Naujausios
Studento kūrinys pranoko „Microsoft“ ribas
Šiaulių universiteto informatikos absolventas Robertas Štitilis baigiamajame darbe dėstytojus nustebino išskirtiniu profesionalumu. Sukūręs kompiuterinį žaidimą jis realizavo tai, ką „Microsoft“ kompanija oficialiuose dokumentuose įvardijo kaip praktiškai negalimus. Vaikino tyli ateities svajonė – Silicio slėnis. Dabartinė – gyventi gimtuosiuose Šiauliuose, o dirbti pasaulyje.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Lavina krepšinio įgūdžius
R. Štitilis rodo „Kinect“ įrenginį – jis gali suteikti kompiuteriui regėjimą. Nuo paprastų vaizdo kamerų jis skiriasi tuo, kad supranta žmogaus išmatavimus, turi žmogaus atpažinimo funkciją. Šiuo įrenginiu valdomas jo sukurtas žaidimas „Krepšinis kitaip“.
Ekrane iškart užsidega mėlynos spalvos žmogaus siluetas, įrenginys seka jo judesius. Praneša, jei mato daugiau nei vieną žaidėją. Papildomam žaidėjui tenka pasitraukti iš įrenginio matymo lauko. Ore mosuojant rankomis galima valdyti žaidimo nustatymus, spustelėti pirštais virtualų kamuolį tarsi kompiuterio pele.
Pirmiausia reikia pasirinkti norimą girdėti muziką. Kadangi žaidimas demonstracinis, kol kas jame tik pavyzdiniai kūriniai. R. Štitilis svarsto, jog tai galėtų funkcionuoti realiai – pasirašius sutartis su leidėjais, žmonės galėtų papildomai įsigyti norimus klausyti kūrinius.
„Pats labiausiai klausausi metalo ir roko, žaidimui parinkau urbanistinio stiliaus muziką, hiphopą, nes jis ritmingesnis, labiau atitinka gatvės kultūros dvasią“, – komentavo kūrėjas. Buvo svarbu suderinti kamuolio mušinėjimo ir muzikos ritmą, kad jie nedisonuotų. „Kokio meistriškumo turi būti krepšininkas, kad išmušinėtų kamuolį pagal „Queen“ dainą „Bohemian Rhapsody“?“ – susimąsto.
Žaidimo idėja paprasta – linksmai klausant muzikos lavinti savo krepšinio įgūdžius. R. Štitilis patikino, jog tai tiesa, tą pripažino ir vienas jo draugų, kūrimo procese nuolat dalyvavęs žaidimo bandymuose.
„Visose sporto šakose yra toks terminas kaip raumenų atmintis, kada žmogus daro tą patį judesį daug kartų, jis tampa tarsi refleksas. Pats tai žinau, nes dešimt metų žaidžiau krepšinį. Tobulindavau metimo techniką mėtydamas kamuolį į krepšį po 500-600 kartų“, – pasakojo informatikas.
Virtualus kamuolys –pagailėjus kaimynų
Žaidime žaidėjas turi atkartoti kompiuterio ekrane matomus krepšinio judesius, kamuolį persivaryti iš vienos rankos į kitą, atlikti driblingą. Tą galima daryti naudojant realų krepšinio kamuolį arba virtualų – judesius atkartoti rankomis su įsivaizduojamu kamuoliu.
Informatikas svarsto, jog amerikiečiai turi geresnes galimybes žaisti krepšinį vien dėl palankių treniruočių sąlygų. Lietuvoje ne visi gali treniruotis salėse. Jo sukurtas kompiuterinis žaidimas – galimybė tai daryti namuose.
„Kadangi gyvenu ketvirtame daugiabučio aukšte, pagalvojau – gaila kaimynų. Reikia sukurti tokį žaidimą, kad būtų galima žaisti ir treniruotis be kamuolio. Refleksas be kamuolio išlieka tas pats, nes imituojamas judesys. Po žaidimo tikrą kamuolį jau bus lengviau suvaldyti“, – neabejoja R. Štitilis.
Kompiuterio ekrane plaukia judesių upė, kurioje pasirodo tam tikri judesiai, kuriuos reikia pakartoti. Negalima nuleisti akių nuo ekrano, kitaip praleisi judesį. Taip lavinamas aikštės matymas.
Taisyklingai atlikti judesiai, ar mušinėdamas kamuoliu pataikai į ritmą, vertinami taškais. Papildomi taškai skaičiuojami už sudėtingesnę kamuolio varymo techniką, pavyzdžiui, pro kojas. Itin profesionalus žaidėjas atskiruose sudėtingumo lygiuose gali pasiekti taškų maksimumą.
R. Štitilio žaidimo idėja gali būti pritaikoma ne tik krepšinyje, bet ir kitose sporto šakose. Vienas variantų – joga neregiams. Kadangi įrenginys seka judesius, jis gali garsiai pranešti kokius judesius reikia atlikti.
„Per baigiamojo darbo pristatymą universitete manęs klausė – dabar vyksta pasaulio futbolo čempionatas, kodėl nesukūrei žaidimo su futbolu? Vienas dėstytojas išbandydamas žaidimą mušinėjo kamuolį, atlikinėjo judesius. Kai kėlė kamuolį į viršų, bandydamas imituoti metimą, jis išsprūdo. Pasakiau jam – jei tai būtų futbolo kamuolys, būtų daug didesnė tikimybė pataikyti į įrenginį“, – šypteli vaikinas.
Pats kūrė dizainą
Besimokydamas vidurinėje mokykloje R. Štitilis svarstė būti krepšininku – lankė sporto mokyklą, joje gerai sekėsi. „O jei neprasimušiu? Konkurencija, traumos...“ – nuo sportininko karjeros jis atkalbėjo pats save.
Anksti susidomėjęs informatika įgūdžius įgavo dar prieš studijas. Šiaulių universitete lankė jaunųjų kompiuterininkų mokyklą, norėdamas papildomai užsidirbti, kūrė individualias svetaines.
R. Štitilis džiaugiasi, jog ŠU studentams suteikiama kūrybinė laisvė – jei idėja techniškai įdomi, netikėta ir nauja, atitinka studijuojamą specialybę, studentai laisvai gali išsakyti savo nuomonę ir pasirinkti temą. Taip nutiko su kompiuteriniu žaidimu.
Žaidime viską kūrė pats R. Štitilis – nuo idėjos, modelio, projekto iki galutinio produkto, teko spręsti daug įvairių uždavinių ir problemų. Jis pats piešė žaidimo dizainą.
„Mums, kaip programuotojams, būtų užtekę sukurti tiesiog primityvų žaidimo variklį, bet man visada norėjosi daugiau. Esu maksimalistas. Jei ką darau, noriu padaryti iki galo. Taip parodžiau savo universalumą“, – sakė R. Štitilis.
Kaip vieną užduočių sau jis išsikėlė sukurti demonstracinę žaidimo versiją, tokio lygio, kokios būna pristatomos mažose bendrovėse. Laiko sugaišo dvigubai – užtruko piešimas, aplinkos parinkimas. Kai kuriuose turuose imituojamas kamuolio, skrodžiančio tinklelį, garsas.
Paneigė teiginį „neįmanoma“
Programavimo prasme žaidimo kūrimas informatikui buvo iššūkis. Kompanijos „Microsoft“ 2010-aisiais pristatyta dviejų modelių judesių aptikimo įranga „Kinect“ – skirta Xbox 360 konsolėms ir asmeniniams kompiuteriams.
Jų skirtumas tas, kad už pastarąjį įrenginį reikia mokėti triskart daugiau, jiems nėra sukurta labai daug programų, žaidimų su judesio atpažinimu asmeniniams kompiuteriams beveik nėra. Palyginti, Xbox 360 konsolėms „Kinect“ įrenginių pasaulyje parduota apie 24 milijonus, asmeniniams kompiuteriams – apie milijoną.
R. Štitilis pabandė sukurti kažką asmeniniams kompiuteriams, pritaikant įrenginį, kuris tam nebuvo numatytas naudoti. „Microsoft“ kompanija nenumatė programų kūrimo tokiu būdu, programuotojams nėra suteikta daug priemonių, programinėje įrangoje įvesti įvairūs apribojimai. Dėl sudėtingumo beveik visi programuotojai kuria žaidimus konsolių turėtojams.
„Galbūt išsišokstu, bet įrodau, kad galima sėkmingai kurti žaidimus ir asmeniniams kompiuteriams. Paneigiau teiginį, kad negalima kurti žaidimų asmeniniams kompiuteriams naudojant „Kinect“ įrenginį. Kūrėjai buvo nuteikti, kad tai brangu ir labai sudėtinga. Aš manau, kad programavimas „Kinect“ įrenginiui priklauso nuo programuotojo įgūdžių“, – konstatuoja informatikas.
Žaidimą kūrėjas yra apsaugojęs nuo plagiavimo. Svarsto galimybę žaidimą išpopuliarinti – suradus verslo partnerį sporto mokykloms platinti demonstracinę versiją. Pirmiausia ne parduoti, o leisti pabandyti.
Nori gyventi Lietuvoje
Ateityje R. Štitilis norėtų specializuotis žaidimų arba mobiliųjų aplikacijų kūrime, kadangi šioje srityje taip pat turi patirties. Jis svarsto galimybę įsidarbinti užsienyje, bet gyventi gimtajame mieste Šiauliuose. „Programuotojai turi laisvę – galimybę dirbti nuotoliniu būdu“, – įvardija privalumą.
R. Štitilis patikina – į megapolį nenori pabėgti. Dar besimokydamas mokykloje jis buvo išvykęs dirbti į Vokietiją su informacinių technologijų projektu. Moksleivis praėjo atranką, pakliuvo tarp dešimt geriausiųjų iš kiekvienos Baltijos regiono šalies.
Šiaulietis turėjo galimybę pasilikti studijuoti informacines technologijas Vokietijoje, tačiau, palyginęs studijų programas skirtinguose Lietuvos universitetuose, vis vien pasirinko ŠU.
„Vokietijoje supratau, kad tai – tas pats pasaulis, tie patys žmonės. Man gera girdėti savo kalbą. Žmonių mentalitetas tas pats. Gera gyventi Šiauliuose, nes miestas patinka“, – sakė vaikinas.
Ar įmanoma šiaulietį pamatyti Silicio slėnyje, laikomame JAV informacinių technologijų lopšiu? „Norėčiau. Apie tai pasvajosiu tyliai“, – atsako jis.
Daugiau: Dynamics 365
Jono TAMULIO nuotr.
KŪRĖJAS: Šiaulių universiteto informatikos absolventas Robertas Štitilis baigiamajame darbe dėstytojus nustebino išskirtiniu profesionalumu sukūręs „Kinect“ įrenginiu valdomą žaidimą „Krepšinis kitaip“.
PROBLEMOS: Žaidimo programavimas studentui Robertui Štitiliui buvo iššūkis, nes teko kūrybingai apeiti trikdžius, spręsti iškilusias problemas, padaryti tai, kas buvo įvardijama kaip neįmanoma.
Asmeninė nuotr.
ŽAIDIMAS: Interaktyvaus žaidimo „Krepšinis kitaip“ lange dešinėje pusėje rodomas žmogus, kurį užfiksuoja judesių atpažinimo įrenginys. Pasirinkus krepšininko tipą, reikia atlikti nurodytus krepšinio judesius.
