Stasio Povilaičio ir Mino naujametės išpažintys

Stasio Povilaičio ir Mino naujametės išpažintys

SUSITIKIMAI

Stasio Povilaičio ir Mino naujametės išpažintys

Šiauliuose tarpušvenčiu koncertavę Stasys Povilaitis ir Mino sutraukė pilną „Saulės“ koncertų salę žiūrovų. Laikas tarp Kalėdų ir Naujųjų (taip vadinosi ir koncertas), pasak atlikėjų, yra ypatingas tuo, kad žmonės nori švęsti, ir net pirmadienio koncertai būna garantuoti.

Prieš koncertą dainininkai sutiko atsakyti į simbolinius dvylika „Šiaulių krašto“ klausimų.

Koncertą pavadinote „Tarp Kalėdų ir Naujųjų“. Ką jums iš tiesų reiškia šis laikotarpis? Ar nepabosta koncertuoti?

Stasys Povilaitis. Ką jūs, ką jūs? Mes nežinotume, ką veikti. Vienais metais aš pasakiau, kad praleisiu šventes namuose. Pamenu, sėdžiu ir galvoju: visi normalūs žmonės dabar dainuoja, koncertuoja, o kokio velnio aš čia, kaip durnius, tūnau. Daugiau nebedarau tokių eksperimentų.

Mino. Mums, atlikėjams, nebeįdomu švęsti: visus artistus matę, visus repertuarus girdėję, visus užkulisius irgi žinome. Mums šventės — tai šventinis darbas: tie patys koncertai, tik pakilesnėje, geresnėje nuotaikoje ir gražiau papuoštoje scenoje.

Ko jus išmokė praėję metai? Gal gavote vertingą pamoką ar įtvirtinote seną tiesą?

S. Povilaitis. Šie metai pakoregavo gyvenimą visiems — išmokė būti taupesniais (nors aš niekada nebuvau išlaidus), daugiau dirbti, stengtis pačiam rodyti iniciatyvą (nors aš ją rodydavau iš anksčiau).

Mino. Turbūt patvirtino tiesą, kad gyvenime, ko pats pasieksi, tai ir turėsi. Šiemet daugeliui atlikėjų iš patogios vietos teko nulipti žemai: kas sugebėjo išlaikyti pozicijas, jas ir turi, kas bandė laukti, kol viskas praeis — tam dabar sunkiau.

Kokią dovaną jums padovanojo 2009-tieji?

S. Povilaitis. Nelauktai nuo liepos 11 dienos prasidėjo nuostabi vasara. Tai buvo labai maloni dovana — pajūryje, kai blogas oras, nėra žmonių, o atlikėjams tai labai prasta žinia.

Mino. Padovanojo stipresnį, gal tikrąjį, mano įvaizdį.

Kas įvyko liūdniausia, skaudžiausia, nemaloniausia?

S. Povilaitis. Kai paramos koncerto metu pamatai, kokių yra likimo nuskriaustų vaikų, tavo bėdos tokie niekai atrodo, kad gėda pasidaro niurzgėti ar dejuoti.

Mino. O man buvo. Ypatingai šiais metais man buvo labai gaila Lietuvos dėl dar labiau suprastėjusios politinės situacijos. Gaila žmonių, kurie tvarkingai dirba, stengiasi būti patriotais ir čia gyventi — man jų nuoširdžiai gaila.

Pavyzdžiui, prieš šios dienos koncertą matau, kad pakankamai gerai pildosi salė. Tačiau, kai paskaičiuosiu visus mokesčius ir kai reikės padalinti visiems šokėjams, aparatūrai, tai tikrai bus mažiau vieno mėnesio Seimo nario kanceliarinių išlaidų ir man tikrai bus šiek tiek gėda už tą dalį, kurią gaus Stasys.

Kokios gražiausios jūsų Kalėdos?

S. Povilaitis. Tos yra gražios, kai yra sniego, šerkšno ir nedaug šalčio. O šiemet buvo šlapdriba ir vėjas.

Mino. Mano gražiausios Kalėdos gal bus ateityje, kai turėsiu savo vaikų ir galėsiu ruošti jiems dovanas, kai galėsiu tuo džiaugsmu dalytis su savo būsima šeima.

Kur sutiksite 2010-tuosius?

S. Povilaitis. Kelyje. Išvakarėse nuo 10 iki pusės dvyliktos kaip tik koncertuosiu vienoje kavinėje Šiauliuose, o tada važiuosiu — ko man laukti? Alkoholio nevartoju, pats vairuoju — ne pirmą kartą ir ne paskutinį.

Mino. Aš — koncertuodamas Kaune.

Ar stipriai pasikeitėte per savo gyvenimą? Ar tikite, kad žmonės keičiasi?

S. Povilaitis. Žinoma, keičiasi. Metai prideda atsargumo, išminties, diplomatijos, patirties. Koks esu? Gana santūrus, kaip ir visi Ožiaragiai, ne karštakošis, jei duodu žodį, visada laikausi.

Mino. Aš pagražėjau (juk kuo vyresnis vyras, tuo gražesnis), pasidariau atsargesnis ir ėmiau planuoti ateitį.

Tai kokie jūsų planai?

S. Povilaitis. Ruošiu naujų dainų albumą. Iki pavasario stengsiuosi tuos darbus baigti, o su pirmais paukšteliais skrisiu koncertuoti.

Mino. Ir aš panašiai. Šiemet padariau pauzę, bet kitais metais albumas bus.

Kada ketinate baigti koncertuoti?

S. Povilaitis. Čia dabar?

Mino. Aš ruošiuosi turėti ilgesnę karjerą, negu Stasys Povilaitis.

Koks jums amžius pats gražiausias?

S. Povilaitis. Kiekvienas amžius turi savų niuansų, tačiau jaunystė yra jaunystė, ką čia ir kalbėti. Mielai su Mino keisčiausi metais. Gražiausi prisiminimai iš studijų laikų: kiek būta entuziazmo, ieškojimų. O juk ieškojimas yra visada įdomesnis, negu atradimai.

Mino. Man dabar 33-eji, ir manau, dabar tik viskas prasideda.

Už ką esate dėkingas likimui?

S. Povilaitis. Už savo kelyje sutiktus nuostabius žmones — muzikantus, puikius profesionalus. Tai: Mikas Vaitkevičius, Liudas Šaltenis, Romualdas Bieliauskas. Deja, beveik visi jie šviesios atminties. Tai žmonės, kurie padėjo man ugdyti muzikinį skonį.

Mino. Už tai, kad dirbu savo mylimą darbą ir galiu iš to pragyventi, ir kad esu sveikas.

Ar turite naujametinius ritualus: pavyzdžiui, suvesti sąskaitas, pradėti gyvenimą iš naujo ir panašiai?

S. Povilaitis. Ne, įžadų neduodu, uždavinių nekeliu, nuo pirmadienio gyvenimo nepradedu.

Mino. Naujieji man visada yra atskaitos taškas. Šiemet, pavyzdžiui, esu numatęs numesti nedidelį pilvuką, kad vasarą išsirengęs atrodyčiau ne kaip 33-ejų, o kaip 22-ejų.

Kalbėjosi Nijolė KOSKIENĖ

Citata: Pamenu, sėdžiu ir galvoju: visi normalūs žmonės dabar dainuoja, koncertuoja, o kokio velnio aš čia, kaip durnius, tūnau?

DUETAS: Vieną kartą atlikėjui Mino kilo mintis: jo repertuare juk yra sena itališka daina, kurią jau seniai dainuoja Stasys Povilaitis ir kuri vadinasi „Šitam saulėtam pajūry“. Taip susikūrė pajūrio duetas, parengęs koncertinę programą tuo pačiu pavadinimu. Šventėms duetas pervadino programą “Tarp Kalėdų ir Naujųjų“ ir atvežė į Šiaulius.

METAI: S. Povilaitis: „Mielai su Mino keisčiausi metais“.

KARJERA: „Aš ruošiuosi turėti ilgesnę karjerą negu Stasys Povilaitis“, — svajoja Mino.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.