
Naujausios
Laiku ir vietoje
Pėsčiomis į Šiaulius Tanausu atėjo nuo Joniškio. Pakeliui pagyveno Gataučiuose, aplankė Kryžių kalną. Šiauliuose nakvojo dvi naktis, vakar kelionę pratęsė Kelmės link.
Pokalbiui keliautojas susitiko bulvaro dalyje, kur dar auga senosios liepos.
Savo žygį jis pradėjo 2017 metais iš Londono. Pirmiausia apsuko Britų salas. Tada iškeliavo į Vakarų, Centrinę ir Šiaurės Europą.
Keliaudamas daug bendrauja, susitinka su įvairiomis bendruomenėmis, gilinasi į istoriją, religiją, politinę situaciją, "Brexit", atgyjančias fašizmo, radikalaus nacionalizmo idėjas.
Šiauliuose Tanausu suskato paremti judėjimą, kad medžiai nebūtų kertami.
"Atvykau čia tinkamu laiku. Atėjęs sužinojau, kad miesto valdžia nori iškirsti medžius. Tai absurdiška idėja. Kertami gražūs medžiai: jei bus prižiūrėti, jie dar ilgai žaliuos. Medžiai miestuose ypač svarbu, žinant, kokie pavojai kyla dėl klimato atšilimo. Reikia, kad medžių būtų kuo daugiau, o ne juos kirsti. Mačiau bulvaro medžius, sodintus prieš 15 metų – jie neatrodo tvirti ir sveiki."
Šiaulių situaciją jis palygino su Anglijos miesto Šefildo, kur valdžia prieš keletą metų buvo užsimojusi nukirsti tūkstančius medžių. Itin žalio miesto gyventojai sukilo: protestavo, rakinosi prie medžių, išplatino žinią per socialinius tinklus.
"Yra miestų kurie skatina žaliąsias iniciatyvas, sodina augalus ant namų stogų. Kodėl nepanaudoti kūrybiškumo, įtraukti jaunus žmones, kuriančius dizainą, kraštovaizdžio dizainą padaryti kažką naudingo miestui? Nukirsti ir sodinti naujus medžius – beprasmiška, nėra logikos. Medžius galima išsaugoti."
Tanausu mano, kad išnaudojus kūrybinį potencialą, išsaugojus senus ir pasodinus naujų medžių, Šiauliai galėtų tapti miestu, iš kurio mokytųsi kiti miestai.
"Miestas galėtų sakyti: "Ei, mes taip padarėme, jūs irgi galite!" Galėtumėte įkvėpti kitus Europos miestus. Nukirsti medžius – tai kenkti ir aplinkai, ir miesto žmonėms."
Galėtumėte įkvėpti kitus Europos miestus. Nukirsti medžius – tai kenkti ir aplinkai, ir miesto žmonėms.
Pamatyti savo akimis
Tanausu skaičiuoja, kad piligriminiame taikos žygyje jau bus įveikęs apie 10 500 kilometrų. Nuo 2017 metų pavasario aplankė 14 šalių.
Per Latvijos sieną atėjęs į Lietuvą, pirmąją naktį manė miegosiąs palapinėje miške. Bet pamatęs didžiulius kirtimus, nusprendė, kad tai – privati teritorija. Nakvynei pasirinko apleistą buvusios mokyklos pastatą.
Eidamas keliautojas atkreipė dėmesį, kad keliuose daug negyvų gyvūnų.
"Gamta labai graži – turite ja rūpintis, – paragina Tanausu. – Žinau apie situaciją Lietuvoje, apie kertamus parduotis miškus. Negalite daugiau to leisti."
Svarbiu savo kelionės tikslu Tanausu vadina tiesą – viską pamatyti savo akimis, nesivadovauti stereotipais.
Lietuva taikos piligrimui pasirodė itin svetingas kraštas. Labai patinka žmonių reakcijos. Bendrauti su vietiniais ispanui – vienas iš ėjimo malonumų. Nesuplanuoti susitikimai padeda pažintį šalį tokią, kokia yra iš tikrųjų.
Keliautojui daug nereikia. Pakanka stogo virš galvos. Jei negauna nakvynės, miega palapinėje. Restoranuose nevalgo – yra veganas, skanauja iš skardinių pupeles, duoną, vandenį ir yra laimingas.
"Labai paprasta!" – nusišypso.
Po Europą ispanas keliauja tarsi sraigė su nameliu: vežimaityje ant ratukų sudėta viskas, ko reikia: palapinė, drabužiai visiems metų laikams, skėtis, čiužinys, miegmaišis, maistas, vanduo. Būna, kad pakeliui žmonės vaišina, Lietuvoje buvo pamalonintas obuoliais.
Kelyje prarado piniginę, bet džiaugiasi, kad liko pasas. "Visko nutinka ", – nenusimena.
Keliauja be pinigų – už geradarių aukas.
Ilga kelionė
"Parodysiu žemėlapį, pamatysite, kur jau keliavau", – sako Tanausu. Mėlyna linija žymi, kur keliautojas lankėsi. Linija nėra tiesi – jis visuomet užsuka ten, kur rekomenduoja vietiniai. Aplanko ir šalių sostines.
Pirmasis ratas buvo 2–3 mėnesių kelionė per Britų salas.
Sugrįžęs į Londoną, pradėjo kitą etapą. Keltu persikėlė į Kalė, gilinosi į pabėgėlių temą, daug sužinojo apie emigraciją, migraciją, Europą ir skirtingas religijas.
Briuselyje domėjosi Europos Sąjungos institucijomis, jų veikla, parama šalims narėms, projektų finansavimu. "Kaip ir Šiauliuose – tik svarstau, ar pinigai, kurie buvo skirti atnaujinti miestui, tinkamai panaudoti? Juk kertami medžiai – nežinau, ar ES tai patiktų? Miesto žaluma dabar yra svarbiau."
Toliau kelionė tęsėsi į Paryžių, kur susitiko su taikos organizacijų atstovais, kalbėjosi su maždaug 400 žmonių.
Kartais Tanausu įsiliedavo į piligrimų kelią, paėjėdavo kartu. Aplankė Lurdą, Fatimą.
"Man patinka išmokti, sužinoti ir dalytis žiniomis socialiniuose tinkluose, kad žmonės mokytųsi istorijos, – sako taikos piligrimas. – Europa nuolat kariavo. Ar tai būtų Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Napoleono karai, kolonizacija, katalikai prieš protestantus, sovietai ir vokiečiai. Eidamas mačiau daugybę paminklų, kapinių – milijonai žmonių žuvo, kad būtų taika Europoje. Dabar mes turime rūpintis taika."
Lankydamas Madridą, aplankė ir Avilą, Segoviją. Keliautojui svarbios vietos, iš kurių kilę šventieji, domisi jų gyvenimais.
Pradėjęs kelionę su 35 kilogramų kuprine, po Madrido pajuto, kad skauda kūną, kad nebegali jos nešti. Kažkas davė seną vaikišką vežimėlį – krovinį galėjo stumti.
Per šiaurės Prancūziją pasiekė Šveicariją. Tanausu parodo medinį pakabuką ant kaklo, jis kartu keliauja nuo Šveicarijos. Keliautojui jis primena Šveicarijos šventąjį – brolį Klausą (Nicholas von Flue, 1417–1487). Jo patarimai atnešė taiką tarp Šveicarijos kantonų.
Šventasis dar vadinamas Taikos Princu. Taiką simbolizuojantį pakabuką keliautojui padovanojo vietos kunigas.
"Nešiojuosi šį ženklą su savimi. Visur žmonės yra nuostabūs. Žmonės yra žmonės, nesvarbu, kur gimę."
Kelionė tęsėsi per Vokietiją. Domino Niurnbergas, glaudžiai susijęs su nacių istorija. Lankėsi muziejuje, kalbėjosi su istorikais.
Praha, Berlynas – visose sostinėse piligrimas dalyvavo susitikimuose.
Toliau – Danija, Švedija. Malmėje susitiko su vietos budizmo, žydų, musulmonų, katalikų lyderiais.
"Buvau girdėjęs, kad Malmė yra pavojingas miestas, Bet aš netikiu, kas sakoma žiniose, aš noriu pats sužinoti tiesą. Nereikia demonizuoti musulmonų ir juos paversti priešais. Buvo puikus susitikimas, sužinojau, ką jie daro bendruomenėse ir nuostabiam pasauliui."
Tanausu sužavėjo Šventos Brigitos istorija, kuri pėsčiomis viduramžiais nuėjo į Santjago de Kompostelą: "Ir išgyveno, juk nebuvo parduotuvių, ją galėjo suvalgyti vilkai! Buvau sužavėtas moters istorija, labai stipri!"
Su vežimėliu taikos piligrimas atsistūmė iki Stokholmo. Čia sustojo. Vaikiškas vežimėlis buvo žemesnis, nepatogus stumti – skaudėjo sprandą. Švedijoje kažkas susisiekė su Norvegijos kompanija, kuri padovanojo patogų vežimėlį.
Skandinavijoje Tanausu pasivijo draugų žinia: "Ilgimės, norime su tavim praleisti Kalėdas!"
Kelionę baigė Helsinkyje. Kalėdoms grįžo į Londoną – reikėjo pertraukos, reabilitacijos.
Pertrauka užtruko: kamavo gripas, gerklės skausmas, kosulys. Keliautojas mano, kad viena iš ligos priežasčių – užterštas Londono oras po ilgo vaikščiojimo gamtoje.
Į Helsinkį tęsti kelionės grįžo rugpjūčio 18 dieną.
Nuo Talino keliavo Baltijos kelio keliu: kaip tik buvo minimas 30-metis.
"Daugybė mašinų su vėliavomis! Kartais atsiduriu tinkamoje vietoje tinkamu laiku, gyvenimas mane veda. Sužinojau, kad Baltijos kelyje susikibo 2 milijonai žmonių! Pasidalijau žinia socialiniuose tinkluose, žmonės nustebo: nuostabu! Esu laimingas, kad savo ėjimą galiu panaudoti skleisdamas žinią – kaip ir dėl medžių, kai susisiejo Šefildas, žaliausias Europos miestas, su miestu, kuriame norima medžius iškirsti."
Tanausu parodo lapelį, jame Joniškio turizmo informacijos centro darbuotojos surašė maršrutus. Iš Šiaulių kelias ves į Kelmę, Tytuvėnus, Šiluvą. Tada turės nuspręsti, kokiais keliais pasiekti Vilnių, sukti į Raseinius ar Paberžę.
Vėliau taikos piligrimo lauks Varšuva, Čenstakava, Aušvicas, Krokuva, Viena, Bratislava, Budapeštas, Bukareštas, Sofija, Atėnai...
Tada – Roma, galbūt Vatikanas. Norėtų į Amsterdamą – Nyderlanduose dar nebuvo. O tuomet – atgal į Londoną.
Ši taikos kelionė truks apie 2 metus.