Paveldo perlus dar galima išgelbėti

Pa­vel­do per­lus dar ga­li­ma iš­gel­bė­ti

Pak­ruo­jo ra­jo­ne Lin­ku­vo­je, Žei­me­ly­je, Ly­gu­muo­se esan­tys uni­ka­lūs rau­do­nų ply­tų pa­sta­tai šau­kia­si pa­gal­bos. Pro­jek­to „Rau­do­na lie­ka“, ku­rio tiks­las – at­kreip­ti dė­me­sį į ply­tų mū­ro ar­chi­tek­tū­rą, va­do­vės šiau­lie­tės me­ni­nin­kės Izol­dos Gai­ga­lai­tės-Žag­ra­ka­lie­nės tei­gi­mu, šie gar­bin­gos is­to­ri­nės praei­ties liu­dy­to­jai ga­li bū­ti pa­ža­din­ti nau­jam gy­ve­ni­mui ir pa­si­tar­nau­ti mies­te­lių ge­ro­vei. Rei­kia tik at­kak­lu­mo ir no­ro.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Lo­biai – po at­vi­ru dan­gu­mi

Ne pir­mus me­tus vyk­do­mo pro­jek­to „Rau­do­na lie­ka“ pa­grin­di­nis už­da­vi­nys – at­kreip­ti dė­me­sį į spar­čiai nyks­tan­čius uni­ka­lius rau­do­nų ply­tų pa­sta­tus.

Is­to­ri­niu pa­li­ki­mu Pak­ruo­jo ra­jo­nas tur­tin­gas. Be šimt­me­čius me­nan­čių rau­do­nų­jų pa­sta­tų Lin­ku­va, Žei­me­lis, Ly­gu­mai, anot I. Gai­ga­lai­tės-Žag­ra­ka­lie­nės, tie­siog bū­tų be­vei­džiai. De­ja, uni­ka­liais kul­tū­ros pa­vel­do pa­sta­tais tur­tin­gas kraš­ta ­se­sąs tar­si už­mirš­tas, už­mes­tas, nie­kam neį­do­mus, pa­smerk­tas su­nyk­ti – tai skau­di­na.

„At­ro­do, kad Lie­tu­va – tai Vil­nius, Kau­nas, Tra­kai, Pa­lan­ga. Vis­kas. Kam gi šau­na į gal­vą at­va­žiuo­ti ap­žiū­rė­ti ob­jek­tų į Šiau­rės Lie­tu­vą? Prob­le­mė­lė. O kai pa­ma­to, ta­da di­džiu­lis nu­ste­bi­mas ir su­si­mąs­ty­mas il­gam“, – sa­ko po­nia Izol­da.

Pa­sak jos, Pak­ruo­jo kraš­tas yra iš­skir­ti­nis is­to­ri­ja – tu­ri la­bai tur­tin­gą že­mę, ku­rio­je dėl to kū­rė­si daug dva­rų, gy­ve­no įvai­rių tau­tų žmo­nės, kles­tė­jo dar­ni dau­gia­kul­tū­ri­nė erd­vė.

Grei­čiau­siai dėl to iki XIX am­žiaus pa­bai­gos ir XX am­žiaus pra­džios šio­se vie­to­se kū­rė­si ply­ti­nės, meist­rai siū­lė ply­tų pa­sta­tų sta­ty­bą, tur­tin­gi vie­tos gy­ven­to­jai sta­tė­si apie aikš­tes bei priei­go­se rau­do­no ir gel­to­no mū­ro gy­ve­na­muo­sius na­mus ar pa­slau­gas tei­kian­čias erd­ves. Vi­sa ši per lai­ką su­si­for­ma­vu­si ur­ba­nis­ti­nė erd­vė tu­ri iš­skir­ti­nai di­de­lį pa­vel­do po­ten­cia­lą, tik nepanau­do­ja­mą.

I. Žag­ra­ka­lie­nė ir jos par­tne­riai įsi­ti­ki­nę, kad sta­ti­niai ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti ar­chi­tek­tū­ros res­tau­ra­vi­mo stu­di­joms, pra­kti­niams mo­ky­mams, moks­li­nin­kų stu­di­joms, ar­ba bu­riant kul­tū­ros pa­vel­dą stu­di­juo­jan­čių­jų va­sa­ros sto­vyk­las, ar­ba bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pro­gra­mų kryp­tims, pavyzdžiui, kaip kul­tū­ros pa­vel­dui, re­gio­ni­nio is­to­ri­nio pa­li­ki­mo ana­li­za­vi­mui, kraš­to pa­ži­ni­mui, tu­riz­mui.

Ir ne tik tai. Iš­sau­go­ti uni­ka­lius ob­jek­tus ir per­duo­ti juos atei­ties kar­toms – gar­bės rei­ka­las. Tai ir kraš­to pa­trauk­lu­mo ska­ti­ni­mas – per kul­tū­ros pa­vel­dą į tu­riz­mo in­dust­ri­jų, į švie­ti­mo, kul­tū­ros, eko­no­mi­nės erd­vės plė­to­ji­mą bei vie­tos gy­ven­to­jų pa­slau­gų sfe­ros kū­ri­mą.

Pa­gal­bos rei­kia ne­del­siant

To­kie sta­ti­niai kaip ka­ta­li­kų sak­ra­laus pa­vel­do an­samb­lis – kar­me­li­tų vie­nuo­ly­nas ir Švč. Ma­ri­jos Škap­lie­ri­nės baž­ny­čia Lin­ku­vo­je, čia pat žy­dų sak­ra­laus ir bui­ti­nio bei ko­mer­ci­nio pa­vel­do ob­jek­tų komp­lek­sas – šau­kia­si iš­sau­go­ji­mo šian­dien. Pro­jek­to „Rau­do­na lie­ka“ va­do­vės žo­džiais, tai ne tik sta­ti­niai, tai liu­di­ji­mai apie tau­tų, kar­tų dau­gia­kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą, dar­ną ir su­ta­ri­mą.

„Lin­ku­va – mies­tas, tu­rin­tis Mag­de­bur­go tei­ses, o oku­pa­ci­nis pe­rio­das jį taip nu­va­rė... Li­ko mies­te­lis...“ – ap­gai­les­ta­vo me­ni­nin­kė.

Rau­do­no­jo mū­ro ob­jek­tais gar­sė­ja ir Žei­me­lis: rau­do­nų­jų gy­ve­na­mų­jų-ko­mer­ci­nių pa­sta­tų komp­lek­sai, uni­ka­lūs dvie­jų re­li­gi­nių kon­fe­si­jų mal­dos na­mai. Pa­kan­ka ir ki­tų re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ar­ti­fak­tų pa­sie­nio mies­te­ly­je.

Tre­čias rau­do­no mū­ro sta­ti­nių lo­by­nas – Ly­gu­mai. Čia gau­su žy­dų sak­ra­laus pa­vel­do ob­jek­tų, ki­tų rau­do­nų ply­tų ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nių. De­ja, žy­dų pa­vel­das Ly­gu­muo­se išvis ne­pris­ta­to­mas vie­tos ir at­vyks­tan­čiai vi­suo­me­nei.

Štai XVIII am­žiaus pra­džio­je Šiau­liuo­se ne­bu­vo žy­dų ka­pi­nių – pa­lai­kai bū­da­vo ve­ža­mi į Ly­gu­mų,  Gruz­džių ka­pi­nes.

Ar­ba Lin­ku­vos, mies­to, tu­rin­čio kul­tū­ros pa­vel­do sta­tu­są, si­na­go­ga. Tai vie­nin­te­lė si­na­go­ga Lie­tu­vo­je, ant ku­rios žy­diš­kais raš­me­ni­mis už­ra­šy­ta pa­sta­ty­mo da­ta.

„Ir to­kie lo­biai šian­dien ap­leis­ti. Dau­giau­siai bė­dų su kar­me­li­tų vie­nuo­ly­nu Lin­ku­vo­je. Sta­ti­nių, ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų, ku­riems rei­kia sku­bios pa­gal­bos, Pak­ruo­jo ra­jo­ne gau­su“, – sa­kė po­nia Izol­da.

Ji yra įsi­ti­ki­nu­si, kad spar­čiai ma­žė­jan­tis Pak­ruo­jo ra­jo­nas ga­lė­tų at­si­gau­ti per is­to­ri­nį pa­vel­dą, nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­ti sta­ti­niai ga­lė­tų tap­ti trau­kos ob­jek­tais tu­ris­tams ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio. Ži­no­ma, tin­ka­mai su­tvar­kius ne tik pa­vel­do ob­jek­tus, bet ir pa­si­rū­pi­nus pa­slau­gų tu­ris­tams (kad ir ap­gy­ven­di­ni­mo) tei­ki­mu.

Pa­si­gen­da ini­cia­ty­vų

Pro­jek­to su­ma­ny­to­ja ne­bi­jo pa­sa­ky­ti, kol kas pa­si­gen­dan­ti at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų, taip pat ir Pak­ruo­jo ra­jo­no val­džios ini­cia­ty­vu­mo, bend­ra­dar­bia­vi­mo.

„De­ja, kol kas ne­pa­mąs­to­ma, ko­kie per­lai, ku­rie nyks­ta aky­se, ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti ger­ovei ne vien kraš­to, bet ir na­cio­na­li­niu bei tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu“, – tei­gia I. Žag­ra­ka­lie­nė.

Pas­te­bė­ji­mų ji tu­ri ne vie­ną: neieš­ko­ma kom­pe­ten­tin­gų bei am­bi­cin­gų spe­cia­lis­tų, ne­ku­ria­mos vi­su­mą api­man­čios pro­gra­mos, neiš­nau­do­ja­ma vie­tos inf­rast­ruk­tū­ra.

„Pro­jek­to veik­lų me­tu pa­klau­sus VGTU Ar­chi­tek­tū­ros fa­kul­te­to stu­den­tų, ar jie at­vyk­tų dirb­ti, tu­rint tiks­lą pri­kel­ti, at­sta­ty­ti, res­tau­ruo­ti ir tvar­ky­ti bei įveik­lin­ti kul­tū­ros pa­vel­do sta­ti­nius, at­sa­ky­mas bu­vo „taip, o ko­dėl gi ne, jei tik bū­tu­me rei­ka­lin­gi“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Jos žo­džiais, da­bar ap­tvar­ko­mi tik pa­vie­niai pa­sta­tai, sten­gia­ma­si bė­das pri­deng­ti gė­ly­nais – taip efek­to ne­bus. Ir Žei­me­ly­je, ir Lin­ku­vo­je, ir Ly­gu­muo­se esan­čius pa­vel­do ob­jek­tus de­ra lai­ky­ti trip­ti­ku ir res­tau­ruo­ti vi­sus. Mies­te­lis kaip ob­jek­tas vie­nu me­tu tvar­ko­mas. Vė­liau ska­ti­na­ma bend­rys­tė veik­ti per švie­ti­mo, kul­tū­ros, so­cia­li­nių pa­slau­gų sfe­ras tarp mies­te­lių.

„Rau­do­na lie­ka“

Sie­kiant at­kreip­ti pa­vel­do sau­go­to­jų dėmesį, ant­rus me­tus vyk­dant res­pub­li­ki­nį pro­jek­tą „Rau­do­na lie­ka“ šį­kart bu­vo at­kreip­tas ir Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) dė­me­sys į šiau­rės Lie­tu­vą – Žiem­ga­los kraš­tą. KPD prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Re­gist­ro tvar­ky­mo, vie­šų­jų ry­šių ir edu­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jas Alf­re­das Jo­man­tas kar­tu su de­par­ta­men­to ko­man­da ver­ti­no uni­ka­lias erd­ves ir svars­tė ga­li­mus atei­ties pla­nus pri­trauk­ti dė­me­sį į kuk­liai lan­ko­mas ur­ba­nis­ti­nes erd­ves.

Pro­jek­to „Rau­do­na lie­ka“ veik­las ska­ti­no ir svei­ki­no vyk­dy­to­jus – aso­cia­ci­ją „Bi­tu­la“ ir par­tne­rius – res­pub­li­ki­nė­je kū­ry­bi­nė­je-moks­li­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Vi­zi­jos-ga­li­my­bės-per­spek­ty­vos“ Eu­ro­pos par­la­men­to na­riai dr. Lai­ma Liu­ci­ja And­ri­kie­nė ir Pet­ras Aušt­re­vi­čius bei am­ba­sa­do­rius Vy­gau­das Ušac­kas.

„Po su­si­ti­ki­mo su Ro­mual­do Del Bian­ko fon­do ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi Si­mo­ne Gio­met­ti ir ga­vus pa­kvie­ti­mą da­ly­vau­ti 21-oje Tarp­tau­ti­nė­je Asamb­lė­jo­je, Flo­ren­ci­jo­je su tri­jų mies­te­lių pri­sta­ty­mo pro­gra­ma vi­liuo­si, jog par­tne­rių Pak­ruo­jo ra­jo­ne gau­sės. Suak­ty­vi­nus vie­tos bend­ruo­me­nę, pa­ža­di­nus pa­trio­ti­nius jaus­mus ki­lu­siems iš šio kraš­to bei trau­kiant verl­so sek­to­rių ra­jo­nas ga­li tap­ti vi­su­mi­niu trau­kos cent­ru tarp­tau­ti­niu mas­tu“, – sa­kė pro­jek­to „Rau­do­na lie­ka“ va­do­vė, vi­suo­me­ni­nio kū­rė­jų klu­bo „Bi­tu­la“ pre­zi­den­tė I. Gai­ga­lai­tė-Žag­ra­ka­lie­nė.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Ly­gu­mų mies­te­lio per­las – Švc. Tre­jy­bės baž­ny­čia.

Au­to­rės nuo­tr.

Pro­jek­to „Rau­do­na lie­ka“ va­do­vė Izol­da Gai­ga­lai­tė-Žag­ra­ka­lie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­ti rau­do­no mū­ro sta­ti­niai ga­lė­tų tap­ti trau­kos ob­jek­tais tu­ris­tams.