Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Teisybės paieškos kirpykloje
Užsukusi į kirpyklą, šiaulietė išėjo verkdama. Norėjo nusikirpti už mažiausią kainoraštyje nurodytą kainą, bet kirpėja pasakė, kad reikės mokėti daugiau. Nenori — nesikirpk.
Šukuosenos kainą nustato kirpėjas, bet kvitai už paslaugas — nemadingi. Kartais po grožio procedūros klientai ieško vartotojų teisių gynėjų pagalbos.
Kaina — pagal plaukus
Šiaulietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), praėjusią savaitę užsukusi į vieną iš miesto kirpyklų norėjo apsikirpti už 6 litus — mažiausią kainoraštyje nurodytą kainą. Bet kirpėja, pažvelgusi į klientę, pasakė: teks mokėti dešimt litų.
Šiaulietė nepasidavė: dūrė pirštu į kainoraštį ir reikalavo kirpti už 'tikrą„ kainą — šešis litus.
Kirpėja atšovusi: dešimt litų, o jei nenorite — nesikirpkite.
Buvo garsiai apsižodžiuota. Įtarusi, kad kirpėja sukčiauja, klientė paslaugos atsisakė.
Tiesiai iš kirpyklos moteris atėjo į redakciją. Pasakodama apie incidentą, jaudinosi ir verkė. Teigė norinti išsiaiškinti: kam tie kainoraščiai, jeigu juose skelbiamų kainų — nesilaikoma? Kodėl vienoje kirpykloje ta pati paslauga kainuoja 20 litų, o kitoje — penkis kartus brangiau?
Šiaulietei kilo ir daugiau klausimų: kodėl kai kuriose kirpyklose nėra kasos aparatų, o šukuosenos kainą kirpėjos nustato „iš lubų“?
„Pasako: mokėti tiek ir tiek. Visiškai neaišku, kiek ir už ką sumoki, nes kvitų niekada neduoda,“ — šiaulietės nuomone, taip kirpėjos apsidraudžia dėl savo darbo broko.
Turi teisę koreguoti
„Šiaulių kraštas“ apsilankė minėtoje kirpykloje, pietinėje miesto dalyje. Dirbo trys kirpėjos, eilėje laukė gal dešimt klienčių. Ūžė džiovintuvai.
Paslaugų kainoraštį radome ant stalo. Kirpimo, dažymo ir kitų paslaugų kainos, palyginti su kai kurių kitų miesto kirpyklomis, išties nedidelės.
Kirpyklos savininkė Loreta iš karto prisiminė praėjusios savaitės konfliktą su kliente. Tvirtino klientę iš anksto įspėjusi, jog mokėti teks daugiau nei nurodyta kainoraštyje, mat kaina gali būti koreguojama priklausomai nuo plaukų ilgio bei vešlumo.
„Ten pusantros valandos darbo su ta moterimi, o žmonių masės, kirpėjos dirba pajuodusios. Visada iš anksto įspėjame, jei kainuos brangiau. Ir niekas nesiginčija. Bet klientė supyko, reikalavo, kad kirptume būtent už tiek, kiek parašyta.“
Savininkė sakė, jog kirpykla pati nustato paslaugų įkainius ir turi teisę juos koreguoti. Klientams kvitų neišrašo, nes niekas jų neprašo. Jos kirpykloje dirbančios kirpėjos dirba pagal verslo liudijimus, visos „susimeta“ nuomai, elektrai ir vandeniui. Jei anksčiau šioje kirpykloje kirpdavo pigiausiai už tris litus, dabar ta pati paslauga kainuoja dvigubai, nes brango medžiagos, patalpų nuoma, didėjo mokesčiai.
Pasak Loretos, atmetus mokesčius, jos kirpėjos per mėnesį uždirba nuo 1000 iki 3000 litų. Ypač populiariose, savitą įvaizdį susikūrusiose miesto kirpyklose, darbuotojų atlyginimai kur kas didesni. Nustatydama paslaugų įkainius, kirpykla įvertina meistrų kvalifikaciją, naudojamas medžiagas, kitus faktorius.
Kvitų nerašo
Šiauliuose kirpyklos yra įsigijusios verslo licencijas, bet vienoje galima kirptis nemokamai. Tilžės gatvėje, priešais autobusų stotį, yra nemokama kirpykla, kurioje dirba praktikantai, prižiūrimi patyrusių meistrų.
Pasak Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės spaudai Elonos Limantienės, kirpykloms, įsigijusioms verslo liudijimus, kasos aparatai neprivalomi. O paslaugų kvitas privalo būti išrašytas, jeigu to prašo klientas.
Beje, įsigydamas verslo liudijimą, kirpėjas pasirašo, kad jis privalo nusipirkti prekių, paslaugų pirkimo — pardavimo kvitų knygutę. Bet, anot E. Limantienės, praktika rodo, kad tikrai ne kiekvienas kirpėjas, įsigydamas verslo liudijimą, perka kvitų knygutę, kuri tekainuoja 5 litus.
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, ar gyventojai kirpyklose prašo kvitų? Paaiškėjo, kad čekio, kuriame būtų nurodytos atliktos paslaugos bei jų kaina, niekada nėra nei gavęs, nei juo labiau to prašęs nė vienas mūsų pakalbintas šiaulietis. Daugeliui tokia galimybė nė į galvą neatėjo. Visi, kaip mugėse ar turguje, mokėjo tiek, kiek buvo pasakyta. Dauguma mano, kad jiems būtų nesmagu reikalauti kvito iš “savo“ kirpėjo, tarsi juo nepasitikėtų.
Dėl šukuosenos — į vartotojų teisių gynėjus
Tačiau kvito pasigendama, kai nauja šukuosena klientui sukelia ne džiaugsmą, o įvaro stresą.
Josana Motiejauskaitė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja, prisiminė seną liūdnai pasibaigusią istoriją. Moteriai kirpykloje nudegino plaukus taip, kad išslinko kuokštais, teko vietomis persodinti. Klientė patyrė dideles fizines ir moralines kančias, išleido krūvą pinigų.
Šiaulių apskrities valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba iki šiol nesulaukė skundų dėl čekio, kurio buvo prašyta, bet kirpėja jo nedavė. Tokiu atveju, pasak tarnybos vedėjo V. Kardašiaus, įsikišus vartotojų teisių gynėjams, kirpyklai gali būti atimta licencija.
Tačiau skundai, kad blogai nukirpo ar nudažė, vartotojų teisių gynėjams — ne naujiena. Vyrai skundžiasi, kad juos nukirpo kitaip nei buvo susitarta, moterys — kad dažymo metu plaukai buvo pažeisti ar nudeginti.
„Kadangi kvitų klientai neturi, ką nors įrodyti sunku. Bet, laimei, konfliktus kol kas sekėsi išspręsti geranoriškai, pinigai klientams buvo grąžinti,“ — “Šiaulių kraštui“ sakė V. Kardašius.
Jo teigimu, kainoraštis turi būti skelbiamas, o jame nurodomų kainų dera laikytis. Bet kainos, anot vedėjo, negali būti griežtos, nes „kirpėjo darbas yra tam tikra prasme yra kūryba“.
KAINOS: Kainoraštyje nurodytas kainas kartais pakoreguoja plaukų ilgis ir jų storis.
PRETENZIJOS: Šiaulių apskrities valstybinės vartotojų teisių tarnybos vedėjui Vaclovui Kardašiui tenka spręsti kirpėjų ir klientų ginčus dėl nepatikusio kirpimo ar šukuosenos.
VERSLAS: Kirpyklos pačios nustato paslaugų įkainius ir gali juos koreguoti.
Jono TAMULIO, redakcijos archyvo nuotr.
