Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Lietuviška bulvė pralaimi belgiškai
Šiaulių krašto ūkininkė bulvių supirkėjams norėjo pasiūlyti savo neblogai užderėjusias ankstyvąsias bulves. Tačiau moteris išgirdo: „Skambinkite po liepos 20 dienos. Dabar mes bulves vežamės iš Belgijos“. Supirkėjai teigia, jog belgiškos bulvės ne tik kokybiškesnės, bet ir gerokai pigesnės.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Beliko vežti į turgų
Ūkininkė Albina bulves augina 2 hektarų plote. Pakasusi ankstyvąsias bulves pamatė, kad jos pakankamai gražios ir tinka pardavimui.
Paskambinusi keliems vaisių ir daržovių supirkėjams, moteris išgirdo, jog dabar bazėse yra iš Belgijos atvežtų bulvių. Pasiteiravusi, kokios kainos šiemet galima tikėtis, moteris tesužinojo — kam ta kaina, jei bulvės nesuperkamos.
„Nepaklausė, kokį kiekį galima pristatyti, kokia mano bulvių kokybė (sėkla pirkta iš sertifikuoto ūkio). Pasirodo, mes, vietiniai ūkininkai, esame neįdomūs. Bulves dabar vežamos iš visur, net Afrikos. Toks įspūdis, kad mes stengiamės suvalgyti visų kaimynų bulves. O paskui girdime, kad Lietuvoje tiek visko priauginama, kad nebėra kur dėti“, — piktinosi moteris.
Ūkininkė turi dar keletą išeičių — bulves pristato į kavinę ir veža į turgų. Praėjusį šeštadienį pardavė visus atsivežtus 300 kilogramų po 2-2,50 lito. Skambindama supirkėjams moteris norėjo sužinoti kainą, be to, jai tuo metu labai reikėjo pinigų.
Belgiškos — pigesnės ir kokybiškesnės
Vienos Šiauliuose įsikūrusios vaisių ir daržovių bendrovės direktorius Regimantas Didzinskas patvirtino, kad kol kas bulvių iš vietinių ūkininkų nesuperka — vežasi iš Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Belgijos.
Matematika paprasta: vieitiniai ūkininkai bulves siūlo po 1,10-1,20 lito (be PVM), o iš Belgijos ūkininkų atsivežti yra pigiau — kilogramas kainuoja 0,90 lito. Be to, skiriasi ir atvežtinių bulvių kokybė, tad pasirenkama alternatyva — vežama geresnė ir pigesnė produkcija.
„Mūsų vietinės bulvės yra smulkios, dar neišaugusios. Belgijoje prie kiekvieno ūkininko stovi laboratorija. Lietuvoje iš viso yra dvi laboratorijos. Ūkininkas ištirti nuveža porą maišelių — vieną partiją. Dabar visi stengiasi įpilti kuo daugiau chemijos, kad ta mūsų bulvė užaugtų netinkamomis oro sąlygomis. O pilama, patikėkite manimi. Patys ūkininkai lietuviškos produkcijos nevalgo ir geriems draugams pataria nevalgyti“, — kitus pasirinkimo motyvus vardijo direktorius.
Bendrovė daugiausiai bulvių vežasi iš Švedijos ir Belgijos, nes čia, anot direktoriaus, labai išsivysčiusios šalys — ne Lenkija, ne Lietuva, ne Latvija, Estija, Baltarusija.
Iš vietinių ūkininkų bendrovė bulves pirks po savaitės dviejų, kai kaina taps mažesnė negu 90 centų, nes tuomet bulvių iš kitur vežtis nebeapsimokės.
Ar belgiškos ir švediškos bulvės su laiku iš rinkos neišstums lietuviškų?
„Jau išstumia. Dvejus metus jūs daugiausiai šias bulves ir valgote“, — teigė R. Didzinskas.
Bulvėmis aprūpina ištisus metus
Vienas iš stambiausias bulvių augintojas Šiaulių krašte Edas Sasnauskas šiemet bulvėmis užsodino 200 hektarų. Ankstyvųjų dar nekasa.
Pernai ūkininkui realizuojant produkciją problemų nebuvo — viskas priklauso nuo kokybės, pateikimo, susitarimo, pastovumo.
„Firmas bulvėmis aprūpinu ištisus metus. Todėl jos maloniai dirba su tokiais klientais. Jei turite maišiuką du, tada problema“, — sakė E. Sasnauskas.
Pasak ūkininko, bulvės į Lietuvą atvežamos iš visur, kur tik jos auga — net iš Indijos.
Kodėl supirkėjai mieliau perka atvežtines bulves?
„O kodėl nepirkti, čia — biznis. Globalizacija nebesustabdoma, tik prekiauja viskuo, kas papuolė“, — konstatavo ūkininkas.
E. Sasnauskas nemano, kad lietuviška bulvė stumiama į šoną — jis pats rinkai ruošiasi pristatyti keletą naujų lietuviškų veislių. O šiaip augina olandiškas.
„Olandiškų sėklai užsakiau 130 tonų, dauginu ir parduodu ūkininkams. O lietuviškų tokių kiekių niekas nesugeba patiekti. Antra. Dar veislę reikia išpopuliarinti. Su olandiška dirbu seniai“, — sakė E. Sasnauskas.
Kalbėdamas apie atvežtines ir lietuviškas bulves ūkininkas siūlo nepainioti dviejų dalykų — lietuviškų veislių ir lietuviškų bulvių: Lietuvos dirvoje užaugusi olandiška bulvė yra lietuviška, o lietuviška sėkla yra veislės pavadinimas ir pačios bulvės užauginimas.
Svetur lietuviškų bulvių nelaukiama
E. Sasnauskas bulves parduoda Lietuvoje, bando vežti į Latviją, Kaliningradą. Pasak ūkininko, toliau nuvežti nėra kur — iš ten pas mus veža.
„Antra, į užsienį ne taip paprasta įvežti. Pas mus leidžia visas šiukšles suvežti — laisva rinka. O pabandykite nuvežti į Olandiją, Daniją, tuoj pat ras priežastį, kad neatvežtum. Kas, kad laisva rinka“, — sakė ūkininkas.
Pasak E. Sasnausko, stambūs augintojai su importinėmis bulvėmis dar gali konkuruoti.
Ūkininkas nedrįso prognozuoti šiemetinių bulvių supirkimo kainų — jas reguliuos rinka.
„Bus pasiūla iš Olandijos, Belgijos, čia kaina nukris. Nebus pasiūlos ar liūtis praeis, kaina pakils. Jei galėčiau pasakyti, kokia kaina bus, pats bulvių neauginčiau — pinigus daryčiau iš prognozių“, — paaiškino ūkininkas.
IŠNAŠA: „Pabandykite bulves nuvežti į Olandiją, Daniją — tuoj ras priežastį, kad neatvežtum.
BULVĖS: Šviežios ankstyvosios bulvės Šiaulių turguje šeštadienį kainavo 1,80-2,250 lito. Brangiausios buvo didelės.
ŪKININKAS: Gruzdiškis ūkininkas Edas Sasnauskas bulves augina 20 metų. Nuo vieno hektaro jo ūkis išsiplėtė iki 200 hektarų.
Giedriaus BARANAUSKO ir Jono TAMULIO nuotr.
