„Laisvės kario“ veidą keitėme penkis kartus“

„Lais­vės ka­rio“ vei­dą kei­tė­me pen­kis kar­tus“

„Lais­vės ka­rio“ skulp­tū­ra, ku­rią su­kū­rė klai­pė­die­tis me­ni­nin­kas, Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas Arū­nas Sa­ka­laus­kas kar­tu su uk­rai­nie­čiais bend­raau­to­riais Bo­ri­su Kry­lo­vu ir Ole­siu Si­do­ru­ku, Kau­no pi­lies kie­me ati­deng­ta Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­nos iš­va­ka­rė­se. „Tai svar­biau­sias ma­no gy­ve­ni­mo kū­ri­nys“, – per iš­kil­mes džiau­gė­si me­ni­nin­kas A. Sa­ka­laus­kas.

Jur­ga PET­RO­NY­TĖ

„Va­ka­rų eksp­re­sas“

– Ko­dėl „Lais­vės ka­rį“ pa­va­di­no­te svar­biau­siu gy­ve­ni­mo kū­ri­niu?

– Aš taip pa­va­di­nau? Vau! Ži­no­ma, kad la­bai svar­bus. Pas­ku­ti­nis kū­ri­nys vi­sa­da bū­na pa­ts svar­biau­sias. Vien to­dėl, kad jis nau­jas, švie­žias, į jį su­dė­ta dau­giau­siai ener­gi­jos, jė­gų. Kaip ma­ma džiau­gia­si ką tik gi­mu­siu kū­di­kiu, taip ir skulp­to­rius džiau­gia­si nau­ju kū­ri­niu.

Šiam kū­ri­niui „pa­gim­dy­ti“ lai­kas bu­vo la­bai trum­pas. Tu­rė­jau vos 4,5 mė­ne­sio. Tad ne­tu­rė­jau ki­tos išei­ties, kaip ieš­ko­ti kom­pa­ni­jos ir da­ry­ti ar­ba ne­da­ry­ti. Su uk­rai­nie­čiais Bo­ri­su Kry­lo­vu ir Ole­siu Si­do­ru­ku dir­ba­me kar­tu jau nuo 2015 me­tų, bend­ras mū­sų kū­ri­nys bus pa­mink­las Vy­dū­nui Klai­pė­do­je.

Lie­tu­vo­je nė­ra tech­ni­nių ga­li­my­bių to­kio dy­džio kū­ri­niui iš­lie­ti. Įsip­ra­šė­me į lie­jyk­lą Ki­je­ve. Tai di­džiu­lė pro­fe­sio­na­li lie­jyk­la, ku­rio­je dir­ba kva­li­fi­kuo­ti meist­rai.

Vi­si pro­ce­sai ten vi­sai ki­taip or­ga­ni­zuo­ja­mi nei pas mus, ten dar iš­sau­go­tos se­nos ge­ros skulp­tū­ros kū­ry­bos tra­di­ci­jos.

– Lie­tu­vo­je da­bar la­bai daug me­no eks­per­tų, vie­šai reiš­kian­čių sa­vo nuo­mo­nę ir kri­ti­ką apie pa­mink­lus. „Lais­vės ka­rys“ su­si­lau­kė kri­ti­kos, kad ne ko­vin­gos dva­sios, o tar­si iš­si­gan­dęs, kad žir­gas pies­tu at­si­sto­jęs, kad or­na­men­ti­ka – ne­lie­tu­viš­ka ir taip to­liau. Ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti šias pa­sta­bas?

– Kaip kas no­ri – taip ma­to. Kai li­go­ni­nė­je žmo­gus pa­gu­li – tai ir­gi grįž­ta „pu­sė dak­ta­ro“. Man to­kių „ži­no­vų“ nuo­mo­nė ne­rū­pi. Ne­pa­tin­ka – ne­žiū­rė­kit. Tai yra pir­mas he­ral­di­kos kū­ri­nys, per­kel­tas į tri­ma­tę di­men­si­ją. Ne vi­si žmo­nės su­pran­ta tuos skir­tu­mus. Lai­kas pa­ro­dys, ar šį kū­ri­nį žmo­nės pa­mėgs, ar ne.

Ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad di­din­ges­nio pa­mink­lo ati­den­gi­mo, koks bu­vo Kau­ne pri­sta­tant „Lais­vės ka­rį“, gy­ve­ni­me ne­ma­čiau.

Dar ke­le­tą die­nų po ati­den­gi­mo bu­vo­me Kau­ne – kiek kar­tų nuei­da­vo­me prie pa­mink­lo – vi­sa­da prie jo bū­ria­vo­si 300–400 žmo­nių.

Prieš uk­rai­nie­čiams iš­vyks­tant nuė­jo­me 7 va­lan­dą ry­to – no­rė­jo­me nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, kad žmo­nių ma­žiau bū­tų. Net anks­ty­vą ry­tą prie pa­mink­lo bu­vo apie 50–70 žiū­ro­vų. Va­di­na­si, žmo­nėms pa­tin­ka. O ir mon­tuo­da­mi skulp­tū­rą su­lau­kė­me tik svei­ki­ni­mų, jo­kių blo­gų at­si­lie­pi­mų. Kri­ti­ka ži­niask­lai­do­je, ma­nau, yra už­sa­ko­mie­ji straips­niai.

– Per pa­mink­lo ati­den­gi­mą at­sklei­dė­te, jog „Lais­vės ka­rį“ pa­vaiz­da­vo­te su Ro­mo Ka­lan­tos vei­du. Ko­dėl?

– Bu­vo la­bai il­gos dis­ku­si­jos, ko­kį vei­dą pa­vaiz­duo­ti. Ar­vy­do Kaž­dai­lio su­kur­tas he­ral­di­nis Vy­tis, pa­vaiz­duo­tas ant her­bo, yra su ūsais. Bet tai yra dvi­ma­tė plokš­tu­ma, iš ku­rios į tri­ma­tę plokš­tu­mą per­kel­tas vaiz­das – kin­ta. Kai pra­dė­jo­me kiš­ti į šal­mą ūsus – ki­lo dis­ku­si­ja, ar jie per di­de­li, ar per ma­ži, ar kaip ka­zo­ko. Vei­dą per­da­ri­nė­jo­me pen­kis kar­tus – ir su barz­da, ir be barz­dos.

Vie­ną nak­tį at­min­ty­je iš­ki­lo Ro­mas Ka­lan­ta. Jis bu­vo ma­no am­ži­nin­kas. Tais me­tais, kai aš bai­giau Tel­šių tai­ko­mo­sios dai­lės tech­ni­ku­mą, jis Kau­ne su­si­de­gi­no. Ant­rą die­ną mes va­žia­vo­me į Kau­ną pa­žiū­rė­ti. Šis įvy­kis tuo­met su­krė­tė vi­suo­me­nę.

Ro­mas Ka­lan­ta bu­vo ko­vo­to­jas už lais­vę so­viet­me­čiu. Jau­nas, kaip ir vi­si ka­riai yra jau­ni.

Tik val­do­vai – se­ni, ta­čiau aš nuo pat pra­džių ne­no­rė­jau vaiz­duo­ti val­do­vo. Skulp­tū­ra nuo pat pra­džių bu­vo pa­va­din­ta „Lais­vės ka­rys“, o ne Vy­tis.

– Kiek kū­ri­nys pa­ki­to nuo to, ku­ris lai­mė­jo Lu­kiš­kių aikš­tės kon­kur­se, iki to, ku­ris iš­ki­lo Kau­ne?

– Kau­no pi­lies kie­me „Lais­vės ka­rys“ – ne ata­kuo­jan­tis, jis svei­ki­na sa­vo tau­tą su iš­ko­vo­ta lais­ve. Lu­kiš­kių aikš­tei siū­lo­mas pa­mink­las bu­vo di­des­nis, la­biau api­bend­rin­tas ir he­ral­diš­kas. Ne­bu­vo gi­lin­ta­si į is­to­ri­nius, ar­cheo­lo­gi­nius da­ly­kus.

Kau­no pi­lies kie­me pa­sta­ty­ta skulp­tū­ra ma­žes­nių pro­por­ci­jų, nes erd­vė yra ma­žes­nė ir jai ga­lio­ja pa­vel­do­sau­gi­niai aukš­tin­gu­mo rei­ka­la­vi­mai, tad po­sta­men­tas nu­leis­tas.

Skulp­tū­ra – emo­cio­na­les­nė, rea­lis­tiš­kes­nė, pri­dė­ta or­na­men­ti­kos. Rai­te­lio šar­vai, ka­la­vi­jas, žir­go pa­kink­tai at­kur­ti pa­gal ar­cheo­lo­gi­nius ra­di­nius, ku­rie bu­vo ap­tik­ti prie Kau­no.

– Jūs gi­mė­te Tel­šiuo­se, gy­ve­na­te Klai­pė­do­je. Ar jums bu­vo skir­tu­mas, kur iš­kils „Lais­vės ka­rys“ – Vil­niu­je ar Kau­ne?

– Aš no­rė­čiau, kad ir Klai­pė­do­je jis bū­tų. Ži­nau ke­le­tą vie­tų, kur jis ga­lė­tų sto­vė­ti. Tik klai­pė­die­čiams to­kio pa­mink­lo gal ne­rei­kia kol kas. Ma­no žmo­na – iš Kau­no, bet iš tie­sų tik da­bar pa­da­riau at­ra­di­mą, kad Kau­ne lie­tu­viš­ku­mo, pa­trio­tiš­ku­mo ir ge­ra­no­riš­ku­mo yra dau­giau­siai. Prieš­ka­ri­nė dva­sia čia gi­liai įsi­šak­ni­ju­si ir iš­li­ku­si. Pa­ju­tau la­bai šil­tą, ma­lo­nią at­mos­fe­rą.

– Ko­kie ki­ti dar­bai jū­sų lau­kia?

– Per ke­le­tą mė­ne­sių rei­kia pa­da­ry­ti pa­mink­lą Vy­dū­nui. Jis jau yra nu­lip­dy­tas, li­ko tik iš­lie­ti iš bron­zos ir at­lik­ti ar­chi­tek­tū­ri­nę da­lį. Po to lau­kia ke­tu­ri sig­na­ta­rai Pa­lan­go­je.

Aliaus KO­RO­LIO­VO (EL­TA) nuo­tr.

„Lais­vės ka­rys“ prie Kau­no pi­lies iš kar­to su­si­lau­kė di­de­lio dė­me­sio.

„Lais­vės ka­rys“ – ne ata­kuo­jan­tis, jis svei­ki­na sa­vo tau­tą su iš­ko­vo­ta lais­ve“, – aiš­ki­no me­ni­nin­kas Arū­nas Sa­ka­laus­kas.

„Va­ka­rų eksp­re­so“ nuo­tr.