
Naujausios
Vargas dėl siuntimo neįgalumui nustatyti
Šiaulietis Romas, per pusmetį patyręs tris operacijas, iki šiol vaikšto su kateteriu. Bet turėjo ilgai įkalbinėti savo šeimos gydytoją, kad ji išrašytų siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Gruodžio mėnesį vyras iš „Sodros“ gavo paskutinę išmoką už nedarbingumą – 115 eurų, kai vien mokesčių už butą tenka pakloti daugiau. Kol nenustatytas neįgalumas, vyras lieka be pajamų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Operacija po operacijos
Šiauliečio Romo sveikata sušlubavo maždaug prieš trejus metus. Vyras spėja, kad tam įtakos turėjo darbas šaltomis naktimis pašte. Pasijutęs blogai šiaulietis kreipėsi į šeimos gydytoją, dirbančią privačioje klinikoje. Atlikus prostatos tyrimus, šeimos gydytoja nepastebėjo nieko blogo. Po kurio laiko sveikatai negerėjant Romas vėl kreipėsi į šeimos gydytoją ir šį kartą buvo nusiųstas į konsultaciją pas urologą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Atlikęs išsamius tyrimus urologas pamatė, kad prostata padidėjusi ir išrašė vaistų.
„Nuo tų vaistų jaučiausi labai blogai. Nukrisdavo spaudimas, vos paeiti galėdavau, bijodavau juos gerti dieną. Gydytojas išrašė kitų vaistų, bet jie visai neveikė“, – pasakoja vyras.
Sveikata Romui dar labiau pablogėjo praeitų metų pradžioje. Iš pradžių bandyta apsieiti be operacijos, įvestas kateteris. Kurį laiką buvo pagerėjimas, bet vėliau vėl pablogėjo ir balandį teko atlikti operaciją.
Pirmoji operacija nepadėjo. Liepą atlikta antra operacija, o lapkričio viduryje – trečia. Vyras iki šiol vaikšto su kateteriu.
Be sveikatos ir be pajamų
Pastaruoju metu Romas nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Jau daugiau kaip pusmetį vyrui tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas, tiesa, jis kelis kartus buvo nutrūkęs kelioms dienoms.
Urologas ir darbo biržos darbuotojai jau nuo vasaros Romą ragino „tvarkytis neįgalumą“. Dėl siuntimo šiaulietis ne kartą kreipėsi į savo šeimos gydytoją (jau kitą nei ligos pradžioje, bet taip pat privačioje klinikoje), tačiau ne vieną mėnesį girdėjo tik pažadus.
„Gal laukia kyšio ar ko? Duočiau, bet neturiu iš ko“, – sako Romas.
Vyro kantrybė trūko, kai dieną, kada šeimos gydytoja žadėjo paskambinti ir duoti žinią dėl siuntimo, taip ir nesulaukė skambučio. Vyras nusprendė kreiptis į „Šiaulių kraštą“.
„Visą dieną iš rankų nepaleidau telefono, bet skambučio taip ir nesulaukiau. Kitą dieną pats paskambinau. Sako: „Mes jums skambinome, bet jūs neatsiliepėte. Gal telefono numerį pasikeitėte?“ – pasakoja vyras.
Šiaulietis jaučiasi atsidūręs beviltiškoje padėtyje, nes gruodžio mėnesį iš „Sodros“ gavo jau paskutinę išmoką už nedarbingumą, darbo toliau ieškotis negali, nes nėra iki galo pasveikęs, o kol nesutvarkytas neįgalumas, lieka visai be pajamų. Išeitis būtų tik kreiptis į Socialinės paramos skyrių, tačiau Romas neabejoja, kad ir ten pareikalaus visų dokumentų, paklaus, kodėl nesitvarko neįgalumo.
Nėra kam pasiskųsti
Stebisi šiaulietis ir dėl to, kad per daugiau kaip pusmetį jis nė karto nebuvo kviestas į gydytojų komisiją, nors nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas daugiau kaip 120 dienų.
Bandė Romas ieškoti teisybės, tačiau nerado, kas kontroliuotų privačių šeimos gydytojų centrų veiklą. Skambino ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau išgirdo tik patarimą rašyti skundą įstaigos vadovui.
„Kokia prasmė rašyti skundą įstaigos vadovei, kai ta vadovė ir yra mano šeimos gydytoja?“ – klausia Romas.
Šiaulietis įsitikinęs, kad privatūs šeimos gydytojų centrai „parazituoja": prisivilioja pacientų, bet visų paslaugų neužtikrina. Ir nėra kam pasiskųsti.
Jau kuris laikas šiaulietis svarsto galimybę pereiti į savivaldybei pavaldžią polikliniką, bet vis nesiryžta, nežino, pas kokį gydytoją pateks, kad nebūtų dar blogiau.
Teisybės paieškos
Susisiekus su Romo šeimos gydytoja, ji paprašė atsiųsti klausimus raštu. Atsakymas buvo trumpas.
„Galiojantis SADM ir SAM įsakymas 2014 m. kovo 12 d. Nr. A1-131/V-349 8 punktas: „Gydantis gydytojas siuntimo į NDNT nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės“.
Remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, daugiau komentuoti minėto paciento situacijos negaliu.“
Skambiname į Šiaulių teritorinę ligonių kasą, kuri, be kita ko, kontroliuoja ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tačiau iš specialistų išgirdome, kad tai ne jų kompetencija komentuoti šią situaciją ir patarė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).
Nomeda Pikelytė, NDNT Dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, pacitavo tą patį įstatymo punktą, kaip ir šiauliečio šeimos gydytoja.
„Tačiau siuntime dar yra toks punktas, kad „siuntimas išduotas asmeniui ar jo atstovui reikalaujant“. Taigi asmuo gali pasinaudoti ir tokia teise. Žmogus turi rašyti prašymą savo šeimos gydytojui. Mums žmogus atneša siuntimą su visais dokumentais ir mes tada vertiname darbingumo lygį.
Manau, kad pirmiausia žmogus turėtų kalbėtis su šeimos gydytoju, ir šeimos gydytojas turėtų viską žmogui paaiškinti. Beje, siuntimą gali išrašyti ir gydantis gydytojas, tik jis gali nežinoti visų kitų paciento sveikatos sutrikimų“, – sako N. Pikelytė.
Reikalai pajudėjo
Kai buvo rengiama publikacija, ponas Romas praeitos savaitės pabaigoje apsilankė pas šeimos gydytoją ir pagaliau gavo siuntimą į NDNT. Pasak šiauliečio, dokumentai buvo paruošti, jis neabejoja, kad reikalai pajudėjo tik dėl to, kad įsikišo redakcija.
Nieko nelaukdamas jis nunešė siuntimą ir dokumentus į NDNT Šiaulių skyrių ir dabar laukia šios įstaigos verdikto.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulietis nesitikėjo, kad reikės tiek pastangų ir nervų, kad gautų siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių skyrių.