Naujausios
KOMENTARAS
Paradoksalu: senėjančioje visuomenėje – diskriminacija dėl amžiaus
Loreta RIPSKYTĖ
Akis bado Lietuvoje klestintis jaunystės kultas. Jauni žmonės televizijoje, vos apsiplunksnavę arba – nusimetę visas plunksnas – reklamose, kavinėse tarp stalų sukiojasi taip pat išskirtinai studentiško amžiaus jaunuoliai.
Viešajame vaizdiniame pasaulyje vyresnės kartos beveik nėra, nors visuomenė senėja, ir kuo toliau, tuo labiau tolsta pensija.
Dabartinė vidutinio amžiaus karta turės plušėti būdama jau tikrai solidaus amžiaus. Paradoksalu – bet tokioje situacijoje, kai jauna karta sudaro didžiausią dalį emigrantų ir jos tiesiog nelieka, darbdaviai vis dar išdrįsta potencialaus darbuotojo klausti apie jo amžių.
Tokią situaciją papasakojo į redakciją užsukęs joniškietis, ilgą laiką dirbęs autobuso vairuotoju, vėliau – važinėjęs vilkiku į tolimuosius reisus.
Pauzė jo staže atsirado susirgus. Po aštuonių mėnesių pasveikęs žmogus nutarė toliau įprastu būdu pelnytis duoną.
Kreipėsi į mėsos ir žuvies gaminius tiekiančią įmonę, kurioje galėtų išvežioti prekes. Pirmas klausimas, kurį išgirdo iš į pokalbį priėmusio asmens, buvo: „Koks jūsų amžius?“
„Daugiau jo niekas nedomino. Supratau, kad esu nepageidaujamas šioje darbo rinkoje. Gavau kaip mazgote per veidą. Pirmą kartą gyvenime. Anksčiau niekas nėra to klausęs įsidarbinant“, – nuoskaudą liejo joniškietis.
Vyras, turėdamas teisę vairuoti įvairias transporto priemones, greitai sulaukė pasiūlymų dirbti kitose įmonėse. Pasirinkęs palankiausią variantą, netrukus išvažiavo į pirmąjį reisą, tačiau įžeidžiamo klausimo nepamiršo.
„Kodėl vyresni žmonės nurašomi? Juk kiekvieną reiktų vertinti pagal sugebėjimus. Suprantu, man 57-eri, tačiau iki pensijos dar toli“, – savo nuomonę dėstė joniškietis.
Tai – ne išskirtinė situacija. Viena moteris pasakojo, kaip jos sesuo bandė laimę tapti sandėlininke. Jos darbdavys taip pat pasiteiravo apie metus. Taip, taip, jūs teisingai supratote. Moteris pretendavo į sandėlio darbuotojos pareigybę.
Nustebusi, bet greitai susitvardžiusi, ji klausiančiajam atrėžė, kad skelbimo tekste reikėjo įrašyti, kokį iš tiesų darbą turės atlikti moteris ar mergina, jeigu 40-metė jau nebetinkama. Turbūt tikrai ne prekes skaičiuoti ir važtaraščius pildyti. Greičiausiai pati ir bus toji pageidaujama prekė.
Gali būti, kad moteris suklydo. Darbdavys iš tiesų ieškojo sandėlio darbuotojos. Bet kažkodėl pageidavo jauno veido ir dailaus, liauno kūno. Kad atvykę vairuotojai akis galėtų paganyti? Ar kad pačiam smagu būtų pažiūrėti?..
Atsakymo nereikia. Akivaizdu, kad darbdavių klausimai abiem atvejais buvo žeidžiantys, diskriminuojantys žmogų dėl amžiaus.
Tiesa, būna ir atvirkštinė eidžizmo (diskriminacijos pagal amžių) raiška, kada žmogus nepriimamas, jo kandidatūra atmetama vien dėl jauno amžiaus.
Moterims jaunas amžius tampa problema dar ir dėl to, kad darbdavys nenori potencialios mamos arba jau auginančios mažus vaikus, kurie gali sirgti, o jų mama turės ne vieną biuletenį, norėdama juos slaugyti.
Diskriminacija dėl amžiaus, kaip ir diskriminacija kitais pagrindais, gali būti tiesioginė, netiesioginė arba priekabiavimas.
Kaip atskirti tiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai rekomenduoja paklausti savęs: jeigu ne mano amžius, ar su manimi būtų elgiamasi taip, kaip tai vyko? Kitas klausimas: ar elgesyje būta diskriminacinio tikslo?
Tiesioginė diskriminacija ne visada akivaizdi, kartais ji – paslėpta.
Pavyzdžiui, į darbuotoją nekreipiama dėmesio svarstant apie paaukštinimą darbo vietoje, nes jam yra 61-eri, ir darbdavys mano, kad žmogus greitai išeis į pensiją arba – darbo skelbime nurodoma, kad ieškoma neseniai baigusių universitetus darbuotojų, sudėtingesnės užduotys, projektai arba pozicijos nuolat suteikiamos jaunesniems, bet žemesnės kvalifikacijos darbuotojams. Vyresnio amžiaus asmuo nebekviečiamas į susitikimus, kuriuose svarstoma įmonės ar organizacijos ateitis, nors anksčiau tai buvo daroma. Pavyzdžių galėtų būti kur kas daugiau.
2013 metais apklausus Lietuvos gyventojus, paaiškėjo, kad diskriminacija dėl amžiaus yra viena iš labiausiai paplitusių. Ją teigė patyrę aštuoni procentai visų tyrimo dalyvių. Dažniausiai minėta diskriminacija jaučiama darbo rinkos srityje (teigiamai dažniau atsakė 46 metų ir vyresni asmenys).
Eurobarometro 2012 metų rezultatai taip pat parodė, kad dažniausiai diskriminacija dėl amžiaus patiriama darbo vietose.
Maždaug 1 iš 20 žmonių asmeniškai ją patyrė, vienas iš septynių tokius atvejus matė. Maždaug septyni iš dešimties piliečių mano, kad svarbi priežastis, verčianti pasitraukti iš darbo rinkos, yra faktas, jog darbdaviai neigiamai vertina vyresnius darbuotojus.
Tačiau darbdaviams derėtų susimąstyti, nes jaunimas – labiausiai emigruojanti grupė, jau dabar prabylama, kad sudėtinga rasti gerą specialistą. Amžius neturi būti atrankos į darbą kriterijus. Juolab kad kiekvieno amžius eina ta pačia kryptimi – taip pat ir darbdavių.
