Naujausios
Ragelio nekelia, bet mokėti reikia
Skambinant trumpuoju taksi numeriu gal ir nepavyks išsikviesti taksi, tačiau dėl vieno galite būti tikri: net ir neatsiliepus dispečerei jums teks susimokėti litą.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Situacija
Tokį paradoksą pastebėjo šiaulietis vieną vėlų birželio vakarą sugalvojęs išsikviesti taksi. Surinkus trumpąjį taksi iškvietimo numerį, skambintojas buvo informuotas, kad už pokalbį imamas vieno lito mokestis, tačiau ragelio niekas nekėlė.
Šiaulietis surinko kitą trumpąjį numerį, tačiau ir šįkar dispečerė nekėlė ragelio. Nesėkmingų bandymų išsikviesti taksi būta penkių. Galiausiai vyras nusprendė taksi „pasigauti“ gatvėje.
Tačiau koks netikėtumas šiauliečio laukė, kai jis pamatė savo skambučių išklotinę. Pasirodo, kiekvienas nesėkmingas bandymas prisiskambinti taksi kainavo 0,841 lito (be PVM).
„Šiaulių krašto“ žiniomis, taip yra nutikę ne vienam. Dažniausiai padidėjusias sąskaitas žmonės pastebi po didžiųjų švenčių, pavyzdžiui, po Naujųjų metų, kai būna sunku iš pirmo karto išsikviesti taksi. Jeigu žmogelis kantrus ir taksi bandys kviestis 20 ar daugiau kartų, atitinkamai ir susimokės.
Taksi bendrovė: gal klaida?
Šiaulietis skambino trumpaisiais numeriais 1453, 1456, 1459. Šiuos numerius turinčių taksi įmonių UAB „Barveža“ ir UAB „Jūsų taksi“ atstovė Zinaida Barienė tikino, kad negalėjo būti imamas mokestis, jeigu dispečerė neatsiliepė. Galėjusi įvykti klaida ir patarė kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių.
Z. Barienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad trumpieji numeriai pačiai taksi bendrovei brangiai kainuoja, todėl stengiamasi pereiti prie pigesnių variantų. Vienas tokių – programėlė „eTAKSI“. Taksi iškvietimas šia programėle (išmaniuoju telefonu – aut. past.) nemokamas. Kitas nieko nekainuojantis būdas – taksi kvietimas nemokama telefono linija.
„Mums yra svarbus keleivis, o ne užsakymo litas“, – patikino Z. Barienė.
Kaltų nėra
Šiaulietis taksi bandė išsikviesti iš mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel“. Kodėl už neatsilieptą skambutį reikėjo susimokėti, „Šiaulių kraštas“ klausė UAB „Omnitel“ atstovės Audronės Mažeikaitės.
„Savo sistemose mes matome, kad apmokestinti skambučiai buvo sujungti, t. y. skambutį priimanti pusė „pakėlė ragelį“. Priežastis, kodėl klientui taip ir nepavyko pradėti pokalbio, tikėtina, yra skambučių valdymo sistemoje, kurią naudoja konkreti bendrovė“, – sakė A. Mažeikaitė.
Pasak „Omnitel“ atstovės, tai priklauso nuo to, kaip sistema suprogramuota veikti tais atvejais, kai vienu metu skambina keli klientai, o skambučius priimančių darbuotojų skaičius yra mažesnis.
„Daugumoje didelių skambučių centrų tokiais atvejais po sujungimo pasigirsta įrašas, informuojantis, kad operatorės užimtos. Tačiau įmonėse, kuriose skambučių srautai nėra dideli, pasitaiko ir taip, kad tokio įrašo nėra. Tuomet atsiranda tikimybė, kad skambinantis žmogus nutrauks skambutį, nusprendęs, kad susisiekti tiesiog nepavyko. Manome, kad taip atsitiko ir šį kartą“, – svarstė A. Mažeikaitė.
Kas pasidalija pinigus?
Kam atitenka pinigai už įvykusius ir neįvykusius pokalbius?
A. Mažeikaitė aiškina, kad įmonė, nusprendusi įsigyti trumpąjį padidinto tarifo numerį, kreipiasi į operatorius ir su kiekvienu iš jų sudaro sutartį dėl pasirinkto trumpojo numerio naudojimo. Kai kuriais specifiniais atvejais gali dalyvauti ir įmonė, kuri yra tarpininkas, atliekantis trumpojo numerio administratoriaus vaidmenį.
Padidinto tarifo numerių kainas, kaip ir visas kitas mobiliųjų telekomunikacijų kainas, konkurencijos būdu nustato rinka.
Pinigai už pokalbius padidintais tarifais yra padalijami tarp operatoriaus, įmonės, kuriai priklauso trumpasis numeris, ir tarpininko, kai toks tarpininkas dalyvauja.
Vadinasi, jeigu žmogus nenumoja ranka po pirmo bandymo išsikviesti taksi ir bando keletą kartų, jau gana nemaža suma įkrenta į taksi bendrovės ir mobiliojo ryšio operatoriaus kišenę?
Ryšių reguliuotojai nuo atsakymo išsisuko
Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė nieko konkretaus pasakyti šiuo klausimu negalėjo: „Norint aiškiai nustatyti, kas teisus šioje situacijoje, reikėtų daugiau informacijos, išklotinių ir t.t.“
Ryšių reguliavimo tarnyba praeitais metais gavo 652 skundus, 179 iš jų buvo dėl sąskaitų ir apskaitos. Paslaugų gavėjų naudai iš viso buvo išspręsti 144 ginčai.
R. Karalienė ragina kiekvieną, kuris jaučiasi apgautas, kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą ir pateikti prašymą išnagrinėti skundą/ginčą.
Jeigu vienam pavyks surasti teisybę, ar kiti nebus toliau apgaudinėjami?
Alinos Ožič (ELTA) nuotr.
SKAMBUTIS: Skambinant į taksi firmą, susimokama už skambučius, kai klientas neprisiskambina.
