
Naujausios
Startavo „Maisto banko“ akcija
Vakar šimte Lietuvos miestų ir miestelių prasidėjo du kartus per metus vykstanti maisto aukojimo akcija, kuri tęsis ir šiandien. Šiaulių-Panevėžio padalinio vadovė Asta Čeponienė tikisi, kad rudeninė akcija bus ne mažiau sėkminga nei pavasarinė.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Šiemet pavasarį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje Šiauliuose dalyvavo 593 savanoriai. Žmonės paaukojo 8451 kartą, tai sudarė 11 tonų 218 kilogramų maisto, kurio piniginė vertė – 23 324 eurai. Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Šiauliai pakankamai dosnūs – ketvirti šalyje.
„Maisto banko“ akcijose dalyvauja mūsų partnerės organizacijos: vaikų dienos centrai, labdaros valgyklos, gausių šeimų asociacijos, neįgaliųjų draugijos ir panašiai. Visus produktus, kuriuos surenka parduotuvėje, jiems ir atitenka. Todėl aukotojus kviečiame prieiti prie savanorių ir pasiteirauti, kokių produktų tai organizacijai reikia labiausiai“, – sako A. Čeponienė.
Savanoriauti „Maisto banko“ akcijose kviečiami moksleiviai, studentai, įvairių įmonių, organizacijų, taip pat tų, kurios gauna paramą, nariai.
„Maisto banke“ dirbu aštuntus metus ir galiu palyginti, kad pradžioje buvo akcijų, kai labai sunkiai rinkdavome savanorius, intensyviai reikėdavo ieškoti, kviesti. Dabar tos problemos nėra, užtenka paskelbti apie akciją ir savanoriai patys kreipiasi“, – pasakoja „Maisto banko“ atstovė.
„Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas atitenka tos teritorijos socialinių organizacijų globojamiems žmonėms.
„Mes nejaučiame pagerėjimo, apie kurį visi kalba, – sako A. Čeponienė. – Labai paprastas pavyzdys, kyla pensijos, žmogus iki tol gaudavo, tarkim, 170 eurų ir jam priklausė parama maisto produktais, po pensijos pakilimo jo pajamos viršija numatytus 183 eurus vos keliais eurais, ir parama jau nebepriklauso. Ar žmogus jaučia pensijos padidėjimą? Ne, nes kainos irgi pakilo.“
Parama nepriklausys ir keturių asmenų šeimai, net jeigu abu tėvai uždirba tik minimalią algą.
„Tokie žmonės Lietuvoje labai skursta, jiems sunku išgyventi, o parama nepriklauso. Jie pas mus ateina ne per valstybines įstaigas, o kreipiasi individualiai pagalbos. Ir vakar turėjome situaciją, kai skambina socialinė darbuotoja ir klausia, ar galėtume padėti aštuonių asmenų šeimai. Tėvai dirbantys, neturintys žalingų įpročių, bet tiesiog nebepragyvena“, – dar vieną pavyzdį pateikia A. Čeponienė.
„Maisto banko“ atstovė taip pat pastebi, kad neretai žmonėms sunku prisipažinti sau ir kitiems, kad jiems reikalinga pagalba, nes tai nesuteikia orumo. Svarbu nenusisukti nuo tokių žmonių ir ištiesti pagalbos ranką.
„Kartą akcijos metu stovime parduotuvėje, kviečiame aukoti. Prieina vyriškis su pilnu vežimėliu produktų ir sako: „Kai man reikėjo, jūs padėjote, dabar aš galiu padėti“, – neseną atvejį prisimena „Maisto banko“ atstovė.
Pasak A. Čeponienės, aukotojai – įvairaus amžiaus ir socialinio sluoksnio žmonės. Džiugu, kai į savanorių vežimėlius produktus deda vaikai, paskatinti tėvų. Ypač dalintis yra linkę tie, kurie patys žino, ką reiškia nepriteklius.
Ateina močiutė ir sako: „Aš neturiu iš ko prisidėti prie akcijos, bet atnešiau kelis stiklainiukus uogienių. Gal pravers?“ – pasakoja pašnekovė.
Redakcijos archyvo nuotr.
„Maisto banko“ akcijos rengiamos jau 15 metų. Žmonės kviečiami paaukoti ilgai negendančių maisto produktų.