Naujausios
Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio knyga grįžo pas proanūkį
Šiaulietės Juditos Raugalienės tėvai Julijona ir Bronislovas Korsakai išsaugojo knygnešioLiudviko Jakavičiaus-Lietuvanio (1871–1941) knygą su autografu. Moteris knygą perdavė L. Jakavičiaus proanūkiui Liudvikui Jakavičiui-Grimalauskui.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Susirado proanūkį
J. Raugalienė L. Jakavičių, gyvenantį Šiauliuose, pamatė per televizorių. Nusprendė susirasti ir parodyti, kokią vertybę jos šeima išsaugojo sovietmečiu.
Liudvikas, sulaukęs skambučio, pagalbos kreipėsi į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaityklą – padėti susikalbėti. Lietuvos pilietis, gimęs Meksikoje, gyvenęs Ispanijoje, kol kas kalba ispaniškai ir angliškai.
Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio proga parašytą knygą „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų“ L. Jakavičius-Lietuvanis dovanojo tolimam J. Raugalienės giminaičiui advokatui. Dedikacijoje užrašė: „Gerb. advokatui A. Švarcui – aukoja senas kovotojas už lietuvių spaudą L. Jakavičius-Lietuvanis, Šiauliai, 1/V 39“.
„Išleidžiu šiuos savo atsiminimus su noru ne savo nuopelnus iškelti, o tik nušviesti tuos laikus, kada buvo dirbama tėvynės labui, – rašė L. Jakavičius-Lietuvanis „Žodyje skaitytojui“. – Mano vienintelis noras, kad bent kiek jūs pasimokytumėte ir iš mūsų darbų, tėvynės meilės ir noro dirbti jai taip pat, kaip mes kadaise dirbome, nebodami savo asmeniškos naudos nei gerovės.“
„Už šitas spalvas buvo galima į Sibirą išvažiuoti“, – atvertusi titulinį puslapį, kuriame – Lietuvos trispalvė, Liudvikui paaiškino J. Raugalienė.
Knygoje Liudvikui moteris parodė L. Jakavičiaus jaunystės portretą, gimtojo namo Akmenėje nuotrauką. Liudvikui Akmenė – gerai žinoma. Norėdamas kuo labiau priartėti prie savo šaknų, čia jis yra įsigijęs butą.
Knygą slėpė
„Knyga buvo už spintos užkišta, mama ją labai slėpė. Kartu slėpė ir tėvo vinjetę su generolo V. Vitkausko parašu“, – sako J. Raugalienė. Knygos vaikams nerodė saugumo sumetimais: „Vaikai šneka, kalba, kalbės...“
Mama, prisimena J. Raugalienė, daug kalbėdavo apie knygnešystę, spaudos draudimą. Iki šių dienų išsaugota caro laikų maldaknygė. Moteriai mama sakydavo: „Vaikeli, paglostyk tą knygelę, nes ji buvo caro drausta.“
Abu J. Raugalienės tėveliai – gryni šiauliečiai, Šiauliuose palaidoti ir proseneliai.
„Mama buvo didelė bukinistė. Paprasta moteris, bet labai mylėjo knygas. Kitos ieškodavo maisto, o mama laukdavo prie knygyno – knygos buvo deficitas. Nešdavo pakišas, kad gautų knygų“, – sako J. Raugalienė.
Mama dirbo audėja Mejerio fabrike. Tėvas buvo baigęs dvi gimnazijos klases ir amatų mokyklą.
Mokosi lietuviškai
L. Jakavičius buvo sujaudintas: „Mano prosenelis šią knygą parašė, išleido. Man labai svarbi mano praeitis, domiuosi viskuo, kas susiję su šeimos istorija. Privalau išmokti lietuviškai, nes noriu perskaityti knygą.“
Originalių prosenelio išleistų knygų Liudvikas neturėjo: buvo surinkęs elektronines viršelių versijas.
Liudvikas apie šeimos relikviją pranešė mamai Karmen Jakavičiūtei, gyvenančiai Ispanijoje. Jo mama lietuviškai nemoka, bet jos sesuo, Liudviko teta, lietuviškai susikalba.
Į prosenelio miestą savanoriauti Didždvario gimnazijoje Liudvikas grįžo praėjusį rudenį ir aktyviai įsijungė į Lietuvos gyvenimą.
Rudenį jis tarnaus Lietuvos kariuomenėje – į šauktinių kvietimą atsiliepė savanoriškai. Krašto apsaugos ministerija jam išrūpino lietuvių kalbos kursus Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SĄSAJA: Šiaulietė Judita Raugalienė šeimos išsaugotą Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio (1871–1941) knygą su autografu perdavė Liudvikui Jakavičiui.
PADĖKA: Titulinis knygos puslapis.
DEDIKACIJA: Knygoje Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis įrašė: „Gerb. advokatui A. Švarcui – aukoja senas kovotojas už lietuvių spaudą L. Jakavičius-Lietuvanis, Šiauliai, 1/V 39“.
SUSIDOMĖJIMAS: Liudvikas Jakavičius susidomėjęs vartė knygą.
