Naujausios
Žemės dieną gamta pasitiko lygiadieniu
Pasaulinės Žemės dienos proga vakar jaunieji šiauliečiai ėjo miesto gatvėmis ir kūrė ekologinę muziką, ragindami rūšiuoti atliekas. Vakar minėtas ir pavasario lygiadienis.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Sukurta ekologinė muzika
Su šūkiu „Neskrisiu į Marsą!“ Pasaulinės Žemės dienos eisenoje dalyvavo Šiaulių universiteto ekologijos ir aplinkotyros antrakursė Regina Mačiulytė.
„Noriu gyventi Žemėje, todėl ją reikia tausoti. Svarbiausia – neteršti, rūšiuoti šiukšles. Tai reikia pradėti nuo savęs“, – sakė studentė.
Vedama Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ pučiamųjų orkestro, renginio dalyvių kolona nusidriekė Vilniaus ir Varpo gatvėmis. Prisikėlimo aikštėje pakelta Žemės dienos vėliava, skambėjo unikali muzikinė interpretacija „Ekogarsai“. Renginio dalyviai muziką sukūrė skambindami, barškindami ir bruzdendami muzikos instrumentais iš antrinių žaliavų – plastikinių butelių, skardinių, šiurendami kartono dėžes. „Ekogarsų“ muzikantams ritmą sufleravo ansamblio „Ritmas kitaip“ vadovas Arūnas Banys.
Po muzikavimo „instrumentai“ buvo išrūšiuoti į atvežtus konteinerius.
Eisenoje sukiojosi ir miesto simbolis Saulė. „Šiaulių kraštui“ pasiteiravus, kada galime tikėtis šilumos ir pavasariško oro, Saulė nebyliai krypavo spindulius ir mojavo rankomis.
Šventė susijusi su žemdirbiais
Kartu su Pasauline Žemės diena minimas ir pavasario lygiadienis.
Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja, etnologė Diana Martinaitienė pripažįsta, jog rudens ir pavasario lygiadienius užgožė kitos šventės, nors tai – panašaus svorio diena kaip saulėgrįža, t. y. Kalėdos, arba Rasos šventė – Joninės, kai keičiasi ilgiausia arba trumpiausia diena.
„Dienos ir nakties suvienodėjimas svarbus, nes rodo žemdirbiui ėjimą į šviesiąją pusę arba į tamsiąją“, – aiškino D. Martinaitienė.
Etnologė sako, jog minint pavasario lygiadienį reikėtų šventę padalinti į dvi dalis, pabrėžiant laiko kitimą. Pirmoji – patalpoje, nes visą šaltąją ir tamsiąją metų dalį praleidžiame patalpoje. Antroji – veikla lauke.
D. Martinaitienė sako, jog šventė labiau susijusi ne su miesto gyventojais, o žemdirbiais, kuriems tai buvo aktualu.
Lygiadienį – maudytis upėje
„Senovėje žmonės manydavo, kad jeigu lygiadienio rytą išsimaudysi upėje, kuri teka iš rytų, tai būsi visus metus sveikas, skaidrus, tyras kaip vanduo. Saulė tą rytą teka labai tiksliai rytuose“, – priminė etnologė.
Nusiprausti svarbios dienos rytą buvo būdinga ne tik lygiadieniui. Pasak D. Martinaitienės, lietuviai tikėjo, kad šventinės dienos suteikia vandeniui kitokią galią.
Kalendoriuje rašoma, jog kovo 20-21 dienomis – astronominio pavasario pradžia. Etnologė sako, kad dabar galima pradėti eiti „iš vidaus į lauką“. Pavyzdžiui, namuose ant palangės moterys daigina sėklas.
Jono TAMULIO nuotr.
EISENA: Žemės dieną moksleiviai, studentai ėjo Šiaulių gatvėmis.
ŠŪKIS: Šiaulių universiteto ekologijos ir aplinkotyros antrakursė Regina Mačiulytė sakė, kad norint neskristi į Marsą gimtąją Žemę reikia tausoti.
RŪŠIAVIMAS: Moksleiviai priminė, jog svarbu rūšiuoti šiukšles.
LYGIADIENIS: Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja, etnologė Diana Martinaitienė sako, jog lygiadienis labiau susijęs ne su miesto gyventojais, o žemdirbiais.
INTERVIU SU APLINKOSAUGININKU
Šiaulių oras – labiausiai užterštas
Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta teigia, kad Šiaulių oras tarp visų Lietuvos miestų šiandien yra labiausiai užterštas kietosiomis dalelėmis.
– Matavimo prietaisas yra Aušros alėjos ir J. Basanavičiaus gatvės sankryžoje. Jis sumuoja ir transporto įtaką, ir individualių namų kūrenimo taršą. Taip pat tolimąsias pernašas, teršalus, atnešamus net iš kitų Europos regionų. Monitoringo stotelė parinkta norint atspindėti pačią taršiausią vietą. Galima daryti prielaidą, kad visame mieste nėra toks užterštumo lygis, kaip ten fiksuojama.
Kituose miestuose yra keli matavimo taškai, todėl mes nelabai objektyviai atspindime situaciją. Jei turėtume kitą vietą, nebūtume pirmaujantys.
– Kokiu metų laiku užterštumas didžiausias?
– Mes turime du pikus: žiemos, kada vyksta krosnių kūrenimas, ir pavasario, dažniausiai balandžio mėnesį, kada nutirpsta sniegas, gatvės išdžiūsta, visas žiemos metu išbertas smėlis, žvyras pernešamas. Papūtus mažiausiam vėjeliui dulkės keliamos į viršų.
Šiuo metu yra ir pakeltoji tarša, ir transporto tarša, ir individualių namų tarša.
– Ką Aplinkos skyrius daro, kad tarša sumažėtų?
– Mūsų skyrius parengė programą „Aplinkos oro kokybės valdymas Šiaulių mieste“. Kitą savaitę renkame visus programos vykdytojus.
Šiuo metu nesibaigęs šildymo sezonas, su kuriuo susijusi pagrindinė tarša. Neuždrausi gi žiemos metu žmonėms šildytis... Net deginant geriausią kurą kietųjų dalelių išmetama.
Patys gyventojai galėtų prisidėti, kad būtų mažesnė tarša. Jei yra galimybė deginti ne malkas, o dujas, būtų geriau, kad žmonės degintų dujas. Nors tai yra brangiau, negalime žmonių priversti... Mes kiekvienam individualiam namui dalijame informacinius lankstinukus, kad nekištų į krosnį atliekų.
Savivaldybės rankose – gatvių valymas, laistymas sausuoju periodu. Reikėtų skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą nacionaliniu lygmeniu.
– Ar užtenka mieste žaliųjų plotų?
– Šiauliai nėra nuskriausti želdynais, turime 450 ha ploto miškų, taip pat parkų, skverų. Parengtas Lieporių parko projektas, šiemet įgyvendinamas centrinio parko želdinių tvarkymo projektas.
TARŠA: Šiaulių oras – labiausiai užterštas kietosiomis dalelėmis, pripažįsta Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta.
