Naujausios
Strasbūro teismą žemaitis pasiekė pats
Pilietis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą teismą po to, kai Lietuvos teismai jo skundą atmetė neišnagrinėję. Advokatai kaimo žmogų atkalbinėjo. Kvailino, kad jo skundo niekas neskaitys, o kreipiamasis į Teismą kainuos tūkstančius litų. Keturias klases baigęs žemaitis nepasidavė. Savarankiškai surašė skundą ir pats nusiuntė. Neseniai sulaukė atsakymo — byla bus nagrinėjama.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Teisingumu Lietuvoje nusivylė
Šios istorijos herojus Pranciškus Pikturna gyvena Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, Palnosų kaime. Į „Šiaulių krašto“ redakciją atėjo ne pirmą kartą. Įsigilinęs į savo bylą, įstatymus, datas bei teismų nutartis jis žeria atmintinai.
Kaimo žmogus kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau Teismas) po to, kai šalies teismai jo skundą atmetė neišnagrinėję.
„Prašiau advokatų, kad padėtų išsiųsti prašymą, bet vieni atkalbinėjo nuo šio žingsnio, tvirtino, kad mano skundo niekas neskaitys. Kiti sakė, kad man tai kainuos apie dešimt tūkstančių litų: 4 litų žyminis mokestis ir 4 tūkstančiai litų už notarinį dokumentų pavirtinimą, dar du tūkstančiai — už advokato paslaugas. Prašiau, kad bent duotų to Europos Teismo adresą, bet nedavė, aiškino, kad laiškas paštu gali nenueiti,“ — redakcijoje guodėsi P. Pikturna.
Atkaklus žemaitis sužinojo Teismo adresą, užsukęs į Šiaulių apygardos teismą. Padėjo teismo darbuotoja, kuri tiesiog „ištraukė“ lapą iš interneto. Jame buvo nurodytas adresas ir pavyzdys, kaip kreiptis į teismą.
Gavęs tą lapą, savo ranka surašė skundą — 1954-aisiais yra baigęs keturias klases vienais penketais.
Mažeikiškis prašė teismo išspręsti ginčą dėl namų valdos žemės sklypo teisių pripažinimo, pripažinti Lietuvoje žmogaus teisių pažeidimus, įvertinti jų dydį ir priteisti iš Lietuvos Respublikos turtinę ir neturtinę (moralinę) žalą. Už vertimą į anglų kalbą sumokėjo 30 litų. Adresą ant voko šiaip taip pašte užrašė pats, nes pašto darbuotoja atsisakiusi padėti.
Žemės nusipirkti nespėjo
P. Pikturna pasiryžęs pasiekti, kad jam būtų pripažinta teisė į žemės sklypą netoli namų, kurį nuo 2004-ųjų ketverius metus nuomojosi iš valstybės.
Mažeikiškis tikėjosi žemę išsipirkti, nes tuometiniai įstatymai nuomininkams, ne mažiau kaip trejus metus nuomojusiems žemę iš valstybės ir ja naudojusiems, suteikė pirmumo teisę ją išsipirkti tuometine rinkos kaina.
P. Pikturna teigia įdėjęs daug triūso ir lėšų, stengdamasis bevertę žemę, kurioje nuo neatmenamų laikų buvo sąvartynas ir šiukšlynas, paversti naudojamu žemės sklypu. Pašalinti didžiuliai akmenys, užlygintos duobės, išvežtos šiukšlės, statybinės atliekos, privežta juodžemio, skypas tapo tinkamas žemės ūkio ir namų valdos paskirčiai.
Bet žmogaus ir jo šeimos pastangos, įdėtos lėšos nuėjo perniek. Jis nespėjo nusipirkti žemės, nes buvo sustabdyti įstatymai, leidžiantys valstybinę žemę parduoti. Skypo nuoma pratęsta, bet galimybė išsipirkti žemę panaikinta.
Žmogus kreipėsi į Seimą ir Prezidentą. Skundas buvo perduotas Telšių apskrities viršininko administracijos viršininkui.
2008 metų Telšių apskrities viršininko administracijos P. Pikturnai atsiųstame rašte nurodoma, kad dabartiniai įstatymai nesuteikia teisinio pagrindo žemei išsipirkti.
Pasijuto apgauti
Mažeikiškis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl pirmumo teisių pripažinimo į žemės sklypą bei dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo, tačiau byla liko neišnagrinėta.
Žmogus bandė bylinėtis ir Mažeikių apylinkės teisme dėl namų valdos po jo gyvenamaisiais pastatais, kiemo ir sodo, kuriuos Registrų centras atsisako įregistruoti. Priežastis — sovietmečio laikais gyvenvietėse suformuoti žemės sklypai dabar nebepripažįstami.
„Kadangi visi mūsų gyvenvietėje esame sovietų laikais perkraustyti iš vienkiemių, 1975 metais mums buvo nemokamai suteikti namų valdos sklypai vietoje sodybų, iš kurių buvome iškeldinti. 1992 metais už juos buvome priversti sumokėti investiciniais čekiais. Tai pažymėta inventorizacijos byloje ir neseniai patvirtinta Telšių apskrities viršininko. Tuo tarpu iš manęs reikalaujama rašyti prašymą žemei išsipirkti dar sykį,“ — piktinasi P. Pikturna.
Mažeikių apylinkės teisme istorija pasikartojo: ir ši byla nebuvo išnagrinėta. P.Pikturna būtų kreipęsis ir į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąjį Teismą, bet šis teismas nepriima ieškinio, kol jis neišnagrinėtas žemesnės instancijos teismų.
Atsakymo iš Strasbūro Teismo P. Pikturna sulaukė po trijų savaičių. Jame teigiama, kad Teismas pagal pateiktą medžiagą bylą išnagrinės kiek įmanoma greičiau. Apie bet kokį Teismo priimtą sprendimą jam bus pranešta.
KOMENTARAS
Europos Žmogaus Teisių Teismas pasiekiamas kiekvienam
Kęstutis ČILINSKAS, advokatas, Seimo narys:
— Kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, svarbiausias reikalavimas yra toks: kad žmogus savo šalyje būtų išnaudojęs visas galimybes. Svarbu tai, kad žmogus kreipėsi į teisines instancijas, bet jo skundo teismai nesprendė arba sprendimai ieškovo netenkino. Vadinasi, ieškodamas tiesos, jis išbandė visas galimybes.
Kitas reikalas, jeigu būtų kreipiamasi į Teismą, to neišnaudojus.
Jokių mokesčių, žyminio ar kitokių, kreipiantis į Teismą, nėra. Teismas tam ir yra, kad jis būtų pasiekiamas kiekvienam žmogui.
Kreipimosi formą galima rasti interneto tinklapiuose. Beje, nereikia net vertimo, skundą galima siųsti savo gimtąja kalba.
Žinoma, ruošiantis rašyti skundą, pilietis gali kreiptis pagalbos į advokatą. Advokato pagalba gali būti dviejų rūšių: mokama — pagal susitarimą; jeigu asmuo yra nemokus, jam suteikiama nemokama teisinė pagalba. Tokiu atveju advokatui moka valstybė, dokumentai turi būti parengiami savivaldybėje.
Pirmoje stadijoje atsiunčiamas standartinis pranešimas, kad dokumentai gauti ir jie bus išnagrinėti. Kartu pripažįstama, kad skundas pagrįstas, jokių pažeidimų, jį rengiant, nepadaryta.
Antroje stadijoje priimamas sprendimas, ar byla dėl iškeltų kaltinimų valstybei bus užvesta ir sprendžiama. Nagrinėjant skundą, gali būti prašoma atsiųsti kai kuriuos papildomus dokumentus. Trečiajame etape vyksta bylos nagrinėjimas, siekiant išsiaiškinti, kokius reikalavimus valstybė pažeidė.
Jeigu žmogus nenori vykti į Teismą, galima susirašinėjimo procedūra. Tokiu atveju Teismo procesas nekainuoja, išskyrus voko ir pašto išlaidas. Tolimesniame procese, jeigu žmogus prašo advokato pagalbos, pavyzdžiui, siunčiant papildomus dokumentus arba aiškinantis įvairius su byla susijusius klausimus, už teisinę pagalbą gali tekti mokėti.
Tačiau dažnai būna ir taip, kad piliečiai į savo bylas įsigilina labiau už advokatą ir sėkmingai susirašinėja su Teismu.
FAKTAI
Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos duomenimis, prieš Lietuvą 2005 metais buvo paduoti 266, 2006 metais — 203, 2007 metais — 227 nauji skundai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2005 metais perduoti 27, 2006 metais — 25, 2007 metais — 6 skundai.
Pagal EŽTT inf.
ATKAKLUMAS: Mažeikiškis Pranciškus Pikturna pats surašė skundą į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir netrukus sulaukė atsakymo, kad jo byla bus išnagrinėta kaip įmanoma greičiau.
GALIMYBĖ: Kęstutis Čilinskas, advokatas: „Jokių mokesčių, žyminio ar kitokių, kreipiantis į Teismą, nėra. Toks Teismas tam ir yra, kad jis būtų pasiekiamas kiekvienam žmogui.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
