Naujausios
Suabejota šernų naikinimu
Sausio mėnesį Lietuvoje aptikus afrikinio kiaulių maro užkratą, buvo imtasi priemonių užkirsti kelią virusui – pradėti intensyviai medžioti šernai. Medžiotojai ir gamtos sergėtojai abejoja, ar drastiškos priemonės yra adekvačios.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Bokšteliuose – beveik kiekvieną dieną
Šiaulių rajono Kurtuvėnų medžiotojų būrelio pirmininkas Kęstutis Šufinskas sako, kad šernų medžioklė vyksta intensyviai, medžiotojai bokšteliuose sėdi beveik kiekvieną dieną.
Medžiotojas nepritaria beatodairiškam šernų naikinimui: „Kai pasiekė žinia apie Lietuvoje rastus du šernus, užsikrėtusius afrikiniu kiaulių maru, toje zonoje kokių 10 kilometrų spinduliu iš viso reikėjo nejudinti medžioklės plotų, pastatyti bokštelius ir šauti tik tuos, kurie ateitų prie ribos. Užsikrėtę šernai patys būtų nugaišę.“
K. Šufinskas mano, kad dėl šernų buvo imtasi per griežtų ir net netinkamų priemonių, pavyzdžiui, medžioklės su varovais. Mat išbaidyti žvėrys pasklinda po dar didesnius plotus.
Pasak medžiotojo, pernai jų būrelis nušovė 120 šernų, o šiemet jau 67 šernus. Visi nušauti šernai tikrinami, bet kol kas nei afrikinio kiaulių maro, nei kitokio užkrato nerasta. Šernus medžiotojai doroja, nes neturi, kur laikyti. Tik nevartoja maistui, kol negauna atsakymo.
Medžiotojas pažymi, kad šernų dabar sumažėję. Šernų medžiotojai stengiasi nešaudyti, sąžinė neleidžia, nes jos – vaikingos.
Gaila, bet reikia
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (ŠVMVT) viršininkas Arūnas Teišerskis sako, kad šiais metais jų tarnyba ištyrė 210 mėginių. Šalyje iš viso ištirta per 8 tūkstančius mėginių. Afrikinio kiaulių maro užkrato nerasta.
Šiuo metu sumažėjo atvežamų mėginių. „Atšilo oras, pašalas sumažėjo, šernai patys ieškosi maisto, į šėryklas nelabai eina, todėl sumedžiojamų šernų dabar bus mažiau“, – priežastis vardija A. Teišerskis.
Jo nuomone, nors ir gaila šernų, bet griežtų priemonių reikėjo imtis. Pasklidus afrikiniam kiaulių marui, nuostoliai kiaulių ūkiams ir net šalies ekonomikai būtų didžiuliai.
Medžiotojų pozicija A. Teišerskiui suprantama, nebus šernų, nebus ką medžioti.
Kadangi Lenkijoje irgi yra užfiksuota afrikinio kiaulių maro atvejų, ŠVMVT tikrina iš atitinkamų Lenkijos rajonų atvežtą kiaulių skerdeną, tačiau kol kas pažeidimų nenustatyta.
Aplinkos ministerijai įteikė peticiją
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui Jonui Miliui įteikė peticiją, raginančią persvarstyti šernų naikinimo ir tvorų tiesimo planus. Elektroninė peticija per 14 dienų sulaukė 12286 parašų.
Gamtosaugininkų parengtoje peticijoje klausiama, ar teisinga šernus aukoti tam, kad būtų išsaugoti kiaulininkystės ūkiai.
„Dėl maro grėsmės nuspręsta drastiškai sumažinti šernų populiaciją šalyje, mokant premijas už nušautus žvėris, visiškai išnaikinti juos šešiuose rajonuose, leista medžioklė rezervatuose, planuojama tvoros prie sienos su Baltarusija statyba, skatinamas šernų šėrimas. Visi šie veiksmai tiesiogiai paveiks Lietuvos gamtą – ne mažesnį turtą ir vertybę už kiaulių ūkius“, – teigiama išplatintame pranešime.
Peticija reikalaujama „imtis priemonių, kad ateityje šernai nebūtų miškuose veisiami juos neribotai šeriant; grąžinti draudimą medžioti valstybiniuose rezervatuose; atsisakyti tvoros, skiriančios Lietuvos ir Baltarusijos miškų masyvus, idėjos“.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
ŠERNAI: Gamtosaugininkai ir medžiotojai susirūpino, ar drastiškas šernų naikinimas yra prasmingas. Mat kol kas daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų šalyje nenustatyta.
