Paniką sėja legioneliozė

Pa­ni­ką sė­ja le­gio­ne­lio­zė

Praei­tą sa­vai­tę nuo le­gio­nie­rių li­gos mi­rė vil­nie­tė. Pa­vo­jin­gų bak­te­ri­jų ži­di­niai nu­sta­ty­ti dvie­juo­se sos­ti­nės dau­gia­bu­čiuo­se. Pa­vo­jin­ga li­ga per­nai nu­si­ne­šė ir vie­no šiau­lie­čio gy­vy­bę.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro (ULAC) duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je šiais me­tais už­re­gist­ruo­ti trys le­gio­nie­rių li­gos at­ve­jai. Per­nai le­gio­ne­lio­zė diag­no­zuo­ta vie­nuo­li­kai ša­lies gy­ven­to­jų, tarp jų – 4 šiau­lie­čiams (vie­nas iš jų mi­rė). Šie­met Šiau­liuo­se le­gio­ne­lio­zės at­ve­jų neuž­re­gist­ruo­ta.

Edi­ta Sat­ke­vi­čie­nė, Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Šiau­lių de­par­ta­men­to Užk­re­čia­mų­jų li­gų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja, „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad per­nai iš ke­tu­rių už­si­krė­tu­sių­jų le­gio­ne­lio­ze du as­me­nys, įta­ri­ama, už­si­krė­tė na­mų ap­lin­ko­je, ki­tų dvie­jų šiau­lie­čių už­si­krė­ti­mo ap­lin­ky­bių iden­ti­fi­kuo­ti ne­pa­vy­ko.

Žmo­gus le­gio­ne­lio­ze už­si­kre­čia ae­ro­ge­ni­niu bū­du – įkvėp­da­mas Le­gio­nel­la bak­te­ri­jų. Le­gio­ne­lio­ze neuž­sik­re­čia­ma ge­riant van­de­nį ar var­to­jant jį mais­to ruo­ši­mui. Le­gio­nie­rių li­ga pa­pras­tai ne­plin­ta nuo žmo­gaus žmo­gui.

Le­gio­ne­lio­zė – tai ūmi­nė in­fek­ci­nė li­ga, pa­si­reiš­kian­ti ūmi­nės pneu­mo­ni­jos ar ūmi­nės res­pi­ra­ci­nės li­gos kli­ni­ki­niais simp­to­mais. Šiai li­gai bū­din­gos dvi kli­niš­kai ir epi­de­mio­lo­giš­kai su­si­ju­sios li­gos for­mos: pir­mo­ji – le­gio­nie­rių li­ga, ku­riai bū­din­gas karš­čia­vi­mas, mial­gi­ja, ko­su­lys, pneu­mo­ni­ja, ir ant­ro­ji – Pon­tia­ko karšt­li­gė, pa­si­žy­min­ti leng­ves­ne li­gos ei­ga be pneu­mo­ni­jos.

Nė­ra nu­sta­ty­to tiks­laus Le­gio­nel­la bak­te­ri­jų skai­čiaus, ku­rias įkvė­pus iš­si­vys­tys li­ga, ta­čiau di­des­nę ri­zi­ką su­si­rgti le­gio­nie­rių li­ga tu­ri as­me­nys, ku­rių imu­ni­te­tas yra nu­si­lpęs, vy­res­nio am­žiaus as­me­nys, rū­kan­tie­ji, as­me­nys, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, lė­ti­nė­mis plau­čių li­go­mis, on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ir esant ki­toms li­goms, su­ke­lian­čioms imu­no­sup­re­si­nę būk­lę.

Daž­nai įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad Le­gio­nel­la bak­te­ri­jos ty­ko tik dau­gia­bu­čiuo­se, ta­čiau, pa­sak E. Sat­ke­vi­čie­nės, pa­vo­jai ty­ko ir spor­to klu­buo­se, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čiuo­se ob­jek­tuo­se, vi­sur, kur yra du­šai, tua­le­tai, ga­ri­nės pir­tys, ba­sei­nai, van­dens ga­rų kon­den­sa­to­riai ir ki­ta.

„At­siž­vel­giant į pa­sta­ro­jo lai­ko­tar­pio le­gio­ne­lio­zės su­si­rgi­mų at­si­ra­di­mo prie­žas­tis, vie­na iš pa­grin­di­nių prie­žas­čių – dau­gia­bu­čių na­mų var­to­to­jams tie­kia­mo van­dens ne­pa­kan­ka­mas tem­pe­ra­tū­ri­nis re­ži­mas. Tai su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas le­gio­ne­lėms van­de­ny­je dau­gin­tis“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Le­gio­nel­la bak­te­ri­joms dau­gin­tis pa­lan­kiau­sia van­dens tem­pe­ra­tū­ra yra 20–45 laips­niai. Le­gio­nel­la bak­te­ri­jos ne­si­dau­gi­na že­mes­nė­je nei 20 ir aukš­tes­nė­je nei 60 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Pir­muo­nys, nuo­sė­dos, rū­dys, dumb­las, bio­fil­mas (bio­lo­gi­nė plė­ve­lė) pa­ge­ri­na są­ly­gas Le­gio­nel­la bak­te­ri­joms dau­gin­tis.

Le­gio­nel­la bak­te­ri­jos ga­li dau­gin­tis karš­to ir šal­to van­dens sis­te­mo­se, vamz­džiuo­se, kur pra­stai ar vi­sai ne­te­ka van­duo, pur­vi­nuo­se, ko­ro­zi­jos apim­tuo­se vamz­džiuo­se, du­šuo­se ir čiau­puo­se, van­dens šil­dy­tu­vuo­se, gu­mi­nė­se žar­no­se.

Pa­lei­dus karš­tą van­de­nį, po 1 mi­nu­tės karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra čiau­puo­se tu­ri bū­ti ne ma­žes­nė kaip 50 laips­nių. Šal­to van­dens čiau­puo­se van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti ma­žes­nė kaip 20 laips­nių, nu­lei­dus van­de­nį 2 mi­nu­tes.

Van­dens nu­kenks­mi­ni­mo bū­dai pa­ren­ka­mi at­si­žvel­giant į kiek­vie­nos sis­te­mos ypa­tu­mus. Prak­ti­ko­je tai­ko­ma ter­mi­nė de­zin­fek­ci­ja.

„Ap­ti­kus le­gio­ne­les van­de­ny­je, svar­bu, kad vi­si gy­ven­to­jai, at­li­kus dau­gia­bu­čio na­mo tie­kia­mo karš­to van­dens ter­mo­šo­ką, kai tem­pe­ra­tū­ra ne ma­žes­nė kaip 66 laips­nių iš­lai­ko­ma 20–25 mi­nu­tes, vie­nu me­tu nu­leis­tų van­de­nį vi­suo­se bu­tuo­se. Ta­čiau rea­liai tai ne vi­sa­da pa­vyks­ta įgy­ven­din­ti, nes ne vi­si bu­tai gy­ve­na­mi, iš­vy­kę šei­mi­nin­kai ir pa­na­šiai“, – sa­ko E. Sat­ke­vi­čie­nė.

Po ter­mi­nės de­zin­fek­ci­jos at­li­ki­mo tu­rė­tų bū­ti at­lik­ti kont­ro­li­niai ty­ri­mai nu­sta­ty­ti Le­gio­nel­la bak­te­ri­joms van­dens sis­te­mo­je. Esant ne­pa­ten­ki­na­mam re­zul­ta­tui, pro­ce­dū­ra ga­li bū­ti kar­to­ja­ma. Jei ne­ga­li­ma tai­ky­ti šio bū­do, van­de­nį ga­li­ma de­zin­fe­kuo­ti ap­ro­buo­tais ir re­gist­ruo­tais chlo­ro ar ki­tais pre­pa­ra­tais.

Taip pat bū­ti­na pe­rio­diš­kai va­ly­ti karš­to van­dens sau­go­ji­mo re­zer­vua­rus ir van­dens šil­dy­tu­vus, ša­lin­ti su­si­kau­pu­sias nuo­sė­das ir ne­šva­ru­mus. Ne re­čiau kaip du kar­tus per me­tus va­ly­ti ir de­zin­fe­kuo­ti au­ši­ni­mo bokš­tus ir vamz­džius oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mo­se. Po van­dens šil­dy­tu­vų re­mon­to ir prieš šil­dy­mo se­zo­ną pa­tar­ti­na de­zin­fe­kuo­ti karš­to van­dens sis­te­mas.

„NVSC Šiau­lių de­par­ta­men­tas kiek­vie­nu at­ve­ju įta­rus ar nu­sta­čius le­gio­ne­lio­zės su­si­rgi­mą, bend­ra­dar­biau­ja su ins­ti­tu­ci­jo­mis ir at­sa­kin­gais as­me­ni­mis, kad bū­tų im­ta­si ati­tin­ka­mų prie­mo­nių li­gos prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti ir or­ga­ni­zuo­ja­mos li­gos pli­ti­mą ri­bo­jan­čios bū­ti­nos pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja gy­ven­to­jams“, – tei­gia E. Sat­ke­vi­čie­nė.