
Naujausios
Vardan tų Šiaulių
Rūta JANKUVIENĖ
Politinės atostogos tuoj baigsis – Šiaulių miesto tarybai rengiami nauji sprendimų projektai. Kai politikai deklaruoja, jog dirba vardan tų Šiaulių, pravartu pažiūrėti, ką iš tiesų daro.
Pavyzdžiui, inicijuojami net du sprendimai vietos verslui išstumti iš Savivaldybei priklausančių patalpų. Iniciatorių argumentas – pigiai nuomojasi, o reikia konkurencingos nuomos. Pasipinigauti Savivaldybė nori ar veikia kitokios povandeninės srovės?
Štai, „Valerijono“ vaistinė, vienintelė mieste likusi šiaulietiška vaistinė, vėl atkakliai stumiama iš auksinės vietos vaistų rinkoje – iš Centro poliklinikos patalpų, kur turi savo filialą.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis mojuoja Konkurencijos tarybos raštu, jog metų pradžioje miesto Tarybos sprendimu pratęsta sutartis su „Valerijonu“ galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymą.
A. Bartulis nė nesirengia miesto Tarybos sprendimo ginti, nors „Valerijono“ vaistinė po sutarties pratęsimo buvo įpareigota budėti ir nakties valandomis.
Direktorius esą bijo 60 tūkstančių eurų baudos, nors dar jokio Konkurencijos tarybos nutarimo, kad įstatymas pažeistas, nėra.
Pas mus rinkos taisyklės šventos: mažas – didelis, vietinis ar globalus – konkuruok vienodomis sąlygomis. O štai Niujorko meras, pavyzdžiui, ėmėsi vietinį taksi ginti nuo globaliojo taksi tinklo.
Bet tokių merų pas mus nėra.
Kodėl ir kam taip rūpi Šiaulių miesto savivaldybės ir „Valerijono“ sutartis, kad pasiekė Konkurencijos tarybą, Administracijos direktorius nė neatskleidžia.
Prieš daugiau nei pusmetį „Valerijoną“ iš poliklinikos patalpų iškrapštyti buvo užsimojęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduojas Marijus Velička. Tada garsino apklausęs farmacininkus, o jie tikinę, kad vaistinei nuomos kaina galinti būti ir 45 eurai už kvadratinį metrą, ir daugiau.
Ne tik „Valerijono“ savininkei, daugumai politikų tokia kaina atrodė kosminė. Bet žado visi neteko, kai vienas vaistinių tinklas kitos miesto poliklinikos patalpas aukcione laimėjo, pasiūlęs po 147 eurus už kvadratinį metrą. Buvo kas siūlė ir per 200 eurų, bet kažkodėl pasitraukė iš aukciono.
Akivaizdu, kai verslo rykliai gali švaistytis tokiomis sumomis, smulkiajam vietiniam verslui lieka tik trauktis iš kelio.
Šiaulių miesto tarybos nariai rašė laišką Vyriausybei, kad atkreiptų dėmesį, kokias rekordines sumas už vaistinių vietą gali mokėti farmacijos verslas.
Bet juokingiausia, kad Tarybai dėl „konkurencingos nuomos kainos“ vėl bus laužomos rankos. Ir laužomos pasitelkus argumentą, jog „viskas teisėta“. Kaip sovietmečio veikėjai rusiškai sakydavo „vsio zakonno“.
Taip visiškai teisėtai Savivaldybės vadovybė užsimojo dar prieš vieną šiaulietišką verslą – kaimiškosios muzikos klubą „Juonė pastuogė“. Siūlo jo pastatą parduoti aukcione.
Oficiali versija – pastatas per pigiai nuomojamas, plius nereikalingas „viešam poreikiui“. Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, taip mano politikai, o jis pats ginasi: „Mus skatina pardavinėti tokius objektus“.
Kokie politikai „skatina“, neįvardija. Bet tai jokia paslaptis patiems politikams.
Kaimiškosios muzikos klubo „Juonė pastuogė“ vadovas Pranas Trijonis yra miesto Tarybos narys, dirba opozicijoje. Jis tiesiai sako, jog tai – „politinis sprendimas“.
Seniai jautė mero Artūro Visocko spaudimą pereiti į jo frakciją, balsuoti, kaip valdantieji siūlo. Pastaruoju metu pasisakė prieš Administracijos teikiamus Tarybai sprendimus, jie nebuvo priimti ir sulaukė atsako.
Už nepaklusnumą baudžia, mat savo rankose laiko administracinius svertus.
Trečią demokratijos dešimtmetį gyvename, o miesto valdžioje sėdi veikėjai, leidžiantys sau tokius metodus.
P. Trijonis su savo „Juonė pastuogė“ klubu bei rengiamais festivaliais Šiauliams yra padaręs daugiau nei koks miesto meras.
Bet šiandien „dirbantiems“ vardan Šiaulių politikams atrodo, kad tokia veikla „viešam poreikiui“ nereikalinga.