Naujausios
Studentiškai duonai tenka užsidirbti
Mokamos studijos, būsto nuoma, brangus pragyvenimas net ir dieninių studijų studentus priverčia ieškotis darbo. Ar lengva suderinti darbą ir studijas? Ar lengva šiandien būti studentu?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Dvejos studijos ir du darbai
Kristina Daniusevičienė laviruoja tarp studijų dviejose aukštosiose mokyklose, dviejų darbų ir šeimos. „Vyras sako, kad greitai kojų nepanešiu, – nusijuokia moteris. – Bet man patinka būti užsiėmusiai. Neįsivaizduoju, ką reikės veikti, kai baigsiu studijas.“
Kristina kasdien keturias valandas dirba medicinos laboratorijoje, kas trečią naktį – ligoninėje. „Įsidarbinau tam, kad iš šeimos neatimčiau pinigėlių“, – sako moteris.
Nuolatinės bendrosios praktikos slaugos studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje Kristinai kainuoja 5 tūkstančius, ištęstinės ekonomikos studijos Šiaulių universitete – daugiau kaip 3 tūkstančius litų per metus.
„Ryte einu į paskaitas, apie 12 valandą pradedu darbą medicinos laboratorijoje, jeigu budžiu ligoninėje, nuo keturių einu ten. Jeigu pavyksta, ryte grįžtu namo, palendu po dušu, jei nepavyksta, tiesiai – į paskaitas“, – savo dienotvarkę dėsto Kristina. Pasakoja, kad po bemiegių naktų yra tekę eiti ir tiesiai į atsiskaitymus.
Lankstesnio paskaitų grafiko Kristina neprašė, darbdaviams taip pat neaiškina, kad studijuoja, nes puikiai suspėja visur. Per dvejus studijų metus vos keletą kartų teko pasiprašyti išleidžiamai iš paskaitų.
Nors yra labai užsiėmusi, Kristina tikina, kad užtenka laiko ir vyrui, ir trylikametei dukrai, ir vienuolikmečiui sūnui.
Gelbsti individualus darbo grafikas
Ne mažesniu krūviu gali pasigirti ir Šiaulių valstybinės kolegijos organizacijos komunikacijos vadybos antrakursė Evelina Biliūnaitė, studijuojanti, dirbanti visu etatu ir dar vadovaujanti skautų būreliui.
Už mokslą Evelina nemoka, gauna stipendiją. Susirado darbą, nes norėjo būti savarankiška, kad nereikėtų prašyti tėvų pagalbos. Pirmame kurse dirbo tik savaitgaliais, todėl darbas mokslams netrukdė. Šių mokslo metų pradžioje darbdavys pasiūlė administratorės darbą visu etatu. Kadangi paskaitų ir darbo laikas sutampa, suderinti sunku.
Studentė kolegijoje pasiprašė individualaus grafiko: su dėstytojais susitinka jai patogiu laiku arba bendrauja internetu, tik į atsiskaitymus vaikšto kartu su grupe.
Evelina sako, kad dirbančius studentus geriau supranta tie dėstytojai, kurie patys turi daug veiklos. Yra ir tokių, kurie iš karto įspėja nesitikėti aukštesnio balo, nes studentas nelanko paskaitų. Mergina džiaugiasi, kad turi gerų grupės draugų, kurie padeda ir palaiko.
Nepaisant to, kad studijoms lieka tik laisvalaikis, Evelinos semestro vidurkis yra apie 9 balus. „Esu maksimalistė, stengiuosi viską atlikti tik gerai. Jeigu laukia atsiskaitymas, prie knygų galiu praleisti visą naktį“, – sako mergina.
Atlyginimo užtenka tik pragyventi
Šiaulių universiteto trečio kurso viešojo administravimo studentė Agnė Steponavičiūtė sako, kad jos grupėje dirbančių studentų – beveik trečdalis. Visi vienaip ar kitaip suderina darbą ir studijas. Pirmame kurse dirbančių bendrakursių buvo vos pora. „Kai paragavo studentiškos duonos, dirbančių atsirado daugiau“, – šypsosi mergina.
Tarp atsikandusių sausos studentiškos duonos buvo ir Agnė. Ji dirbti buhaltere puse etato pradėjo šiais mokslo metais.
Studijos Agnei metams kainuoja 4000 litų. Uždirbamų pinigų neužtenka ir išsilaikyti, ir už mokslą susimokėti, tėvų pagalbos tebereikia, tačiau Agnė džiaugiasi nors kiek prisidedanti.
Mergina sako, kad paskaitas su darbu suderina, nes darbo grafikas lankstus – svarbiausia atlikti darbą. Jeigu tenka praleisti paskaitas, tariasi su dėstytojais. Pripažįsta, kad ne visi dėstytojai būna supratingi. Gelbsti tai, kad paskaitų lankomumas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų. Kai kurie dėstytojai dirbančius studentus ragina verčiau rinktis ištęstines studijas. Agnė tokios galimybės nesvarsto, nes tada nusitęstų mokslai.
Norėjo būti savarankiškas
Šiaurės Lietuvos kolegijoje kompiuterių tinklų administravimą studijuojantis trečiakursis Gediminas Pocevičius už studijas nemoka, tačiau darbo ieškojosi, kad nereikėtų prašyti tėvų pagalbos. Sako uždirbantis pakankamai, kad galėtų išsilaikyti butą ir automobilį. Vaikinas šypsosi sakydamas, kad tėvų pagalbos visiškai išvengti nepavyksta: tai maisto prikrauna, tai pinigų duoda.
Praeitos vasaros pabaigoje Gediminas susirado darbą pagal specialybę. „Paprastai dirbu prieš paskaitas arba po jų. Kai kolegijoje nebūna paskaitų, dirbu visą dieną“, – pasakoja vaikinas.
Pasak Gedimino, dirbantiems studentams dėstytojai nuolaidų nedaro: užduotys visiems vienodos, atsiskaityti reikia laiku. O darbdaviui svarbu, kad būtų atliktas darbas.
Dirbančių studentų daugėja
Virginija Latvėnienė, Šiaulių valstybinės kolegijos prodekanė, sako, kad dirbančių studentų daugėja. Prieš dešimtmetį tokių buvo vos vienas kitas, dabar jie sudaro apie 5 procentus.
Prodekanė džiaugiasi, kad daugumai studentų sėkmingai sekasi derinti darbą ir mokslą.
„Būna atvejų, kai studentui tenka rinktis: arba studijos, arba darbas. Ir dabar turiu merginą, kuri rimtai sprendžia, ką daryti. Ji baigia pirmą kursą, o per vasarą žadėjo apsispręsti, ar rinktis ištęstines studijas, ar ieškotis darbo lankstesniu grafiku“, – pasakoja V. Latvėnienė.
Pagal studijų nuostatus, jeigu studentui sunku suderinti studijas ir darbą, gali prašyti individualaus darbo grafiko. „Ne visus tėvai gali paremti materialiai, todėl reikia ir mokykloms prisiderinti“, – sako prodekanė.
Pastaruoju metu daugėja studentų, kurie pavasarį nori pasiankstinti sesiją, kad vasarą galėtų užsidirbti studijoms, pragyvenimui ar kompiuteriui.
Šiaulių universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Darius Šiaučiūnas prisimena, kad prieš dvidešimt metų į dirbančius dieninių studijų studentus dėstytojai kreivai žiūrėdavo.
Dabar jų fakultete pirmuose kursuose dirba po keletą studentų, bet aukštesniuose jau beveik kiekvienas. Dažniau problemų kyla, kai studentai vasarą išvyksta užsidirbti į užsienį. „Visai neseniai svarstėme prašymą studento, kuris išvykęs į Angliją. Jau pernai turėjo baigti, bet nusikėlė, o šiemet apsisprendė išeiti iš universiteto“, – pasakoja dekanas.
Pasak D. Šiaučiūno, ištęstinės studijos studentams siūlomos tik tada, jeigu visiškai nepavyksta suderinti darbo ir paskaitų. Kitais atvejais sudaromas laisvo lankomumo grafikas. Kiekvieną semestrą dekanas pasirašo apie dešimt tokių sutarčių.
Studentai registruojasi darbo biržoje
Vaida Ignotienė, Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja, informavo, kad balandžio pabaigoje pas juos buvo registruotas 351 studentas, besimokantis pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą. Dar yra registruota apie 280 studentų, besimokančių pagal kitokią nei dieninė ar nuolatinė mokymo forma.
Bedarbio statusas, pasak V. Ignotienės, yra suteikiamas tik tiems studentams, kurie studijuoja ištęstinėse studijose. Taigi tik šiems studentams, jeigu jie netenka darbo, skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Dieninių (nuolatinių) studijų studentams, registruotiems darbo biržoje, suteikiamas besimokančio ir ieškančio darbo asmens statusas, ir jiems nedarbo išmoka nepriklauso.
Asmeninės nuotr.
TEMPAS: „Man patinka būti užsiėmusiai. Neįsivaizduoju, ką reikės veikti, kai baigsiu studijas“, – sako Kristina Daniusevičienė, laviruojanti tarp studijų dviejose aukštosiose mokyklose, dviejų darbų ir šeimos.
SUPRATIMAS: Antrakursė Evelina Biliūnaitė sako, kad dirbančius studentus geriau supranta tie dėstytojai, kurie patys turi daug veiklos.
UŽDARBIS: Trečiakursės Agnės Steponavičiūtės studijas apmoka tėvai, tačiau mergina džiaugiasi nors kiek galėdama prisidėti savo uždarbiu.
PAGALBA: Trečiakursis Gediminas Pocevičius už studijas nemoka, tačiau darbo ieškojosi, kad nereikėtų prašyti tėvų pagalbos.
