Naujausios
IŠ GAMTININKO DIENORAŠČIO
Šis pavasaris – lyg ketvirtas žiemos mėnuo
Vidmantas LOPETA,
Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis ekologas
Nors Saulė jau perkopė lygiadienį, tačiau šiluma dar nesugrįžo, o pavasaris Šiaulių krašte neprasidėjo. Ar šis pavasaris išskirtinis? Norėdamas pats sau į šį klausimą atsakyti, peržvelgiau 18-os metų (1996–2013) fenologinius užrašus. Pasirodo, pavasarių per tą laiką būta įvairių, ir labai ankstyvų, ir vėlyvų.
Fenologinis pavasaris
Fenologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Įprastai kovas patenka į ankstyvojo pavasario laikotarpį.
Jis prasideda, kai sugrįžta pirmieji paukščiai: dirviniai vieversiai, varnėnai, pempės, pražįsta baltalksniai, lazdynai, ankstyvieji šalpusniai, pradeda skraidyti pavasariniai drugiai – citrinukai ir dilgėlinukai; laša klevo ir beržo sula.
Šiemet šie gamtos reiškiniai šiemet labai vėluoja.
Ankstyvi pavasariai
Ankstyvi pavasariai buvo 1997–1998 ir 2007–2008 metais. Pirmieji paukščiai keliaunininkai: vieversiai, gulbės, antys klykuolės tuomet sugrįžo labai anksti – dar vasario mėnesį.
Antai 1998 metais dirvinis vieversys pragydo jau vasario 22-ą dieną. 2007 metų kovo 30-ąją Šiaulių Beržynėlio parke jau žydėjo blindė (‚kačiukai“). 2008 metų vasario 25-ąją virš Kurtuvėnų praskrisdama suklykė gervė. Tais metais žibutės miškų pašlaitėse pražydo jau kovo 12 dieną.
Įdomu, kad liaudies kalendoriuje minimos pavasario šventės: Vieversio diena (vasario 24-oji), kai parskrenda kaimiečių mylimas paukštis ir Keturiasdešimties paukščių diena (kovo 10-oji), kai turi būti sugrįžę jau apie 40-ies rūšių paukščiai, realybę atitinka tik ankstyvais ar labai ankstyvais pavasariais.
Kyla klausimas, kodėl mūsų protėviai nustatė tokias datas? Tikrai neaišku, tik galima spėti, kad senovėje, kada žiemos buvo gilios ir prasidėdavo anksti (ganiava tęsdavosi tik iki Visų Šventų, lapkričio 1-osios), tačiau baigdavosi taip pat anksčiau nei dabar.
Įprasti („normalūs“) pavasariai
Per 18-a stebėjimų metų įprasti pavasariai buvo devynis kartus. Tais metais visi gamtos reiškiniai vyko laiku, pavasariai prasidėjo kovo pradžioje.
Įprastais pavasariais apie šv. Kazimierą (kovo 4-ąją) laukuose pragysta dirvinis vieversys. Neretai apie kovo 8-ąją Moteris švilpukais pasveikina varnėnai. Pelkėse jau klykauja sugrįžusios gervės.
Paminėsiu dar keletą gamtos reiškinių atskirais metais. 2001-ųjų kovo 3 d. jau ištirpo paskutinis sniegas. 2002-aisiais kovo 17-ąją miške pražydo žalčialunkiai. 2003-iaisiais kovo 13-ąją sudūzgė pabudusios musės.
Vėlyvi pavasariai
Vėlyvi pavasariai būna tais metais, kai ilgam įsigali šiaurinės (kaip šiemet) arba rytinės, atėjusios iš Sibiro (kaip 2010-ųjų pradžioje) oro masės.
Pavasariai vėluoja ir dėl labiai gilių žiemų, kas pastaruoju metu būna retai. Šiuo požiūriu įsimintina 1995–1996 metų žiema: ji nebuvo labai gili, tačiau vasario ir kovo mėnesiais siautusios pūgos pripustė apie metrą sniego, kuris ištirpo tik pačioje balandžio pabaigoje.
Užrašuose radau, kad per 18-a metų (neskaičiuojant šių metų) buvo keturi vėlyvi pavasariai – 1996, 2005–2006 ir 2010 metais. Visi gamtos reiškiniai kovo mėnesį vėlavo.
Pavyzdžiui, 1996-ųjų kovo 28-ąją pasirodė pirmosios pempės, o musės ir drugiai dilgėlinukai pradėjo skraidyti tik balandžio 6-ąją. 2006-ais metais dirvinis vieversys pragydo kovo 27-ą, o varnėną Kurtuvėnuose pastebėjau tik kovo 29-ą.
Vėlyvi pavasariai (kaip ir šiemet) pasižymėjo žemomis temperatūromis. Taip 1996 m. kovo 19-os ryte Laikšėse (Kelmės r.) buvo 17 laipsnių, o 2010-ųjų kovo 16-ąją Bazilionuose (Šiaulių r.) – 18 laipsnių šalčio.
Nepaisant žemų temperatūrų, šiluma visada sugrįžo kovo pabaigoje (vėliausiai – 2006 metų kovo 29 – ąją). Tik 1996-ųjų pavasarį didesnis atšilimas (+8 laipsniai) nusikėlė į balandžio 4-ąją.
2013-ųjų pavasaris išskirtinis labai žemomis kovo mėnesio temperatūromis. Tačiau, Saulei kylant vis aukštyn, Velykoms tikėkimės šiltesnių oro srautų ir sugrįžtančių paukščių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUGRĮŽIMAS: Sugrįžusių varnėnų žmonės prieš savaitę matė Bazilionuose, bet spaudė šaltis, žemė sukaustyta, ir paukščiai apsisukę išskrido, kur šilčiau.
Jono TAMULIO nuotr.
