
Naujausios
Komentaras
Koks dramblys trypia koaliciją
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Šiaulių politikai dūzgia – bus ar nebus nauja valdžios koalicija. Praskleidžiami užkulisiai žiniasklaidai, o socialiniuose tinkluose vyksta komentarų serialai. Pučiasi burbulas, ar įvyks perversmas?
Po pusantrų metų valdymo meras Artūras Visockas aiškina, jog koalicijoje susidarė „pirmyn ar atgal“ situacija. Išplatino pranešimą apie politinę situaciją, kviesdamas „likti tiesos ir principų kelyje“. Kas rengiasi iš jo iškrypti, neįvardijo.
Šiaulių liberalų lyderė Giedrė Mendoza Herrera, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, teigia, jog „neįmanoma ignoruoti to, kas vyksta“. Jos žodžiais, „tai būtų tas pats, kas nematyti dramblio kambaryje“.
„Šiaulių kraštui“ meras yra aiškinęs, jog bruzda partija, esą suinteresuota, kad būtų užspausti nepalankūs audito, atlikto plaukimo mokykloje „Delfinas“, rezultatai. Kokia partija, atsisakė įvardyti.
Šalies žiniasklaidoje pasirodė versija, jog Šiaulius valdančios koalicijos pamatai aižėja dėl vieno viešojo darbų pirkimo. Jo galai suvesti su liberalais. Vienintelis rangovas jame dalyvavo ir laimėjo, o tas rangovas – liberalas. Sutartį pasirašė mero žmogus – direktorius, bet projektus Savivaldybėje kuruoja liberalė pavaduotoja.
Tai koks dramblys trypia Savivaldybėje?
Opozicija neslepia siekianti sudaryti naują daugumą Taryboje. Tikisi pervilioti į savo pusę valdančiuosius liberalus ir konservatorius. Pasiseks – meras Artūras Visockas ir jo sekėjai liks mažumoje.
Persvara tarp koalicijos ir opozicijos dabar menka – vos dviejų balsų reikia naujai daugumai sudaryti.
Prielaidos tam susidarė po Seimo rinkimų. Aistrų smaigalyje yra atsidūrę du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, pradėsiantys dirbti Taryboje.
Jeigu pasuks link mero sekėjų – išliks valdančioji dauguma. Jeigu vadovausis partine logika – turėtų sudaryti kaip Seime vieną komandą su opozicine V. Simulik visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ frakcija.
Bet abu naujokai yra nepartiniai, ar paklus partinei disciplinai, neaišku.
Partijos, jeigu yra įsitikinusios, kad reikia pokyčių, ne į naujokus turi dairytis. Tai netgi nesąžininga, nes tie dar nė kojų nėra apšilę.
Pirmiausia valdančiosios partijos pačios turėtų apsispręsti, ar gali toliau susitaikyti su lėtais tempais Savivaldybėje ir jų įvardijama „mero arogancija“.
Opozicijai natūralu kelti galvas ir lipti valdantiesiems ant kulnų.
Abiejose stovyklose dabar tik tikinama, jog Savivaldybėje darbų tempai lėti, o mero vadovavimo metodai netinkami. Dialogo nevedantis, kitokias nuomones ignoruojantis.
A. Visockas, neprastumdamas Taryboje savo inicijuotų sprendimų, viešoje erdvėje oponentus yra apšaukęs „komunistais“. Artimus sau politikus įvardija „sąžine“, tik jų randa nedaug.
Kita vertus, jausdamas, kad svyruoja koalicijos pamatai, apeliuoja į „moralinį palaikymą“, pasiryžimą „neišduoti idealų ir toliau vesti miestą progreso keliu“.
Po kiekvienų rinkimų tikimės to progreso. Bet patirtis tokia, kad valdžią formuoja patys politikai. Jų simpatijos ir antipatijos, o ne rinkėjo balsas lemia koalicijas ir veiklą.
Nėra tradicijos deklaruoti, jog valdžioje atstovaus ir tiems rinkėjams, kurie jų nepalaikė. Vos iškopus į valdžios olimpą užvaldo visažinystė, kas geriausiai atstovauja rinkėjų interesams.
Politikams, prieš ignoruojant oponentus, vertėtų dažniau prisiminti, kiek rinkėjų už juos apskritai balsavo.
Už A. Visocką, pavyzdžiui, antrajame ture, kai jo kandidatūrą palaikė kone visos partijos, balsavo 18 tūkstančių. Jie sudaro tik 20 procentų miestiečių, turinčių balsavimo teisę. 70 procentų šiauliečių iš viso nėjo rinkti mero.
Už valdžią suformavusias partijas balsavo iš viso 14,6 tūkstančio rinkėjų, o už likusias opozicijoje – 17 tūkstančių rinkėjų.
Esminis klausimas – kodėl iš naujo varžomasi dėl valdžios? Dėl įtakos zonų perdalijimo, kai į miestą su URBAN projektais plūstelės dideli europiniai pinigai? Ar maištas kyla dėl to, kad pusantrų metų po rinkimų praėjus vis dar tik mokomasi, kaip valdyti miestą?