlymus
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa JASMONTIENĖ:
– Kodėl Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas nesijungia prie streikuojančių mokytojų?
Visų pirma, skelbti streiką dėl pačių kurto, derinto ir patvirtinto dokumento mes neturime teisės.
Visos šešios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos po kelerius metus trukusių derybų 2017 metais pagaliau su Lietuvos Vyriausybe pasirašė šakinę kolektyvinę sutartį, kurioje daugeliu klausimų abi sutarties šalys yra įsipareigojusios tartis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas, streiko skelbėjas, vienintelis iš visų profesinių sąjungų pirmininkų, šakinės sutarties nepasirašė, nors dalyvavo derybose.
Mokytojų etatinio apmokėjimo tvarka buvo kuriama kartu su profesinių sąjungų, mokyklų direktorių asociacijų, savivaldybių atstovais. Dvejus metus nuolat dirbo derybinė grupė, kuriai pasiūlymus siuntė visi, kas tik tuo domėjosi, o galutinis variantas tikrai buvo suderintas su visomis dirbusiomis šalimis.
Seimui patvirtinus mokytojų etatinio apmokėjimo įstatymą ir pradėjus jį įgyvendinti, profsąjungos turi teisę toliau kontroliuoti įstatymo įgyvendinimą ir teikti savo pasiūlymus, kaip jį taisyti, pildyti, koreguoti. Tai ir yra daroma. Jau įvyko du šakinio susitarimo šalių posėdžiai, aptarti būtini pakeitimai.
Pagrindinės pataisų kryptys – griežčiau reglamentuoti valandų paskirstymą ir kontroliuoti lėšų panaudojimą mokyklose; pasiekti papildomo finansavimo ikimokyklinio ugdymo ir specialiesiems pedagogams, o mokykloms rasti daugiau lėšų specialistų ir mokytojų pagalbininkų apmokėjimui, nes etatinio apmokėjimo sistema parodė, kad anksčiau jiems buvo mokama bet kaip.
