
Naujausios
PO TO, KAI RAŠĖME
Šiaulės kalno radiniai skatina ieškoti Saulės mūšio vietos
Baigta archeologinė ekspedicija Radviliškio rajone ant Kudinų piliakalnio, dar vadinamo Šiaulės kalnu.
Rašėme, kad archeologas ir piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Gintautas Zabiela dvi savaites ieškojo įrodymų, ar piliakalnis gyvavo 13-ajame amžiuje, ar Saulės mūšis, įvykęs 1236 metais rugsėjo 22 dieną, galėjo vykti Šiaulėnų apylinkėse ("Ant piliakalnio – Saulės mūšio paslaptis“, „Šiaulių kraštas“, 2018 08 18).
Vertindamas kasinėjimų rezultatus G. Zabiela pasidžiaugė: „Ekspedicija sėkminga. Archeologiškai bus įrodyta, kad Kudinų piliakalnis, pilis ar mediniai įtvirtinimai 13-ajame amžiuje jau stovėjo. Todėl žygis (Kalavijuočių ordino) galėjo vykti į šitą pusę. Dabar reikia atidžiau tyrinėti šalia esančias Šiaulėnų apylinkes, ieškoti vietų, kurios žinomos iš rašytinių šaltinių. Žymiai padidėja tikimybė, kad Saulės mūšio vietą pavyks lokalizuoti.“
Be to, pasipildė Radviliškio rajone tyrinėtų piliakalnių sąrašas, dabar jis ilgesnis negu netyrinėtų. „Tai svarbu ir Tytuvėnų regioniniam parkui, kurio teritorijoje yra Kudinų piliakalnis. Matyt, informaciniai stendai bus papildyti, pakeisti“, – svarstė G. Zabiela.
Tolimesni tyrimai priklausys nuo ekspediciją finansavusios Radviliškio rajono savivaldybės, bendradarbiavimo su seniūnija, privačių žemių savininkais.
Kol kas surinkta archeologinė, istorinė medžiaga yra apdorojama. „Dabar – kabinetinio darbo stadija“, – sakė G. Zabiela.
Piliakalnyje buvo atlikti kasinėjimai pasirinktoje vietoje maždaug metro gylyje. Atkasti 5–6 akmenų grindinio sluoksniai, storas medinis stulpas (apie 40 cm skersmens), galbūt buvęs gynybinės sienos sutvirtinimo elementas. Tarp radinių – daugiausia papuošalų ir darbo įrankių, rastas peilis, verpstukas. Dalis radinių, tarp jų kaulai, anglies fragmentai – bus perduoti tirti, kai ką gali tekti konservuoti.
Kudinų piliakalnyje atkasti radiniai, pasak G. Zabielos, gali būti eksponuojami Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje.
„Šiaulių krašto“ inf.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Pagal tyrimus, tikėtina, kad piliakalnis nebuvo sudegintas, karo veiksmai jo nepasiekė, galbūt naudotas kaip gynybinis įtvirtinimas“, – sakė Kudinų piliakalnį tyrinėjęs archeologas Gintautas Zabiela.
Kudinų piliakalnyje rasti papuošalai būdingi Šiaurės Lietuvai, Žiemgalos kraštui.
Netoli Šiaulėnų esantis Kudinų piliakalnis, dar vadinamas Šiaulės kalnu, tapo atspirties tašku ieškoti Saulės mūšio vietos šiose apylinkėse.