
Naujausios
Sulyginti Lietuvą su Vilniumi – misija (ne)įmanoma
Vakar Šiauliuose vyko diskusija dėl Šiaulių regiono specializacijos krypčių: svarstyta, ką regionas turi stipriausio, kur galėtų būti nukreiptos investicijos ir kaip regiono raida derės su valstybės tolygia raida. Diskusija dar kartą patvirtino, kad yra klaidžiojama regioninės politikos rūke: ministerijos ragina stabilizuoti žmonių mažėjimą regione, o regionas pasigenda priemonių, kaip tai padaryti.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Apsisprendė dėl krypčių
Diskusiją, kuri vyko Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, organizavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyrius. Dalyvavo Ūkio, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai bei Šiaulių regiono savivaldybių merai, asocijuotų verslo struktūrų atstovai.
Diskusijos pradžioje Šiaulių meras Artūras Visockas pagarsino, dėl kokių regiono specializacijos krypčių yra sutarę: baldų gamyba, logistika, metalo gaminių gamyba (įskaitant dviračių pramonę), plastiko gamyba, statyba (įskaitant kalnakasybą, pavyzdžiui, Akmenės, Pakruojo rajone), finansinės paslaugos bei žemės ūkio produkcijos perdirbimas.
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas paaiškino, jog žemės ūkio produkcijos perdirbimą regionas pasirinko todėl, kad čia užauginta žaliava išvažiuoja kitur, o vietoje, be mažų įmonių perdirbimu niekas neužsiima. Tai esą neracionalu, kaip ir faktas, jog „7 milijonus tonų grūdų eksportuojame, bet įvežame 7 milijonus tonų miltinių produktų“.
Regionų specializacija – vienas iš naujosios regioninės politikos principų, kai valstybės, ir Europos Sąjungos parama kryptingai būtų nukreipiama į tas sritis, kurias regionas „išsigrynina“.
Šiaulių mero A. Visocko žodžiais, logiška stiprinti tas šakas, kurios regione stipriausios, jos turėtų būti palaikomos per investicijas ir patvirtino jau anksčiau išsakytą poziciją – Šiaulių regionas norėtų tapti pilotiniu projektu, išbandant naują regioninės politikos modelį.
Lemia visuma
V. Mitrofanovas sakė, jeigu norima sulyginti visą Lietuvą su Vilniumi, „turi būti dirbtiniai įrankiai būtent tai specifikai plėsti“.
Jo žodžiais, Akmenės rajone šiandien pagrindinis trukdis investuoti – žmogiškųjų išteklių trūkumas, bet ar tik geras atlyginimas sulaikys žmogų regione?
„Lemia ir švietimo, ir sveikatos paslaugos. Kai aš belgų žurnalistui pasakiau, kad artimiausia vieta, kur Akmenės rajono gyventojas galės gauti gydymo paslaugą, bus Šiauliuose už 55 km, jis nustebo. Jeigu aš kuriu šeimą, aš galvoju apie aplinką, kuri mane supa: kur aš galėsiu gydyti vaiką, ką aš veiksiu po darbo, ką mano vaikai veiks“, – aiškino V. Mitrofanovas.
Jo nuomone, visiška viešųjų paslaugų centralizacija nėra tas kelias, kuriuo stiprinami regionai. O neseniai darbo grupės parengtą „Lietuvos regioninės politikos baltąją knygą“ jis pavadino gerų norų ir pageidavimų knyga, „gražiu“ darbu, „už kurį gal bus kažkam sumokėta, bet ar pasieksime tikslus?“
V. Mitrofanovas palietė ir regionų skaičiaus klausimą, apsistodamas ties trijų regionų modeliu, pagal kurį Šiaurės-Vakarų regiono centru taptų Šiauliai, nors netiki, kad Klaipėda nekovotų dėl centro statuso.
„Apskričių administracijų panaikinimas nebuvo tinkamas sprendimas, nes esama regioninių projektų ir interesų. Bet manęs nerinko Šiaulių miesto žmonės, todėl nelabai turėčiau išgyventi dėl jų gerovės“, – sakė V. Mitrofanovas.
Ar netapsime procesų aukomis?
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas akcentavo, jog pagal „Lietuvos regioninės politikos baltąją knygą“ šalyje kiekvienam žmogui turėtų būti vienodai gerai prieinamos socialinės, ekonominės galimybės naudotis valstybės ir europinėmis investicijomis ir „visi turėtų prisiimti atsakomybę, kad būtent tokią Lietuvą kuriame“.
V. Japertas pasigedo aiškių tikslų – kokios kokybės siekiama?
„Praėjusiu Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu socialinė ir ekonominė atskirtis padidėjo – Vilnius gavo daugiau lėšų vienam gyventojui negu visa Lietuva, imant atskirus regionus“, – sakė V. Japertas.
Jo nuomone, visi priimami įstatymai, sprendimai turėtų būti matuojami pagal tai, kokią įtaką jie turės regioninei plėtrai.
„Kitaip mes neturėsime regioninės plėtros ir niekada jos nesukursime, nes bus pasaka be galo – kiekvienas įstatymas taps svarbesnis už galutinį tikslą. Mes būsime procesų aukos“, – įspėjo V. Japertas, bet vylėsi, kad „išmintis ir atsakomybė nugalės“.
Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų atstovai diskusijoje akcentavo, jog pirmiausia reikia stabilizuoti žmonių mažėjimą regionuose, o tam įtakos turi „orus atlyginimas“, kuris neskatintų migruoti ar emigruoti. Bet tokį atlyginimą gali mokėti tos verslo šakos, kurios lemia aukštą pridėtinę vertę.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai paaiškino, jog ieško ne bet kokio investuotojo, prioritetai – paslaugų centrai, kuriuos bandys „atvesti“ ir į regionus, gamybinių įmonių pritraukimas (biotechnologijos, medicininių prietaisų gamyba, aviacijos pramonė ir t.t.), informacinių technologijų įmonės (programavimo įranga, žaidimų kūrimas, kibernetinio saugumo priemonės ir pan.). Užsiminta apie strateginių projektų padalinį, kuris orientuojasi ir į mega gamyklų įsikūrimą 10 ir daugiau hektarų plotuose.
Tikslas – išsaugoti žmones, o priemonės?
Kaip išsaugoti žmogiškuosius išteklius ir parengti regionui reikalingus specialistus, kai valstybė nepalaiko aukštojo mokslo, klausė Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė profesorė Ingrida Šaulienė.
Ji priminė apie Šiaulių universitete turėjusį įsikurti Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos – STEAM centrą. Parašais susitarimą buvo patvirtinusi tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ir Šiaulių universiteto rektorius dr. Donatas Jurgaitis. Aštuntasis iš dešimties Lietuvoje planuotų steigti STEAM centrų Šiaulių apskrityje būtų veikęs kaip Šiaulių universiteto struktūrinis padalinys. Tačiau „naujoji kryptis švietimo sistemoje“ pakrypo ten, kur įsikūrę mokslo, studijų ir verslo slėniai.
„Šiaulių regionas buvo kaip pažangos regionas, patariantis ministerijai dėl STEAM vizijos, susitarėme, bet centrai atsiras ten, kur yra slėniai, nes ten jau investuota! – apmaudo neslėpė prorektorė. – Negalima palikti Šiaurės Lietuvos be jokių investicijų į talentų ugdymą“.
I. Šaulienė teigė, kad ugdyti talentus ir išsaugoti žmogiškuosius išteklius regione gali „tik turėdami valstybės palaikymą finansiniais įsipareigojimais“. „Nes kitaip nėra“, – sakė I. Šaulienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Diskusijoje apie Šiaulių regiono ateitį dalyvavo regiono savivaldybių, verslo organizacijų, Šiaulių universiteto ir kitų institucijų atstovai.
Diskusijos moderatorius Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vadovas Ričardas Sabaliauskas sakė, kad pasirinkta regionų strategija bus Regioninės plėtros plano 2020-2027 metams pagrindas.
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pasigedo valstybės intereso, kokio tikslo yra siekiama?