
Naujausios
AKTUALI DISKUSIJA
Rinkėjau, kokią valdžią išsirinksi?
„Visi prie to laimės žiburio turime prisidėti“
Rasa JASMONTIENĖ, Šiaulių švietimo profsąjungų susivienijimo vadovė, teigia, jog savivaldos pagrindas yra partnerystė ir bendradarbiavimas:
– Jeigu tarp bendruomenės organizacijų ir politinės valdžios nėra bendradarbiavimo, nėra ir tikros savivaldos.
Šiauliuose miesto Trišalė taryba yra žlugusi. Iš pradžių dar teikėme klausimus, bet mums tik atrašė, jog tai ne profsąjungų reikalas. Nors kėlėme klausimus apie miesto poilsio erdves, parkų tvarkymą, projektų vystymą.
Tarybos nariams bandžiau sakyti, jog Švietimo komitetas neįsivaizduojamas be tarimosi su švietimo darbuotojų atstovais, švietimo įstaigų vadovais. Bet per ketverius metus nieko – jokio kvietimo.
Retas politikas supranta, kad reikia palaikyti ryšį su žmonėmis, žinoti, kas jiems rūpi, bendrauti. Pats politikas turi rodyti iniciatyvą, o ne įsivaizduoti, kad yra kažkoks viršininkas, į prestižinį postą pasodintas asmuo, kuriam visi puls į kojas ir dėkos, kad jis sutiko ten pabūti ketverius metus.
Politikams stinga ir kompetencijos, ir noro suprasti, kas yra savivalda. Visi nori tik „valdymo“.
Kita vertus, pačioje bendruomenėje stinga suvokimo, jog savivalda ir valstybė kuriama visų pastangomis. Ar ne todėl mes trisdešimt metų tik tampomės?
Mes vis galvojame, kad turi ateiti kažkoks ypatingų galių vadas. Išsirenkame karalaitį ir laukiame, kad štai jis mus nuves į laimės žiburį. Keistas tas mūsų, lietuvių, tikėjimas stebuklinėmis pasakomis.
Visi prie to laimės žiburio turime prisidėti, žinoti, kaip valstybė valdoma. Demokratinė valstybė valdoma per organizuotas struktūras, kurios įvairiems bendruomenės interesams atstovauja, juos derina, bendradarbiauja.
Niekada nei meras, nei Tarybos narys į namus nepasibels tavo norų surašyti ir juos pildyti – tai naivus matymas, bet tuo rinkėjai dar labai tiki.
Nuo rinkėjų suvokimo priklausys, ar toliau riedėsim žemyn. O pastaraisiais metais susidarė toks įspūdis, kad išrinktiesiems mes tik trukdėme dirbti.
Kalbino Rūta JANKUVIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Tokių užslaptintų rinkimų dar nėra buvę
Jonas Algirdas MICKUS, kuršėniškis, pirmosios, 1990–1995 metų, kadencijos Šiaulių rajono tarybos narys:
– Ko gali tikėtis iš rinkimų, jeigu likus vos pusantro mėnesio iki rinkimų nematai net kandidatų sąrašų? Juk rinkėjas nieko nežino net apie tai, kas kandidatuoja, kokios tai asmenybės. Kodėl siekiama, kad žmonės eitų balsuoti nieko nežinodami?
Tas pats yra ne tik su savivaldos, bet ir su prezidento rinkimais. Kandidatų į prezidentus debatų nėra, žmonės nežino, kas jie tokie, ko jie eina į tuos rinkimus, ką jie darys Lietuvos labui.
Dar nėra ne tik partijų kandidatų sąrašų, bet ir programų – ką jie veiks atėję į tarybą. Rinkėjai eis prie urnų, bet juk rinksis katę maiše.
Manau, kad tokie užslaptinti rinkimai gali būti daromi net organizuotai, kad žmonės nepradėtų gilintis, studijuoti sąrašus, programas. Juk dabar nebereikia, kad į rinkimus ateitų daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių žmonių. Užteks – kiek ateis! O tie, kurie ateis – ir išrinks visiems valdžią...
Likus kelioms dienoms iki rinkimų vieną kitą straipsniuką išmes ir baigsis dėmesys rinkėjams. O rinkėjai tokioje situacijoje turbūt rinksis tuos, kurie yra jiems pažįstami, kurių darbus jie jau matė ir kuriame sąraše yra įrašytos jų pavardės. Kitų pasirinkimo variantų nematau.
Juk žinome, kad į sąrašus visada prisiplaka tų, kurie bus tik mygtukų spaudytojai, ne sprendžiantys, o palaikantys poziciją tų, kurie viską nusprendžia ir yra kandidatų sąrašo viršuje. Ko norėti savivaldos rinkimuose, jei net į Seimą eina bemoksliai?
Pastebėjau, kad žmonės jau stengiasi nebediskutuoti rinkimų tema, vengia susipriešinimo, nemato vilties, kad kažkas gali keistis.
Pirmiausia iš politikų reikia dėmesio eiliniams žmonėms. Gyventojai to labai pasigenda. Net seniūnas, kuris yra savivaldybės veidrodis, stovintis arčiausiai žmonių, ir tas sugeba su žmonėmis nesiskaityti. Nekalba su žmogumi, kaip reikėtų, nesilaiko nustatytų įstatymais terminų, nesprendžia gyventojams rūpimų klausimų, su gyventojais atsirašinėja per savivaldybę.
Jeigu seniūnai nerenkami, tai dar nereiškia, kad savivaldybės administratorius neprivalo seniūnų kontroliuoti. Didžiausia blogybė yra tai, kad užsisėdi postuose, tampa dievais ir nebesiskaito su žmonėmis.
Savivaldybėje dirbantys valstybės tarnautojai irgi dažniausiai įpratę tik atsirašinėti, o ne konkrečiai padėti.
Galbūt lengviausia žmonėms bus atsirinkti iš kandidatų į merus, nes bent jau žinoma, kas į juos eis, buvo paskelbta. O visa kita įeis į istoriją tuo, kad dar tokių užslaptintų rinkimų atkurtos Lietuvos istorijoje nėra buvę.
Už savo gyvenimą atsakomybę prisiimu pati
Janina VANSAUSKIENĖ,
pakruojietė, menininkė
Apie savivaldos rinkimus negalvojau – man jie visiškai nesvarbūs, nors turėjau net dviejų politinių partijų atstovų prašymų sutikti bent būti įrašytai į jų rinkimų sąrašus. Teko ilgai įrodinėti, kad jokia politika ar valdžia nesidomiu ir neketinu domėtis. Daugiau nei prieš metus pakeitusi veiklą (atsisakiusi žurnalistikos), pakeičiau ir savo interesus. Nesidomiu ir informacija, kas vietinėje valdžioje vyksta, kokie jos sprendimai, kokios politinės jėgos rajone jau rengiasi rinkimams. Man tai nėra aktualu.
Nors ir galiu būti apšaukta pilietiškumo stoka, pati taip nemanau. To jausmo tikrai nepraradau. Nemanau, kad su tokia pozicija apie vietos savivaldos rinkimus esu viena iš nedaugelio. Juk visada buvo aktyvioji ir pasyvioji visuomenės dalis.
Beje, teko ne kartą įsitikinti, kad kūrybinės veiklos žmonės, tarp kurių tenka būti, mažiausiai domisi rinkimais. Nebent prezidento. Kūryba, gamta, knygos ir menas sėkmingai užima visas tas informacijos talpyklas, kuriose vietos „visuotiniam judėjimui dėl savivaldybių rinkimų“ tiesiog nelieka. Pasirinkęs įdomią veiklą, gali turėti viską, ko reikia pilnaverčiam gyvenimui.
Gal taip yra ir tada, kai daugiau atsakomybės už savo gyvenimo kokybę prisiimi sau, o ne priskiri kažkokiai vietos valdžiai. Kai iš jos nieko nesitiki, nelauki, neprojektuoji savo ateities vildamasis išrinktaisiais, tuomet gali būti laisvas nuo apmaudo dėl netikusių ar pareigas nemokšiškai atliekančių vietos valdininkų. Tačiau kažkodėl mūsų visuomenėje pagieža vietos valdžiai vis dar populiari.
Mažame rajone, tokiame kaip Pakruojo, pastaraisiais metais sparčiai mažėjo rinkėjų. Seni miršta, jauni išvažiuoja. Tikėtis, kad savivaldybės rinkimai gali kaip nors sustabdyti rajono demografinių vežėčių dardėjimą žemyn, yra naivu. Vadžios – nebent įstatymų leidėjo – Seimo rankose. O Seimo rinkimuose būti aktyviam rinkėjui – tiesiog būtina.
Norėčiau balsuoti už asmenybes, o ne už sąrašą
Vaidas SAPRAGONAS
Juvelyras
Artėjant rinkimams kyla natūralus klausimas: „Už ką balsuoti?“. Po jo kyla dar vienas klausimas: „Kas bus po rinkimų? Ar ir vėl keiksime naujai išrinktą valdžią?“
Tikriausiai taip ir bus. Nes daugelis žmonių įtikėję, jog ne jie patys, o valdžia turi kurti jų gyvenimą. Taip, daug kas priklauso nuo šalies ir savivaldybių valdžios. Ji privalo žmonėms sudaryti sąlygas geriau gyventi. Tačiau ir žmogus privalo rūpintis savo būtimi, kiemu, gatve, bendruomene, o ne laukti, kol mana nukris iš dangaus.
Šiandien Lietuvoje labai patogu būti merais, ministrais, nes žmonės nereikalauja atsakomybės. Nemokam susivienyti ir pakovoti. Tik pavieniui burnojam ir keikiam valdžią.
Antra vertus, žmogus bijo dėl savo ir savo vaikų ateities, dreba dėl duonos kąsnio, kurio gali netekti. Balsuoja už tuos, kurie yra valdžioje, nes visos įstaigos persismelkusios partijomis. Nori darbo – stok į partiją, šliekis prie valdančiųjų. Kol partinės ir buitinės korupcijos neišnaikinsime policinėmis priemonėmis, tol nieko nebus.
Šiuo metu partijos šoka rinkimų viliotinį. Kiekviena nori pasirodyti geresnė už kitą, tik vienintelė žinanti kelią į žydrą dangų. Dabar valdantys – blogi, mes būsime geresni. Bet kyla natūralus klausimas: "Jeigu Jūs tokie balti, kodėl norite sėsti į supurvintą krėslą? Susipurvinsite baltas kelnes.“
Nesu nusiteikęs prieš partijas. Tik jų Lietuvoje ryškiai per daug. Kad ir Kelmės rajone – jau nėra nė trisdešimties tūkstančių gyventojų, atmetus vaikus, gal liktų tik 20 tūkstančių, o varžysis aštuoni kandidatai į merus ir dar daugiau partijų sąrašų.
Aš norėčiau balsuoti už asmenybes, o ne už sąrašus. Nes sąrašuose šalia lyderio stovi ir jo kaimynas, giminaitis ar medžioklės draugas. Taigi, jeigu lyderis taps meru, pastarasis, kad ir nelabai protingas, gali tapti vicemeru.
Tikiu, jog kiekvienos partijos sąrašuose yra asmenybių. Už jas ir norėčiau balsuoti. Už žmones, kurie jau kažką nuveikę Kelmei, kurie yra žinomi. Nesvarbu, kokios partijos rūbu jie vilki. O kai balsuoji už sąrašą – tik už sąrašą ir balsuoji.
Todėl nesmerkiu žmonių, kurie neina balsuoti. Taip jie išreiškia savo poziciją. Tai tylus jų protestas prieš pernelyg supartintą rinkimų tvarką. Kartais padiskutuoju su protingais žmonėmis. Jie sako: „Balsuok nebalsavęs. Vis tiek neatsitiks taip, kad tie, už kuriuos balsuoji, laimės absoliučią daugumą. Finale "mėlynieji“ susijungs su „raudonaisiais“ ir vėl bus tas pats.
Žmones nuo politikos atkrato dar ir tai, kad nebeliko politinės kultūros. Nebeliko tų senųjų tikrųjų giluminių politikų. Visa politika sukasi apie lovį ir pinigus. Daugelis šiandieninių politikų nėra elitas. Į merų kėdes taiko už juodąją buhalteriją teistas Uspaskichas, per kyšį susikompromitavęs Eligijus Masiulis.
Tikrasis elitas nustumtas į kampus. O doro žmogaus nuvertinimas yra baisiausia šiandieninės politikos klaida.
Užrašė Ina VIRGANAUSKAITĖ
Inos VIRGANAUSKAITĖS nuotr.