Naisių vasara žalia, o gal – raudona?

Nai­sių va­sa­ra ža­lia, o gal – rau­do­na?

Rū­ta VAI­NIE­NĖ

Štai ir iš­rin­ko­me ge­rą pu­sę nau­jo­jo Sei­mo. Jau ne­pa­me­nu rin­ki­mų, kad į Sei­mą ne­pa­tek­tų par­ti­jos – Lie­tu­vos gel­bė­to­jos. Ek­lek­tiš­kų pa­žiū­rų, ne­tu­rin­čios aiš­kių ver­ty­bių, orien­ta­ci­jos ir rim­tes­nių pa­siū­ly­mų, tik dėl Sei­mo rin­ki­mų su­si­bū­ru­sios par­ti­jos su­si­rink­da­vo pro­tes­to bal­sus.

Da­bar rin­kė­jai pa­gei­da­vo, kad atei­nan­čius ket­ve­rius me­tus juos gel­bė­tų Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga. Nors par­ti­ja vei­kia nuo ne­prik­lau­so­my­bės lai­kų, ji ke­lis kar­tus kei­tė pa­va­di­ni­mą, o par­ti­jos eli­tą iš es­mės at­nau­ji­no, be­si­ruoš­da­ma šiems rin­ki­mams.

Mes – so­cia­li­nės rin­kos ša­li­nin­kai, sa­ko jie. Vi­sa pro­gra­ma su­ka­si apie žo­dį „dar­nus“. Vis­kas ten dar­nu: dar­ni Lie­tu­va, dar­ni vi­suo­me­nė, dar­ni eko­no­mi­ka, dar­ni ap­lin­ka, ir žmo­gus pa­gal juos – tu­ri bū­ti dar­nus. Ka­dan­gi ir „so­cia­li­nė rin­ka“, ir vi­sa „dar­nu­va“ yra bur­ta­žo­džiai, ku­riuos kiek­vie­nas su­pran­ta skir­tin­gai, tik konk­re­tūs pa­siū­ly­mai at­sklei­džia į juos su­dė­tą tu­ri­nį. Ką mums ruo­šia šie ne­pa­žįs­ta­mie­ji, nea­be­jo­ti­ni bū­si­mos koa­li­ci­jos par­tne­riai? Ar rin­ką, ar so­cia­li­nę so­cia­lis­ti­nę?

Po pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro vals­tie­čiai ir ža­lie­ji pra­bi­lo drą­siau. Tie­siai švie­siai pa­sa­ky­ta – ką tik priim­tas ir nuo ki­tų me­tų tu­rin­tis įsi­ga­lio­ti Dar­bo ko­dek­sas bus kei­čia­mas.

Kaip? Kaip nu­ma­tė Pre­zi­den­tės ve­to. O jis, kaip ži­nia, dar­bo san­ty­kius bū­tų ne at­lais­vi­nęs, o dar la­biau su­var­žęs. Ži­nant, kad ir kon­ser­va­to­riai bal­sa­vo prieš priim­tą Dar­bo ko­dek­są, be­veik ne­be­lie­ka abe­jo­nių, kad jis bus pa­keis­tas. Ech, ža­lie­ji ir ech, de­ši­nie­ji, čia jūs pra­noks­ta­te net soc­de­mus. Ki­tais me­tais – po rau­do­ną ro­žę ir į Ge­gu­žės pir­mo­sios ei­se­ną!

Dar vie­nas rim­tas pa­reiš­ki­mas, šį kar­tą apie švie­ti­mo sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mą. At­si­sa­ky­si­me krep­še­lių sis­te­mos tiek aukš­tų­jų, tiek bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­me. Fi­nan­sa­vi­mas krep­še­lių prin­ci­pu yra vie­nin­te­lis rin­kos ele­men­tas vals­ty­bi­nia­me švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­me.

Mo­ki­nio krep­še­lis gy­vuo­ja jau nuo 2002 me­tų, be­je priim­tas val­dant so­cial­de­mok­ra­tams. Stu­di­jų krep­še­lius su­kū­rė de­ši­nie­ji. Net bu­vu­si kai­ruo­liš­ka val­džia jų ne­puo­lė nai­kin­ti. Bet nė­ra to­kios ne­są­mo­nės, ku­rios ne­ga­lė­tų pa­da­ry­ti ek­lek­tiš­kais pa­grin­dais vei­kian­ti par­ti­ja.

Beo­rė­je erd­vė­je sklan­dė ir kan­di­da­to į vals­tie­čių ir ža­lių­jų fi­nan­sų mi­nist­rus pa­reiš­ki­mas, kad gal ir pen­si­jų fon­dus rei­kės nai­kin­ti. Vė­liau, jis pa­ts tei­gė bu­vęs ne taip su­pras­tas.

Vis tik aiš­ku­mo dėl šio il­gos truk­mės tau­py­mo inst­ru­men­to nė­ra – tai eks­per­tus kvie­sis, gal kaž­ką kil­nos, gal jungs. Prog­ra­ma tra­di­ciš­kai ap­si­ri­bo­ja nie­ko ne­sa­kan­čiais žo­džiais – „per­tvar­ky­si­me“ pen­si­jų sis­te­mą.

Mo­kes­čių klau­si­mu ir­gi kur­pia­ma dė­lio­nė, mo­kes­čiai bus jun­gia­mi ir skai­do­mi, o kaip ži­nia, tai pui­ki pro­ga du plius du pa­vers­ti pen­kiais. O kur dar ne­ma­rio­ji pro­gre­si­nių mo­kes­čių idė­ja. Ir bū­ti­nai – di­di­na­mas ak­ci­zas, kaipgi be jo! Siū­lo­mas kaž­koks spe­cia­lus pa­ja­mų mo­kes­tis drau­di­mo sek­to­riu­je. Grą­ži­na­ma leng­va­ta pir­ma­jam būs­tui įsi­gy­ti.

Ir dar vals­ty­bi­nis re­gio­nų ban­kas Lie­tu­vos pa­što pa­grin­du. Ir pre­ky­bos al­ko­ho­liu mo­no­po­lis. Ir kon­cent­ra­ci­jos maž­me­ni­nė­je pre­ky­bo­je ma­ži­ni­mas. Pa­lau­ki­te, o tai kurgi čia rin­ka?

Eu­ro­pa da­žo­si ža­liai, sa­ko Lie­tu­vos vals­tie­čiai ir ža­lie­ji. Kad tik ne­nu­si­da­žy­tu­me rau­do­nai, nuo vil­ko ant rau­don­ke­pu­rai­tės už­bė­gę.