Naujausios
Rinkliavos už atliekas didinti nereikia
Buvęs Joniškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjas Dainius VYŠNIAUSKAS, kuriam teko tiesiogiai susidurti su atliekų tvarkymo sistema, meta iššūkį Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC).
Jis sako, kad rinkliava už atliekas neturi didėti, nes yra pakankamai neišnaudotų rezervų.
– Ką manote apie galimą rinkliavos didinimą gyventojams? Ar įmanoma tokio žingsnio išvengti?
– Jokiu būdu negalima ir nereikia dabar didinti rinkliavos gyventojams, kai kuriems gal net pavyktų ją sumažinti. Rezervų yra, tik reikia pasiraitoti rankoves ir dirbti.
Patarčiau diferencijuoti rinkliavą.
Vienas diferenciacijos būdų – pagal šeimos dydį. Tarkime, jeigu šeimoje yra 2–3 asmenys, atliekų kiekis galėtų būti nuo vieno žmogaus skaičiuojamas vienodas, bet jeigu žmonių skaičius 4 ar daugiau, atliekų kiekis turėtų proporcingai mažėti.
Tada ir rinkliava mažėtų: ketvirtam šeimos nariui ji galėtų būti skaičiuojama su koeficientu 0,8, penktam – su koeficientu 0,7, visiems kitiems šeimos nariams – 0,5.
– Užsiminėte apie rezervus. Kokie jie? Ką patartumėte?
– Pirmiausia būtina siekti, kad gyventojai atliekas geriau rūšiuotų ir mažintų bendrą į sąvartyną pristatomą atliekų kiekį.
Pasižiūrėkime 2011 metų statistiką iš ŠRATC-o tinklalapio. Surinktas bendras atliekų kiekis regione – 109 249 tonos. Iš jų antrinių žaliavų – tik 1549 tonos, o tai sudaro 1,41 procentą. Juokingi skaičiai, kurie rodo, kad atliekų rūšiavimu praktiškai niekas neužsiima.
ŠRATC-as atliko komunalinių atliekų, pristatomų į sąvartyną, sudėties tyrimus (2012 08 08 – 2012 12 11). Iš Joniškio rajono atvežtų atliekų sudėtis buvo tokia: 10,42–8,06 procento popieriaus ir kartono; 8,47–13,89 procento BSA (biologiškai skaidžios atliekos), maisto atliekų, 17,26–15,83 procento plastmasės ir pakuotės, 6,19–8,33 procento stiklo. Rugpjūčio mėnesį žaliųjų atliekų kiekis sudarė net 19,22 procento.
Taigi, iš viso antrinės žaliavos nuo bendro atliekų kiekio sudarė 46,11 –61,56 procento. Sumažinkime antrinių žaliavų ir BSA bent 20 procentų, turėsime apie 330 000 litų ekonomiją Joniškio rajonui. O per visą Šiaulių apskritį 20 procentų sudarytų maždaug 4 milijonus litų.
– Jums keletą metų teko tiesiogiai dalyvauti sprendžiant atliekų tvarkymo klausimus Joniškio rajono savivaldybėje. Kokių matėte problemaų?
– Kasmet atliekų daugėjo, tik apie 2011-uosius padėtis kiek stabilizavosi. Ką reiškia per dideli atliekų kiekiai? Jei vienos tonos sutvarkymas kainuoja 209 litus, už rinkliavą (vienam gyventojui – 60 litų) per metus galima sutvarkyti tik apie 280 kilogramų mišrių komunalinių atliekų.
Nesuklysiu pasakydamas, kad į sąvartyną mišrių atliekų pristatoma per metus apie 300–340 kilogramų vienam gyventojui. Viršnorminis kiekis nepadengiamas rinkliavos lėšomis. Kadangi mokesčio kasmet surenkama vidutiniškai 75 procentai, automatiškai auga savivaldybių skolos.
Nors rinkti rinkliavą savivaldybės pavedė ŠRATC, jis neatsako už įpareigojimo nevykdymą, netaikomos jokios sankcijos. Dirbdamas savivaldybėje siekiau šią problemą iškelti į pirmą vietą, bet savivaldybių vadovai nesuprasdami ar iš inercijos nieko nesiėmė.
ŠRATC administracija, savivaldybių vadovai, Tarybų nariai turi įsisąmoninti atliekų tvarkymo taisykles, kad galėtų prieiti ir iki gyventojų. O toliau turėtų būti nuolatinė kontrolė.
Spaudoje pastaruoju metu pasirodė nemažai straipsnių apie ŠRATC problemas, kalbama apie rinkliavos didinimą. Kažkodėl niekas negalvoja apie gyventojus. Gal didelei jų daliai ir dabartinė rinkliava yra nepakeliama našta.
– Kas, Jūsų nuomone, per pastaruosius metus padaryta, kad BSA ir antrinių žaliavų į sąvartyną patektų mažiau?
– Padaryta tik tiek, kad dalininkai susitarė didinti mokestį už atliekas, atvežamas į sąvartyną.
Manau, klaidinga buvo pirkti už ES lėšas konteinerius žaliosioms atliekoms vežti, reikėjo tik kompostavimo dėžių, bet kur kas didesnių negu įsigytosios.
Žaliosios atliekos, atskirai surenkamos į kompostavimo aikšteles, didina atliekų tvarkymo išlaidas. Gyventojai privalo kompostuoti žaliąsias atliekas savo valdose ir toliau panaudoti kompostą, kaip trąšas.
Būtina sureguliuoti atliekų priėmimo punktų (APP) veiklą. 2011 metais APP buvo surinkta 9616 tonų atliekų. O antrinių žaliavų – tik 41,65 tonos per visą regioną. Tai – aiškus ŠRATC darbo brokas. Punktai, kuriuose turi būti kaupiamos rūšiuotos atliekos, praktiškai yra nerūšiuotų atliekų surinkimo vieta. Kodėl gyventojai ten veža atliekas? Gal dar daugelis neturi konteinerių?
2012 metais iš punktų į sąvartyną buvo pristatytos „kitaip neapibrėžtos komunalinės atliekos": Radviliškio rajono – 946,1 tona, Pakruojo rajono –1523,24 tonos, Akmenės rajono – 1914,26 tonos, Joniškio rajono – 398,02 tonos, Kelmės rajono – 916,31 tona, Šiaulių rajono – 2300,54 tonos. Iš viso per regioną – 8151,99 tonos.
Punktas ŠRATC, eksploatuoja ŠRATC, o už pasėkmes apmoka savivaldybės. Gal reikėtų tam tikroms institucijoms pasidomėti, ar nėra lėšų švaistymo?
– Ką galvojate apie ŠRATC-o pastarųjų metų veiklą?
– Vertinu blogai. ŠRATC neturi veiklos strategijos, kurioje būtų keliamas tikslas mažinti atliekų kiekius. Įmonė tuo nesuinteresuota, nes nuo didesnio pristatytų atliekų kiekio gauna daugiau lėšų.
ŠRATC nerūpi regiono gyventojai, jis nori veikti kaip UAB, nors turėtų dirbti kaip viešoji įstaiga, atstovaujanti regiono savivaldybėms. Kol savivaldybės neišmoks valdyti savo sukurtos įmonės, tol problemos nesibaigs.
Kalbino Loreta RIPSKYTĖ
Antano ADOMAIČIO nuotrauka
RINKLIAVA: Buvęs Joniškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjas Dainius Vyšniauskas, kuriam teko tiesiogiai susidurti su atliekų tvarkymo sistema, sako, kad rinkliava už atliekas neturi didėti, nes yra pakankamai neišnaudotų rezervų. JNFO_Vysniauskas_Dainius_LR
