
Naujausios
Latvijai ir Lietuvai būtina bendradarbiauti teikiant greitąją pagalbą
Pirmadienį Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupė Žagarėje (Joniškio r.) susitiko su Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės nariais. Tarp svarbiausių svarstytas klausimas dėl dvišalio bendradarbiavimo, teikiant greitosios medicinos pagalbą. Aktualiu Šiaulių krašto gyventojams klausimu dėl pageidaujamo Šiaulių–Rygos keleivinio traukinio posėdyje diskutuota nebuvo.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Su Estija sutartis veikia jau septynerius metus
Į susitikimą Žagarėje atvyko Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis, jo pavaduotojas Algimatas Dambrava, grupės nariai Kęstutis Bartkevičius, Rima Baškienė, Vitalijus Gailius, Raimundas Martinėlis, Valerijus Simulikas ir kiti.
Latvijos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva gupės pirmininkas Romualdas Ražukas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad aštriausias susitikime keltas klausimas dėl kol kas nepavykusios sudaryti tarptautinės Latvijos ir Lietuvos tarpusavio greitosios medicinos pagalbos teikimo sutarties. Tokią sutartį su Estija Latvija turi jau septynerius metus.
„Pavyzdžiui, jeigu šiuo metu nėra greitosios pagalbos ekipažo Žagarėje, jis išvykęs į Šiaulius su skubiu ligoniu, galėtų atvykti gretimo Latvijos rajono medikai suteikti pagalbą arba atvirkščiai, esant analogiškam atvejui Latvijoje. Susitarti mums niekaip nepavyksta, nes Latvijoje turime suvienytą šalies greitosios medicinos pagalbos tarnybą, o Lietuvoje yra daug mažyčių tarnybų, priklausančių savivaldybėms. Juk atsitikus įvykiui ir suteikus pagalbą, būtų galima tiesiog pateikti sąskaitą kitos šalies pusei. Sutarėme, kad Lietuvos tarpparlamentinio bendradarbiavimo grupė kreiptųsi į atsakingus pareigūnus ir išsiaiškintų, kodėl tokia sistema neveikia“, – aiškino R. Ražukas.
Atlikta ir gerų darbų
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pritarė, kad tarpvalstybinis susitarimas dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo, kaip ir daugelyje kitų sričių, yra būtinas. Ji taip pat minėjo, kad turėtų būti aktyviau imamasi lietuvių ir latvių kalbų pasienio rajonų mokyklose mokymo idėjos, platesnio bendradarbiavimo ne tik su pasienio, bet ir tolimesniais regionais.
Latvijos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkas Romualdas Ražukas pasidžiaugė, kad yra ir gerų dalykų: per kelerius pastaruosius metus sparčiai tvarkomi buvę tarp dviejų valstybių grioviais perkasti keliai, kurių būklė per visą ilgį atrodė labai prasta. Šiandien jais jau galima važiuoti ir Latvijos Saeimos atstovai vienu tokiu keliu žadėjo grįžti namo.
Taip pat diskutuota apie Lietuvos ir Latvijos artėjančių valstybių šimtmečių programą. R. Ražuko nuomone, renginių numatyta gal ir yra, bet jie „kažkokie tylūs“. Baltijos kelio sukakčiai būta bendrų bėgimų ir kitų jungiančių priemonių, to dabar pasigendama.
Traukinio į Rygą dar teks ilgai laukti
Šiaulių, Joniškio gyventojams aktualus klausimas – susisiekimas geležinkeliu su Latvijos sostine Ryga. Lietuvos Seimo Tarpparlamentinės grupės su Latvija pirmininkas Kęstutis Masiulis „ŠIaulių kraštui“ teigė, kad tai gana tolima perspektyva. Galvojama, kad išplėtojus geležinkelio sistemą, kai susijungs Berlynas ir Talinas ar Helsinkis, apskritai pagyvės ekonomika, tai suaktyvins visokius, taip pat ir vietinius arba netolimus pervežimus per sieną.
Susitikime taip pat buvo aptariami branduolinės elektrinės Astrave, regioninės dujų rinkos, „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutarties klausimai.
Po tarpparlamentinės diskusijos konferencijoje „Glaudesnis Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendradarbiavimas“, kurioje dalyvavo ir abiejų šalių ambasadoriai Artūras Žurauskas ir Einaris Semanis, pasienio savivaldybių, pasienio valstybinių saugomų teritorijų atstovai, pristatyti Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2014–2020 projektai ir galimybės.
Regioninių parkų gerąja patirtimi dalijosi Latvijos valstybinių miškų Rekreacijos ir medžioklės direktorius Egilas Ozolas, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
Dar 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika ir Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės sutarė rengti vienos dienos susitikimus Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose.
2013 metais jis jau vyko Joniškyje (Lietuva), 2014 metais – Rucavoje (Latvija), 2015 metais – Pakruojyje. Išrinkus naują Lietuvos Seimą, 2017 metų pradžioje su Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininku Romualdu Ražuku nutarta tęsti tradiciją ir vėl rinktis Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose.
Autorės nuotr.
Tarpparlamentinės grupės su Latvija atstovai (iš dešinės) Kęstutis Masiulis, Vitalijus Gailius, Rima Baškienė po susitikimo su kolegomis iš Latvijos turės atlikti nemažai „namų darbų“.
Latvijos Saeimos Trpparlamentinių ryšių su Lietuva gupės pirmininkas Romualdas Ražukas sakė, kad aštriausias susitikime keltas klausimas dėl kol kas nepavykusios sudaryti tarptautinės Latvijos ir Lietuvos tarpusavio greitosios medicinos pagalbos teikimo sutarties.
Lietuvos Seimo Tarpparlamentinės grupės su Latvija pirmininkas Kęstutis Masiulis teigė, kad keleivinis traukinys Šiauliai – Ryga kol kas yra tik tolima perspektyva.
Po tarpparlamentinės diskusijos apie glaudesnį Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendradarbiavimą konferencijoje dalyvavo ne tik Seimų nariai, bet ir pasienio savivaldybių, pasienio valstybinių saugomų teritorijų atstovai.