
Naujausios
Švento Jokūbo keliu – nuo Žagarės iki Tytuvėnų
Tikinčiųjų nuo seno žinomą, o pastaruoju metu ir tarp nereligingų, bet gyvenimo prasmės ieškančių žmonių išpopuliarėjusį piligriminį Šv. Jokūbo kelią bus galima pradėti nuo Žagarės senosios bažnyčios, vadinamos Barboros bažnytėle. Lietuviškajame kelyje įtraukta ir daugiau objektų iš Šiaulių apskrities rajonų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pagal Europos Tarybos 1987 metų spalio 23 dienos Santjago de Kompostelos (Ispanijos Karalystė) deklaraciją Šv. Jokūbo kelias paskelbtas pirmuoju Europos kultūros kelių maršrutu.
Lietuvos Vyriausybė birželio 1 dieną patvirtino per Lietuvą eisiančio kelio objektų sąrašą, į kurį patenka ir kelios vietos Šiaulių apskrityje. Tai – Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Kryžių kalnas, Joniškio rajono Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, senojoje miesto dalyje, vietinių vadinama Barboros bažnytėle, nes jos kriptoje buvo saugomi varguolių globėjos ir stebuklingais išgydimais išgarsėjusios Barboros Umiastauskaitės palaikai. Dabar ten medžiamasi prie ją primenančio karstelio su įkapių rūbais. Palaikai sovietų valdžios įsakymu 1963 metais buvo išvežti nežinoma kryptimi ir iki šiol nerasti.
Piligrimų kelias Lietuvoje taip pat vingiuos per Alytų, Anykščius, Alantą, Biržus, Druskininkus, Giedraičius, Jonavą, Joniškį (Molėtų rajonas), Kalvariją, Kauną, Liškiavą, Marijampolę, Merkinę, Onuškį, Panevėžį, Plungę, Punią, Raseinius, Sedą, Suvainiškį, Švėkšną, Trakus, Veliuoną, Vilnių, Žemaičių Kalvariją, Žiežmarius (maršrutas abėcėlinis, o ne pagal geografinį išsidėstymą – aut. past.).
Vyriausybė sąrašą tvirtino, atsižvelgdama į Lietuvos Vyskupų Konferencijos sudarytą Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą objektų sąrašą bei Švento Jokūbo kelio draugų asociacijos kreipimąsi dėl Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje įteisinimo ir bendradarbiavimo.
Numatyti ir būtiniausi su kelio kūrimu susiję darbai: objektų ženklinimas, kelio per Lietuvą populiarinimas, interneto svetainės, Šv. Jokūbo kelio piligrimo paso, sertifikato ir spaudo kūrimas.
Žagarės parapijos klebonas Marius Dyglys sako, kad toks sprendimas yra nuostabi žinia. Juk lygiai prieš metus gegužės mėnesį Lietuvos piligrimai 4650 kilometrų žygį pėsčiomis per Europą iki Ispanijos Santjago de Kompostelos, pradėjo būtent nuo Žagarės. Žygeiviai visą kelią ant savo pečių nešė lietuviško medžio kryžių, dėkodami Dievui už visas jo suteiktas malones.
Lietuvos tikintieji ėjo per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją, kurią pasiekė spalio mėnesį.
Pasak kunigo M. Dyglio, planuojama, kad Žagarėje pradėsiantys kelią piligrimai galės pasukti pro Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, nors ji ir nėra oficialiai įtraukta į maršrutą, bet eina pakeliui, ir toliau patekti į Rudiškius. Rudiškiai pasirinkti maršrutui todėl, kad bažnyčia pavadinime turi Šv. Jokūbo vardą. Anot dvasininko, šis kelias gerokai pagyvins tokių mažų gyvenviečių gyvenimą, atsiras poreikis kurti nakvynės namus, viešbutukus, teikti maitinimą.
Redakcijos archyvo nuotr.
PILIGRIMAI: Šv. Jokūbo kelią į Santjago de Kompostelą (Ispanijos Karalystė), kurį praėjusiais metais pirmą sykį praėjo Lietuvos piligrimai, dabar jau oficialiai bus galima pradėti Žagarėje nuo Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.
PRADŽIA: Piligriminį Šv. Jokūbo kelią bus galima pradėti nuo Žagarės senosios bažnyčios, vadinamos Barboros bažnytėle.
RUDIŠKIAI: Į maršrutą pateko ir Joniškio rajono Rudiškių trijų bokštų, medinė liaudies architektūros Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.