Naujausios
Paniką sėja legioneliozė
Praeitą savaitę nuo legionierių ligos mirė vilnietė. Pavojingų bakterijų židiniai nustatyti dviejuose sostinės daugiabučiuose. Pavojinga liga pernai nusinešė ir vieno šiauliečio gyvybę.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų, tarp jų – 4 šiauliečiams (vienas iš jų mirė). Šiemet Šiauliuose legioneliozės atvejų neužregistruota.
Edita Satkevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad pernai iš keturių užsikrėtusiųjų legionelioze du asmenys, įtariama, užsikrėtė namų aplinkoje, kitų dviejų šiauliečių užsikrėtimo aplinkybių identifikuoti nepavyko.
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų. Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Nėra nustatyto tikslaus Legionella bakterijų skaičiaus, kurias įkvėpus išsivystys liga, tačiau didesnę riziką susirgti legionierių liga turi asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs, vyresnio amžiaus asmenys, rūkantieji, asmenys, sergantys cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms, sukeliančioms imunosupresinę būklę.
Dažnai įsivaizduojama, kad Legionella bakterijos tyko tik daugiabučiuose, tačiau, pasak E. Satkevičienės, pavojai tyko ir sporto klubuose, apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose objektuose, visur, kur yra dušai, tualetai, garinės pirtys, baseinai, vandens garų kondensatoriai ir kita.
„Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio legioneliozės susirgimų atsiradimo priežastis, viena iš pagrindinių priežasčių – daugiabučių namų vartotojams tiekiamo vandens nepakankamas temperatūrinis režimas. Tai sudaro palankias sąlygas legionelėms vandenyje daugintis“, – sako specialistė.
Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra yra 20–45 laipsniai. Legionella bakterijos nesidaugina žemesnėje nei 20 ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje. Pirmuonys, nuosėdos, rūdys, dumblas, biofilmas (biologinė plėvelė) pagerina sąlygas Legionella bakterijoms daugintis.
Legionella bakterijos gali daugintis karšto ir šalto vandens sistemose, vamzdžiuose, kur prastai ar visai neteka vanduo, purvinuose, korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose, guminėse žarnose.
Paleidus karštą vandenį, po 1 minutės karšto vandens temperatūra čiaupuose turi būti ne mažesnė kaip 50 laipsnių. Šalto vandens čiaupuose vandens temperatūra turi būti mažesnė kaip 20 laipsnių, nuleidus vandenį 2 minutes.
Vandens nukenksminimo būdai parenkami atsižvelgiant į kiekvienos sistemos ypatumus. Praktikoje taikoma terminė dezinfekcija.
„Aptikus legioneles vandenyje, svarbu, kad visi gyventojai, atlikus daugiabučio namo tiekiamo karšto vandens termošoką, kai temperatūra ne mažesnė kaip 66 laipsnių išlaikoma 20–25 minutes, vienu metu nuleistų vandenį visuose butuose. Tačiau realiai tai ne visada pavyksta įgyvendinti, nes ne visi butai gyvenami, išvykę šeimininkai ir panašiai“, – sako E. Satkevičienė.
Po terminės dezinfekcijos atlikimo turėtų būti atlikti kontroliniai tyrimai nustatyti Legionella bakterijoms vandens sistemoje. Esant nepatenkinamam rezultatui, procedūra gali būti kartojama. Jei negalima taikyti šio būdo, vandenį galima dezinfekuoti aprobuotais ir registruotais chloro ar kitais preparatais.
Taip pat būtina periodiškai valyti karšto vandens saugojimo rezervuarus ir vandens šildytuvus, šalinti susikaupusias nuosėdas ir nešvarumus. Ne rečiau kaip du kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose. Po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną patartina dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
„NVSC Šiaulių departamentas kiekvienu atveju įtarus ar nustačius legioneliozės susirgimą, bendradarbiauja su institucijomis ir atsakingais asmenimis, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių ligos priežasčiai nustatyti ir organizuojamos ligos plitimą ribojančios būtinos prevencinės priemonės, teikiama informacija gyventojams“, – teigia E. Satkevičienė.