NOSTRADAMAS LANKĖSI ŠIAULIUOSE

NOST­RA­DA­MAS LAN­KĖ­SI ŠIAU­LIUO­SE

Vilius PURONAS

Prieš me­tus iš tri­bū­nų ir ka­bi­ne­tų lie­jo­si ro­ži­nės vi­zi­jos. Nau­ji, daug ža­dan­tys, bet dar­bo neuos­tę pro­tai, švie­siais vei­dais ir žo­džiais sta­tė to­kį Šiau­lių 780-me­čio ju­bi­lie­jų, ko­kio mū­sų mies­to is­to­ri­ja dar ne­ma­tė. Dės­nin­ga ir ne­nuos­ta­bu, kad ji jo ir ne­pa­ma­tė.

Anuo­met te­ko per­žvelg­ti ano­ni­mi­nius šio laik­raš­čio ko­men­ta­rus. Vie­nas jų man pa­si­ro­dė pro­fe­sio­na­laus pra­na­šo ra­šy­tas, tur­būt Nost­ra­da­mo. Krei­vai vyp­te­lė­jęs nu­si­ko­pi­ja­vau.

Da­bar, praė­jus 11 mė­ne­sių, jį vie­šai ar slap­tai ap­svars­ty­tu­me. Ir ne­si­vai­py­tu­me.

dėl ko triukš­mas, 2016-01-29 13:10

čia kaip ir vis­kas aiš­ku su tais ju­bi­lie­jų mi­nė­ji­mais. Trys tur­gaus die­nos cent­ri­nė­je gat­vė­je: spir­gių, alaus, cuk­raus va­tos, biš­kį me­no. Fren­ke­lio vi­lo­je po vie­šo ap­ta­ri­nė­ji­mo ir skan­da­lo ko­kio nau­jo ar ke­lių gar­bės pi­lie­čių inau­gu­ra­ci­ja, na mi­šios dar... Vie­nam mies­to kam­pe „Sal­du­vė“ pa­kon­cer­tuos, ki­tam pu­čia­mų­jų or­kest­ras, ypač reik­liai pub­li­kai gwiaz­da iš sos­ti­nės. Pir­ma­die­nį po šven­tės va­ly­to­jai iš­kuops mies­tą nuo di­džio­sios šiukš­lių da­lies, per ar­ti­miau­sias po­ra sa­vai­čių lie­tus ir praei­viai pa­nai­kins rie­ba­lų ir ki­tas sun­kiau ša­li­na­mas bio­lo­gi­nės kil­mės dė­mes nuo bul­va­ro grin­di­nio. Ir... ga­lė­sim lauk­ti 781-ųjų me­ti­nių, ku­rios, ne­bū­da­mos „ju­bi­lie­ji­nė­mis“, praeis ne ma­žiau iš­kil­min­gai nei prieš tai bu­vu­sios.

Nost­ra­da­mas juk ne­kly­do,

Šven­tės vi­zi­ją iš­vy­dęs,

Pra­na­ša­vęs ju­bi­lie­jų –

Ple­pa­ly­ną ant alie­jaus.

Po sa­vim pa­si­kaps­ty­ta,

Mo­no­lo­gų pri­klau­sy­ta,

Priš­ne­kė­ta daug min­čių,

Ne­si­ma­to tik dar­bų.

Nebent keletą koncertų
Prisiminti būtų verta,
Nes tai – įdirbis šiauliečių
Ir atskridusių marsiečių.

„Bab­kių“ eg­lei ne­gai­lė­ję,

Pa­puo­šė­me ju­bi­lie­jų

Po­ra nu­kirs­tų gal­vų.

Lau­kia­me nau­jų au­kų...

De­pu­ta­tai „ko­šę“ ver­da,

Virš gal­vų iš­kė­lę kar­dą,

Nei­na drau­giš­ku žings­niu

Me­ro ro­dy­tu ke­liu.

Gir­di­me „ko­vas tei­sy­bės“,

Mo­no­lo­gų „kas­die­ny­bes“...

Ką dau­giau pa­li­ko me­tai?

Ty­li šven­ti­niai ver­pe­tai...

780

Ne­žiū­rint su­kak­čių:

„At­gal vi­su grei­čiu!“,

Pa­puo­šus ju­bi­lie­jų

Šiuo sa­ki­niu skam­biu.

Me­nu Šiau­lių 750-me­čio ju­bi­lie­jų, ku­rio vai­sius ir šian­dien te­be­val­go­me: ir Sau­lės Laik­ro­džio aikš­tę, ir Vil­niaus gat­vės bul­va­ro at­kar­pą tarp Til­žės g. ir Drau­gys­tės pro­spek­to, ir apie 70 nau­jai per­da­žy­tų mies­to cent­ro fa­sa­dų – pa­si­tiks­lin­ki­me ata­skai­to­se... Se­niai nu­ti­lo or­kest­rai. „Auš­ros“ mu­zie­jaus nuo­trau­ko­se li­ko tiek šven­ti­nės ei­se­nos, tiek pa­puo­ši­mai, tiek links­mai iš­kil­min­gi šven­tės da­ly­vių vei­dai...

Bu­vau anuo­me­ti­nių ju­bi­lie­ji­nių šven­čių ne tik da­ly­vis, bet ir vie­nas iš or­ga­ni­za­to­rių, to­dėl nesunku pa­ly­gin­ti...

Nuė­jo Sta­li­nas,

Nuė­jo Be­ri­ja,

Nueis ir des­po­tas,

Liks fa­na­be­ri­ja!