Naujausios
Nei paminklo, nei fontano
Priminsime, kad sprendimas pastatyti paminklą, įamžinantį tautos laisvės kovas, Savivaldybėje kilo dar 1998 metais. Šiam tikslui net buvo skirtos valstybės lėšos, tačiau jau tada procesą stabdė miesto valdžios politiniai nesutarimai. 2006 metais Taryba dar kartą priėmė sprendimą įpareigoti Administracijos direktorių organizuoti paminklo statybą. Ėjo metai, keitėsi valdžios, buvo daug kalbų, ginčų, seminarų ir panašiai.
Architektui Vyteniui Rudokui parengus Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektą, paminklas buvo suprojektuotas Prisikėlimo aikštės skvere. Tam tikslui iš šio skvero buvo iškeltas fontanas „Saulės diskai“ („Centukai“) ir įrengta pakyla būsimam paminklui.
Nuo 2018 metų vyko net trys idėjų konkursai paminklui Tautos laisvei. Pirmojo konkurso metu nugalėtojo paskelbta nebuvo, nes netiko nė vienas pasiūlymas. Tuomet po didelių diskusijų su architektais ir menininkais buvo nuspręsta, kad šioje erdvėje labiausiai tiktų obeliskas.
Antrojo konkurso metu buvo atrinkta vieno obelisko idėja, tačiau nugalėtojai konfliktavo su Savivaldybės administracija dėl techninio projekto rengimo ir sutartis su jais buvo nutraukta.
Paskutiniame konkurse dalyvavo vos du dalyviai. Su laimėtoju pasirašyta sutartis, jis parengė techninį projektą, tačiau tuo procesas ir baigėsi.
Visiems šiems konkursams miesto valdžia lengva ranka ištaškė apie 72 tūkstančius eurų – samdė privačią įmonę jiems organizuoti, mokėjo premijas konkurso dalyviams, rengė techninį projektą.
Savivaldybė paminklo statybai buvo numačiusi 190 tūkstančių eurų. Parengus techninį projektą paaiškėjo, kad paminklui pastatyti reikėtų dvigubai daugiau lėšų.
Tuomet meras Artūras Visockas socialiniuose tinkluose pradėjo kampaniją, turėdamas tikslą įtikinti miestiečius, kad paminklo miestui nereikia. Merui pasirodė, kad net fontaną iš skvero „kažkas nušvilpė“, nors tai buvo padaryta tik miesto valdžiai palaiminus.
Dar viena keista mero mintis – paminklas Tautos laisvei turi stovėti ne Šiauliuose, o Vilniuje, nes tauta – ne vien Šiauliai. Jei taip trumparegiškai būtų mąstę ir kauniečiai, tai Kaune nebūtų atsiradęs lankytojų pamėgtas paminklas „Laisvės karys“ (Vyčio skulptūra). O ir ant „Raudų sienos“ esantis Vyčio ženklas – tai ne Šiaulių heraldika, o visos Lietuvos. Kaip ji ten dera? Pagal tokią logiką, kodėl ten – ne Šiaulių herbas?
Tokia kampanija davė vaisių. Savivaldybė atliko formalumą – atidarė sąskaitą, į kurią siūlė žmonėms aukoti paminklui lėšas, tačiau niekur paminklo idėjos nepristatinėjo. Šiame paminklo neigimo fone tiek nuo Savivaldybės priklausantys verslai, tiek gyventojai lėšų paminklui aukoti nedrįso. O ir prasmės nebuvo, nes Savivaldybė pozicija buvo aiški – paminklo nebus. Į sąskaitą sukapsėjo tik 3,3 tūkstančio eurų.
Dabar, Tarybai priėmus anksčiau minėtą sprendimą, Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis išsivaduos nuo prievolės statyti paminklą Tautos laisvei.
Dėl valdžios vištakumo skvere neliko fontano, nebus paminklo, tačiau stovi pilkas betoninis postamentas. A. Bartulis aiškino, kad bent jau kol kas šios betoninės pakylos nuardyti neketinama. Gal ir nereikia, ji pati savaime taps paminklu – miesto valdžios ignoravimui didžiausios vertybės – Tautos laisvės, už kurią galvas padėjo mūsų žmonės. Tarp jų – ir šiauliečiai.
Administracijos vadovas A. Bartulis dar nežino, kas gali atsirasti Prisikėlimo aikštės skvere priešais Savivaldybę ir žada „atvirą diskusiją“ su meno žmonėmis ir architektais“. Tik ar atsiras dar norinčių diskutuoti po dešimtmečius trunkančių diskusijų, kurios veda į niekur. Na, nebent pagal valdžios nurodymą. Juk daugelis kūrėjų priklausomi nuo miesto valdžios malonės ir biudžeto pinigų.
Miesto valdžia žada iškelti sovietų karių palaikus
A. Bartulis priminė, jog vis dar laukia Vyriausybės nutarimo, kad galėtų iškelti Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaikus iš palaidojimo vietų miesto centre šalia Šiaulių katedros.
Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos autorius Vytenis Rudokas jau projektuoja, kaip galėtų būti sutvarkyta minėta erdvė, iškėlus palaikus. Šioje vietoje jokių „atvirų diskusijų“ nebus. Anot Administracijos direktoriaus, būtų nelogiška, nes ši vieta – Prisikėlimo aikštės dalis, todėl reikia vieningo stiliaus.
Reikėtų priminti, kad apie karių palaikų iškėlimą į miesto kapines ir minėtos erdvės sutvarkymą buvo kalbama dar projektuojant aikštės rekonstrukciją, tačiau tuomet miesto valdžia pabijojo priimti sprendimus. Buvo apsiribota pašalinti iš ten sovietinį paminklą, pažeminti užrašus.
2023 metais Tarybos narys Zakiras Medžidovas parengė Tarybos sprendimo projektą, kuriame numatyta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus iš miesto centre esančios palaidojimo vietos perkelti į Ginkūnų kapines.
Meras tuomet šio sprendimo projekto net neįtraukė į posėdžio darbotvarkę, tačiau paskelbė gyventojų apklausą. Tris mėnesius trukusioje apklausoje dalyvavo per pusantro tūkstančio gyventojų, iš kurių beveik 82 procentai pasisakė už palaikų iškėlimą.
Į kampą įsprausta miesto valdžia aiškino, kad tai padaryti trukdo nesutvarkyta valstybės teisinė bazė. Seimui pakeitus įstatymą dar laukiama Vyriausybės patvirtintos tvarkos, kaip turėtų vykti palaikų iškėlimas.
