Naujausios
Kas penktas Šiaulių gyventojas – užsienietis
Šiaulių miesto tarybos narys, opozicijos atstovas Martynas Šiurkus, Tarybos posėdžio metu svarstant strateginio miesto plano pokyčius, vaizdingai ir aiškiai pristatė Šiaulių demografinę situaciją. Jo manymu, planuojant miestą vienas iš pagrindinių rodiklių yra demografija.
„Planuojant miesto biudžetą reikėtų remtis aiškiais rodikliais, patikima informacija, o ne interpretacijomis. Tik tikslūs duomenys leidžia įsivertinti viešųjų paslaugų poreikį ir tendencijas“, – pabrėžė politikas.
Jis pristatė Valstybės duomenų agentūros teikiamus duomenis. Pagal juos momentinis Šiaulių miesto gyventojų skaičius siekia 122 tūkstančius, o mediana – 44 metai. Mediana – tai amžiaus vidurinė reikšmė, parodanti, kad tiek pat žmonių yra jaunesnių ir tiek pat – vyresnių.
O panagrinėjus istorinį gyventojų amžių nuo 2010 metų matyti, kad amžiaus grupė nuo 65 ir daugiau metų didėjo nuo 16 iki 20 procentų, ir tai realiai rodo nuolatinį miesto senėjimą.
Tuo tarpu vaikų iki 15 metų sumažėjo nuo 15 iki 12 procentų, o jaunuolių nuo 16 iki 29 metų grupė susitraukė nuo 20 iki 12–13 procentų.
45–64 metų žmonių dalis stabiliai siekia apie 28 procentus, tačiau jie artėja prie pensinio amžiaus. Vienintelė grupė, kuri padidėjo net 6 procentais, yra 30–44 metų gyventojai.
Šiauliai „vyrėja“
Anot M. Šiurkaus, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad darbingiausia ir aktyviausia miesto dalis yra labiausiai auganti. Atrodo, kad tai turėtų būti patrauklu verslui, gali turėti įtaką gimstamumui ir panašiai.
Tačiau tiesa yra kitokia. Šiauliuose gyvenamąją vietą yra deklaravę 23 915 užsieniečių. Iš jų 21 628 yra vyrai ir tik 2 277 – moterys. 2018 metais tik 5 procentus Šiaulių miesto gyventojų sudarė užsieniečiai, o 2025 – jau beveik 20 procentų. Kas penktas miesto gyventojas nėra Lietuvos pilietis.
„Tokia vyrų ir moterų disproporcija nėra būdinga natūraliai migracijai. Tai darbo rinkos migracijos struktūra, susijusi su laikinais, dažnai žemos kvalifikacijos darbo poreikiais. Tai reiškia, kad šių žmonių atvykimas nėra demografinis miesto atjaunėjimas ar gyvybingumas, o greičiau trumpalaikė ekonominė migracija. Tai nėra tvarus miesto vystymasis, o popierinis augimas, kuris neatspindi ilgalaikio jo stiprėjimo“, – komentavo Tarybos narys.
Atvykėlių amžiaus mediana iki 40 metų rodo, kad tai nėra jauni studentai ar jaunos šeimos. Tai yra darbo rinkos migrantai, kurie atvyksta trumpam, nekuria šeimų, negimdo vaikų. Jie neplanuoja ilgalaikės integracijos, neturi didelės įtakos miestui ir nėra rimti mokesčių mokėtojai.
Lietuvos piliečiai Šiauliuose sudaro 80 procentų gyventojų ir siekia 98 265 – mažiau nei 100 000 gyventojų.
Pažvelgus į užsieniečių sudėtį pagal tautybes matyti, kad Šiauliuose gyvena 8 157 ukrainiečiai, 4 355 baltarusiai. Jų amžiaus mediana siekia 40–43 metus. Net po 2 000–2 500 mieste apsigyveno tadžikų, uzbekų, kirgizų, per 1 000 – indų. Jų amžiaus mediana siekia 36–39 metus. Taip pat Šiauliuose gyvenamąją vietą yra deklaravę dar 11 tautybių užsieniečiai, tarp kurių – filipiniečiai, pakistaniečiai, Bangladešo piliečiai ir kiti.
„Tai jaunesni, darbingo amžiaus vyrai. Sulaukiame didelio srauto žmonių iš mums kultūriškai visiškai svetimų šalių. Miestas ne jaunėja, o „vyrėja“. 25–45 metų grupėje vyrų yra dvigubai daugiau nei moterų“, – akcentavo M. Šiurkus.
Jis apgailestavo, kad per devynerius metus 18–25 metų jaunuolių sumažėjo nuo 9 500 iki vos 5 700. O patys liūdniausi, anot politiko, skaičiai apie gimstamumą. 2015 metais Šiauliuose gimė 1 133 vaikai, o 2024 – tik 615.
„Norėjau pristatyti tokią statistiką, kad mes patys savęs neapgaudinėtume, labai gerai apgalvotume ir įvertintume infrastruktūros plėtrą, ar bus kam ją vėliau išlaikyti. Maksimalų prioritetą reikia skirti demografijos skatinimo programoms, ir realiam, o ne deklaratyviam jaunimui pritraukti. Būkime miestu, kuriame norisi gyventi, auginti vaikus, o ne tik laikinai atvykti ir padirbėti statybų bei transporto sektoriuje“, – baigdamas palinkėjo Tarybos narys.
Šiaulių augimas – butaforinis
Nors M. Šiurkus kalbėjo mažiau nei 10 minučių, jam baigus tarp valdančiųjų pasigirdo nepritarimo šurmulys.
„Supurtanti informacija, ypač dėl gimimų. Deja, taip yra“, – netikėtai pakomentavo meras A. Visockas.
Pastaruoju metu miesto vadovai itin garsiai gyrėsi apie labiausiai šalyje augančius Šiaulius, nenorėdami matyti realios situacijos. Džiaugėsi, kad į miestą grįžo apie 800 emigrantų, tačiau ignoravo faktą, kad ne ką mažiau ir išvyko. Poros šimtų skirtumas – ne tas rodiklis, kuris turėtų įtakos miesto demografinei situacijai.
Opozicija jau anksčiau kėlė klausimus, ar tikrai miestui reikalingas, pavyzdžiui, 12 milijonų kainuosiantis žirgynas, ar esant tokiai demografinei situacijai bus kam tokią infrastruktūrą išlaikyti. Katastrofiškai mažėjant gimstamumui artėja riba, kai mieste gali būti per daug mokyklų, kitų ugdymo įstaigų.
Kiek valdančiuosius supurtė informacija, kurią iš tiesų jie patys galėjo ir privalėjo nesunkiai susirasti bei pasianalizuoti, parodys jau kitų metų biudžetas.
