Naujausios
Sudrausminti vaikus galima ir be smurto
Į Šiaulių universiteto bibliotekoje Šiaurės Lietuvos tėvų asociacijos surengtą susitikimą su psichologe Jūrate Bortkevičiene jaunieji tėvai rinkosi gausiai. Trijų vaikų mama jiems pasakojo, kaip tinkamai drausminti vaikus. „Svarsčiau, ar reikia kalbėti apie smurtą, bet po pastarųjų įvykių supratau, kad reikia“, – sako psichologė.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Tikslas – tinkamas elgesys
„Ko siekiame drausmindami vaikus?“ – klausia psichologė.
„Kad vaikas neužsigautų, kad neužgautų kito, kad kažko nesugadintų, nesulaužytų“, – vardijo salėje sėdintys tėvai.
„Pagrindinė tėvų užduotis drausminant – išmokyti vaiką tinkamo elgesio, – pabrėžia J. Bortkevičienė. – Ribos ir taisyklės vaikams yra būtinos.“
Kartais tėvai iš vaiko per daug reikalauja, kartais to, ko net pagal raidą dar negali atlikti, daryti. Pavyzdžiui, 2–3 metų dalytis savo daiktais.
„Ar jūs mielai su kitais dalijatės savo daiktais? Ne? O vaikui sakote: „Dalykis!“ – sako psichologė ir ragina prieš draudžiant ar kažką liepiant vaikui pagalvoti apie save – kaip aš jausčiausi, elgčiausi tokioje situacijoje.
Pasak psichologės, taisyklės gali būti labai paprastos: grįžus namo persirengti, prieš valgį nusiplauti rankas, valgant nežaisti telefonu, nežiūrėti televizoriaus, pavalgius nusinešti, išsiplauti indus, prieš miegą nusiprausti, išsivalyti dantis ir panašiai.
„Prieš nustatant taisykles vaikui, pagalvokite, ar patys esate pasirengę jų laikytis. Jei liepiate vaikui valgyti sveiką maistą, tai ir patys turėtumėte tokį valgyti, jei draudžiate saldumynus, ir patys neturėtumėte jų dažnai valgyti, jei norite, kad vaikas nešauktų, ir patys nustokite ant jo rėkti“, – pataria psichologė.
Dar prieš susilaukiant vaikų tėvai turėtų apsitarti, kaip auklės savo vaikus, kad vėliau nekiltų tarpusavio nesutarimų, kai vienas kažką leidžia, o kitas tą patį draudžia. Jeigu kartais tėvų nuomonės išsiskiria, svarbu nekeisti taisyklių prie vaikų.
Kai vaikas elgiasi neįprastai, yra nevaldomas, tėvai turėtų gerai pagalvoti, kodėl taip yra: gal vaikas alkanas, pavargęs, negaluoja, gal yra neišsidūkęs, jam trūksta dėmesio ir panašiai.
„Patenkinkite jo poreikius ir susigrąžinsite savo vaiką“, – sako psichologė.
Kai vaikas paklausia, kodėl jam kažko negalima, visada reikia paaiškinti, o ne atšauti: „Todėl, kad aš taip sakau!“
Pasak psichologės, vaikai iš tėvų labai dažnai girdi, ko negalima daryti, ir pataria vietoj „nebėk“, geriau sakyti „sustok“, vietoj „nesimušk“ – „draugauk“.
Didžiausios drausminimo klaidos – tyla ir smurtas
Viena iš klaidų, kai tėvai nusprendžia, kad vaikams ribų nereikia ir palieka auklėti vaiką auklėtojams, kaimynams, „dėdėms“.
Kita klaida – kai drausminame vaiką pagal nuotaiką. Grįžtame pavargę po darbo ir išsiliejame ant vaiko už menkniekius, o kai esame geros nuotaikos, pro pirštus žiūrime į taisyklių nesilaikymą.
Trečia klaida – neįgyvendinami grasinimai ("atimsiu telefoną ir daugiau jo negausi"), manipuliavimas ("būsi blogas – Kalėdų Senelis neatneš dovanų").
Viena iš didžiausių klaidų – nekalbėti su vaiku ilgą laiką (parą ar net ilgiau), kai supykstame. „Tyla vaikui baisiau už rėkimą“, – atkreipia dėmesį J. Bortkevičienė.
Ne ką geriau ir kaltės jausmo vaikui sukėlimas ("pažiūrėk, ką tu man padarei“, „man per tave galvą skauda").
Dar viena klaida – kai pasiduodame vaikų manipuliacijoms (graudžioms išraiškoms, klykimui ar pan.) ir nusileidžiame.
Tačiau didžiausia klaida, pasak psichologės, kai vaikus bandome sudrausminti mušdami.
„Nemaža dalis vyresnės kartos atstovų tai yra patyrę ir sako, kad nieko čia tokio, mane irgi mušė, o juk žmogus užaugau, kitaip negaliu susitvarkyti su savo vaiku. Taip, mušdami greičiausiai pasieksime rezultatą, bet kas iš jūsų norėtų būti mušamas, pavyzdžiui, darbe už klaidą? O įsivaizduokite, ką reiškia, kai tave skriaudžia pats artimiausias žmogus? Trinktelėjimas, papurtymas irgi yra smurtas. Smurtas nėra norma. Smurtas gimdo smurtą, nepasitikėjimą, baimes“, – tikina J. Bortkevičienė.
Psichologė sako, kad negalima likti abejingiems, jeigu matome mušamą vaiką. „Turime sustabdyti tai, prieiti, paklausti, kas nutiko, gal galime kuo padėti. Gal mama ar tėtis nežino, kaip kitaip sudrausminti vaiką. Geriau yra apkabinti vaiką, o ne suduoti, nors kai pykstame ir sunku tai padaryti“, – pataria J. Bortkevičienė.
Drausminti be smurto ir šaukimo įmanoma
„Stop! Man nepatinka tavo elgesys. Aš norėčiau, kad tu...“ – tokia fraze psichologė pataria stabdyti blogai besielgiantį vaiką (suaugusįjį taip pat).
Jeigu matome, kad vaikas piktas, patarkite jam atsipalaiduoti ir pakelti galvą aukštyn. Šie maži triukai suvaldyti pyktį padeda ir suaugusiems.
Kartais vaikui reikia leisti patirti natūralias savo veiksmų pasekmes, tik svarbu, kad tai jam nekainuotų stiprių susižalojimų ir gyvybės. Pavyzdžiui, jeigu vežate vaiką į mokyklą, bet jis vis nesugeba laiku susiruošti, įspėkite, kiek laiko lauksite, jei per tą laiką neįsėdo į automobilį, nors ir labai skaudu, nuvažiuokite.
„Svarbu laikytis žodžio“, – akcentuoja psichologė.
„Suteikite vaikui galimybę rinktis. Vakare arba filmukas, arba pasaka. Pusė pyragaičio prieš pietus arba visas po pietų. Taip, vaikas prašys, protestuos, šauks, bet ramiu tonu pabrėžkite, kad tai buvo jo pasirinkimas“, – sako J. Bortkevičienė.
Žodis „ne“ visada skamba labai nemaloniai, todėl jį psichologė pataria keisti žodžiu „taip“. „Ar galiu dar vieną saldainį?“ – „Taip, bet rytoj.“
„Duokite vaikui laiko užbaigti žaidimą, kažkokią veiklą. Jeigu jau norite eiti namo, o vaikas dar nori pažaisti, susitarkite: pabaik statyti pilį ir eisime; nuočiuožk dar du kartus ir eisime; kai laikrodžio rodyklė bus čia, eisime namo“, – pataria J. Bortkevičienė.
Jeigu iškyla kažkokia problema (sulūžo mašinėlė, susimušė su draugu ar broliu), kartu pabandykite rasti jos sprendimo būdą.
Kartais vaikas taip įsiaudrina, kad jo niekaip neįmanoma nuraminti. Tada reikalinga ramybės minutė.
„Išeikite, kur ramiau, tyliau, apkabinkite, priglauskite vaiką, kreipkitės mažybiniu vardu, pabandykite nurimti, net jei patys tuo metu sunkiai tvardote pyktį. Įvardykite, kokia yra problema ("tu piktas, nes esi pavargęs, nes draugas sulaužė tavo žaislą"). Jei vaikas liepia jums išeiti, tai nereiškia, kad jis tikrai to nori. Ar mes, moterys, kai sakome vyrui išeiti, tikrai to norime? Dažniausiai tai reiškia „tik nebandyk išeiti“. Taip ir vaikai. Pabūkite su vaiku, ramiai pasikalbėkite, paguoskite, priglauskite“, – sako psichologė.
Prevencija
„Kad namuose būtų taika ir ramybė, reikalinga prevencija“, – sako J. Bortkevičienė ir duoda kelis patarimus.
Rytą pradėkite su šypsena ir pasisveikindami vienas su kitu. Žadinkime vaikus pakutendami, išbučiuodami, o ne šaukdami „kelkis, pavėluosi!“.
Kuo dažniau apsikabinkite (tiek tėvai tarpusavyje, tiek su vaikais), sakykite vienas kitam „aš tave myliu“.
Kai vaikai tarpusavyje gražiai žaidžia, nebijokite prieiti ir garsiai tuo pasidžiaugti.
Skirkite bent 15 minučių pažaisti su vaiku – ir vaikas bus laimingas, ir jūs vėliau galėsite ramiai leisti vakarą.
Leiskite vaikams išsidūkti, geriausia lauke. Pažaisti gaudynių su vaiku naudinga ir tėvams.
Leiskite vaikams ir sau protingų kvailysčių: vakarienė po stalu, nakvynė kieme palapinėje, piešimas rankomis (geriausia vonioje, bus lengviau viską išvalyti).
Suteikite vaikams įspūdžių (išeikite pagrybauti, rinkti lapų ar gilių, pasivaikščiokite pažintiniais takais, darykite sniego angelus).
Pasitikėkite vaikais, leiskite bandyti (kažką iškepti, išvirti, sukonstruoti, išplauti indus), net jeigu tai jums kainuos daug kantrybės ir nervų.
Retkarčiais neįkyriai priminkite vaikams taisykles (kaip elgtis kavinėje, nuėjus pas draugus, namuose prie stalo).
„Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai. Kokius vaikai matys jus, kaip jūs sprendžiate problemas, kaip susitvarkote su emocijomis, taip elgsis ir jie. Būkime kantrūs. Kuo kantresni būsime, tuo greičiau pamatysime rezultatą. Ir be smurto galime užauginti sėkmingus, kūrybingus ir drąsius vaikus“, – sako J. Bortkevičienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Psichologė Jūratė Bortkevičienė prieš imantis vaikų drausminimo būdų pataria pagalvoti, kaip jaustumėmės patys, jeigu mus taip kažkas drausmintų.
„Kad namuose būtų taika ir ramybė, reikalinga prevencija“, – sako J. Bortkevičienė ir pataria rytą pradėti su šypsena, dažniau apsikabinti, pasakyti vienas kitam „aš tave myliu“.
