
Naujausios
Šveicarijos lietuvių parodą palydėjo dovana Šiauliams
Penktadienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“. Apkeliavusi Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiauliuose ji bus eksponuojama iki rugsėjo 14 dienos.
Lukas ALUZAS
lukas@skrastas.lt
Įamžino Šveicarijos lietuvių veiklą
Parodoje demonstruojamos Šveicarijos lietuvių, gimusių ir augusių Lietuvoje, fotografijos. Ekspoziciją sudaro nuotraukų ciklas iš Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos, gyvenimo ir veiklos, fotografijos Šveicarijos gamtovaizdžio, tradicijų temomis.
Svarbus akcentas – atminimo lentų ten veikusiems lietuvių intelektualams ir kūrėjams nuotraukos.
„Ši paroda parengta kaip Šveicarijos lietuvių dovana Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui“, – sakė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos narė Jūratė Caspersen.
Bendruomenė skelbė konkursą, kurio metu Šveicarijos lietuviai siuntė nuotraukas, koliažus, vaizduojančius bendruomenės istoriją ir gražiausius šalies gamtovaizdžius. Vienas svarbiausių kriterijų – detalus fotografijos aprašas.
J. Caspersen manymu, parodos dalis bendruomenės istorijos tema – brangiausia, nes „tai yra galimybė padėkoti Šveicarijoje veikusiems lietuviams, kurie neiškilo“. Sovietmečiu jų Šveicarijoje daug nebuvo – tik 50.
Seimo narys Stasys Tumėnas, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas, kartu su J. Caspersen rūpinosi, kad paroda atkeliautų į Lietuvą.
Ką reiškia būti pasaulio lietuviu?
26-erius metus Šveicarijoje gyvenanti J. Caspersen sakė, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė vienija tuos užsienio lietuvius, kurie įsitraukia į veiklas.
„Priklausyti bendruomenei – reiškia pasirašyti sąžinės paktą, kad išvažiavai, bet nedingai, kad stengsiesi išlaikyti lietuvybę, kad mokai vaikus lietuviškai, kad išlaikysi gyvą ryšį su Lietuva“, – aiškino J. Caspersen.
Maža to, tai – institucinė bendruomenė, į kurią reikia registruotis, kuriai reikia mokėti solidarumo mokestį.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, šioje šalyje gyvena 2 500 lietuvių, o bendruomenės veikloje dalyvauja tik apie 160.
Perdavė Zubovų palikuonės paveikslą
J. Caspersen ir S. Tumėnas Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui bei vicemerui Justinui Sartauskui perdavė Leekos Gruzdeff-Kraucevičiūtės paveikslą „Karvės prie Turono upės“.
Autorė atsiuntė laišką, kuriame pageidauja, kad šis darbas būtų eksponuojamas Zubovų rūmuose – ten, kur veikė Šiaulių universiteto Menų fakultetas.
Dailininkė gimė Kaune, būdama dešimties 1950-aisiais išvyko į Australiją, čia gyvena ir kuria iki šiol.
Laikinai autorės darbą saugos Šiaulių meras. Miesto taryba artimiausiu metu turėtų spręsti klausimą dėl Zubovų rūmų likimo – siūloma pastatą perduoti menininkams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Parodą pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos narė Jūratė Caspersen. Stasys Tumėnas pabrėžė, kad ši paroda eksponuojama neatsitiktinai – 2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais.
Jūratė Caspersen susirinkusiems trumpai papasakojo apie reikšmingiausias fotografijas iš Šveicarijos.