Naujausios
Socialinis būstas: nuo „laužo“ iki buto su baldais
Šiauliuose socialinio būsto laukia beveik 1400 šeimų. Dalis šeimų, gavusios valdišką butą, jo atsisako. Štai viename daugiabutyje nuo rudens nuomininkų laukia dviejų kambarių tvarkingas butas. Net dešimt šeimų, kurioms jis buvo siūlytas, buto atsisakė. Kai kurie nuomininkai socialiniame būste nė negyvena – laiko kaip atsarginį variantą: o gal sugyventinis iš namų išmes?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Netiko aukštas, rajonas, maža virtuvė
Šiaulių miesto savivaldybės Būsto fondo poskyrio vyriausiasis specialistas Eugenijus Einoris rodė vieną socialinį butą pietinėje miesto dalyje. Jis jau keletą mėnesių neišnuomotas.
Namas tvarkingas, yra bendrija, netoli ugdymo įstaigos, prekybos centrai, rajonas irgi nėra iš prasčiausių. Butas penktame aukšte, kosmetinio remonto reikėtų, bet nėra labai apleistas, yra net keletas senų baldų, kilimų.
Kodėl nuo rudens butas stovi tuščias? Nejaugi iš beveik 1400 laukiančiųjų valdiško buto neatsirado nė vieno norinčio čia gyventi?
Būsto fondo poskyrio vyriausioji specialistė Živilė Jagutienė aiškina, kad laisvus butus stengiamasi išnuomoti kuo greičiau, kad Savivaldybei nereikėtų mokėti už jų išlaikymą.
Pasak specialistės, vien susisiekti su laukiančiu buto asmeniu gali užtrukti porą savaičių: pasikeitęs adresas, telefono numeris ar panašiai.
„Šis butas buvo siūlomas jaunoms šeimoms. Dešimt šeimų jo atsisakė. Priežastys įvairios: šeimai su mažu vaiku netiko penktas aukštas, kitai – per mažai baldų, trečiai – netiko mikrorajonas, nes tektų vaikus perkelti į kitą mokyklą, arba jiems reikėtų važinėti, o tai – papildomos išlaidos, dar kitai nepatiko, kad maža virtuvė ir pereinami kambariai, viena šeima neturėjo už ką persikraustyti“, – priežastis vardija Ž. Jagutienė.
Šiuo metu viena šeima tvarkosi dokumentus, tikimasi, kad ji netrukus įsikels į šį butą.
Kitas vaizdas – apleisti namai
Teko lankytis ir pačiame Šiaulių centre esančiame apleistame sename name, kuriame įrengti keli butai. Vieni privatizuoti, kiti – Savivaldybės socialiniai būstai. Vienas butas tuščias, durys nerakintos, nors jame turėtų gyventi šeima. Langai seni, kiaurai košia vėjas. Kampe stovinti krosnis – daugiau pavojinga, negu naudinga.
Vandentiekio name nėra. Kieme stovi šulinys, kuriuo dalijamasi su kitame name gyvenančiais kaimynais. Tualetas – lauke.
Kitą tuščią būstą aptikome miesto pakraštyje esančiame bendrabutyje. Dieną čia ramu, bet vakarais, ypač savaitgaliais, pasak vietinių gyventojų, būna triukšminga. Policija čia – dažna viešnia.
Socialinė darbuotoja, kuri rūpinasi čia turinčia gyventi šeima, sako, kad ji nuomojasi erdvų butą arčiau miesto centro. Tačiau kambarėlio bendrabutyje neatsisako.
Praneša kaimynai
Pasak Šiaulių savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėjos Odetos Volungevičienės, paskutinė viso socialinio būsto fondo patikra buvo atlikta 2011 metais. Tada buvo išaiškinta ir subnuomos atvejų, rasta būstų, kuriuose niekas negyveno.
„Viena moteris aiškino, kad dabar gyvena pas sugyventinį, tačiau nėra tikra dėl ateities, todėl ir neatsisako Savivaldybės buto“, – neseną atvejį prisiminė vedėja.
Reaguojama į kaimynų, namų bendrijų pirmininkų pranešimus ar skundus. Šalia negyvenantys kaimynai triukšmo nekelia, tad ir nėra reikalo jais skųstis. Dažniausiai skundžiamasi nesugyvenamais kaimynais, nuolat triukšmaujančiais, girtaujančiais.
„Jeigu name veikia bendrija, subnuomos atvejus pirmininkai greičiau pastebi, praneša mums“, – sako O. Volungevičienė.
Kai kurie nuomininkai pabėga
Ar yra galimybė nutraukti nuomos sutartį su asmenimis, kurie negyvena socialiniame būste?
Pasak O. Volungevičienės, Civilinis kodeksas tokios galimybės nenumato, jeigu nuomininkas tvarkingai moka mokesčius.
Tik teismo tvarka galima iškeldinti nuomininkus, jeigu jie nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas arba netinkamu elgesiu trukdo aplinkiniams normaliai gyventi. Tačiau iš tikrųjų, pasak Būsto fondo poskyrio vedėjos, iškeldinti nuomininkus labai sudėtinga, ypač jeigu jie turi vaikų.
Pasitaiko atvejų, kai įsiskolinę nuomininkai patys pabėga. Tada jų tenka ieškoti, kreiptis į antstolius, kad išieškotų skolas.
Nedaug yra nuomininkų, kurie įsigyja nuosavą būstą ar išvyksta gyventi kitur ir atsisako Savivaldybės buto.
Sovietmečio palikimas
O. Volungevičienė sako, kad prastos būklės butai senuose namuose ir bendrabučiuose – sovietmečio palikimas.
„Jie liko neprivatizuoti. Norint atnaujinti šiuos butus, reikia daug lėšų. Norint pripažinti netinkamais gyventi, reikia visą namą pripažinti avariniu. O ekspertizė kainuoja labai brangiai. Viena iš išeičių – pakeisti šių butų paskirtį iš gyvenamosios į kitą ir bandyti parduoti“, – paaiškina O. Volungevičienė.
Pasak vedėjos, iš „naujesnių“ butų nėra daug apleistų. Savivaldybė juos remontuoja pagal išgales, o įsigydama būstą kelia reikalavimus, kad butas turi būti tvarkingas ir švarus.
Jono TAMULIO nuotr.
SĄLYGOS: Šį suremontuotą trijų kambarių butą su virtuvės baldais Savivaldybė įsigijo prieš Naujuosius. Jame apsigyvens daugiavaikė šeima.
BUTAS: Šiam dviejų kambarių butui penktame aukšte nuomininkų ieškota nuo praeitų metų rudens. Vieniems neįtiko aukštas, kitiems – mikrorajonas, tretiems – pereinami kambariai ir maža virtuvė.
REIKALAVIMAI: Dabar įsigydama butus Savivaldybė reikalauja, kad jie būtų suremontuoti, švarūs.
PATIKRA: Šiaulių savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Odeta Volungevičienė sako, kad paskutinė viso socialinio būsto fondo patikra buvo atlikta 2011 metais.
SKAIČIAI IR FAKTAI
* 2014 metų sąrašuose Šiauliuose socialinio būsto laukia 1395 šeimos ir asmenys: 367 jaunos šeimos; 81 šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų; 140 našlaičių; 221 neįgalusis; bendrajame sąraše laukia 578 šeimos ir asmenys; socialinio būsto pagerinimo – aštuonios šeimos ir asmenys.
* Kasmet sąrašai ilgėja: 2011 metais buvo įrašyta 1140 šeimų ir asmenų; 2012 metais – 1244; 2013 metais – 1344.
* Būsto gali tekti laukti 10 metų ir ilgiau.
* Pernai aprūpintos socialiniu būstu 26 šeimos ir asmenys.
* Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 655 butai ir 201 kambarys bendrabučiuose.
* 2013 metais Šiaulių miesto savivaldybei valstybės paramos būsto plėtrai buvo skirta 900 tūkstančių litų. Dar 127,5 tūkstančio litų Savivaldybė gavo pardavusi gyvenamąsias patalpas. Už šias lėšas buvo nupirkta dvylika dviejų ir trijų kambarių butų. Penki iš jų bus skirti daugiavaikėms šeimoms.
