Naujausios
Tarptautinę architektų dieną minėtas Karolio Reisono gimtadienis
Vakar Šiaulių "Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje architekto Karolio Reisono 120-osios gimimo metinės ir Tarptautinė architektų diena paminėta konferencija ir parodos atidarymu. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas, kurio tikslas – išrinkti idėją K. Reisono atminimui įamžinti.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Priminta praeitis
Architektai sulaukė sveikinimų su profesine švente. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas 70-mečio proga įteikė padėką buvusiam miesto ir Šiaulių rajono vyriausiajam architektui Algimantui Juknai.
Konferencija pradėta architektūros istorikės iš Vilniaus Mortos Baužienės pranešimu "Architektas Karolis Reisonas. Kauno laikotarpio kūrybinė veikla".
Pasak M. Baužienės, labiausiai Šiauliams nusipelnę tarpukario architektai – K. Reisonas ir Vladas Bitė. „Po Pirmojo pasaulinio karo čia viskas buvo sugriauta, o jiems vadovaujant, atstatyta.
Dabar dažniausiai nagrinėjame konkrečius brėžinius, pastatus, bet mažai kreipiame dėmesį į visumą, kuriai šie architektai vadovavo. Reikia kalbėti, rašyti apie praeities architektų darbus. K. Reisonas, V. Bitė Šiauliuose yra nusipelnę būti įprasminti“, – sako M. Baužienė.
Ilgametis K. Reisono veiklos tyrinėtojas vilnietis Sigitas Saladžinskas pristatė pranešimą "Karolio Reisono palikimas Šiauliuose". Tyrinėtojas Šiauliuose suskaičiuoja 24 K. Reisono projektuotus pastatus.
120-ečio proga „Aušros“ muziejus su Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriumi parengė lankstinuką, kuriuo sekant, galima po Šiaulius vaikščioti K. Reisono pėdsakais. Lankstinuke pristatoma 14 statinių.
Ieško idėjos
Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas renginio dalyvius supažindino su K. Reisono įamžinimo Šiaulių mieste idėja.
Pasak Š. Sabaliausko, per šią ar kitą savaitę bus skelbiamas architektūrinis konkursas, kaip geriausiai įprasminti K. Reisono veiklą Šiauliuose. Konkurso uždavinys – formos paieška, jos estetika.
„Šiaulių miesto savivaldybė pagal galimybes yra įsipareigojusi finansuoti įamžinimo projektą. Suma dar nėra įvardyta, bet ji bus kaip ir apribojimas konkurso dalyviams, nes galima sugalvoti rimtų projektų, bet jiems gali nepakakti lėšų“, – sako architektas.
Konkurso dalyviams kvalifikacinių apribojimų nėra, svarbiausia – idėjos paieška. Konkursas bus anoniminis. Konkurso finalas numatytas rugsėjo viduryje.
Po konferencijos miesto pėsčiųjų bulvare, vitrinose prie "Verpsto" gamyklos, atidaryta paroda "Architektas Karolis Reisonas Šiauliuose". Parodoje galima susipažinti su K. Reisono kurtais žinomais miesto pastatais, jų architektūra, istorijomis.
Paroda parengta iš "Aušros" muziejuje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos ikonografinės medžiagos. Parodos kuratorė – Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Karinauskienė.
Parodoje galima išvysti didelę dalį K. Reisono Šiauliuose suprojektuotų pastatų. Kai kurie iš jų yra išlikę iki mūsų dienų.
Apie architektą
K. Reisonas (1894–1981) – tarpukario Lietuvos architektas, latvis, atidavęs Lietuvai produktyviausius savo kūrybinės veiklos metus.
Nuo 1922 iki 1930 metų dirbo Šiauliuose miesto inžinieriumi ir Savivaldybės statybos skyriaus vedėju.
Per tą laiką Šiauliuose parengė ir įgyvendino per dvidešimt projektų. Vienas pirmųjų K. Reisono darbų Šiauliuose buvo Vlado Vaitkaus namas, projektuotas su kino teatru "Spindulys".
Išskirtinis K. Reisono darbas – Nepriklausomybės paminklas Sukilėlių kalnelyje. K. Reisonas projektą parengė nemokamai.
Dirbdamas Šiauliuose, K. Reisonas įsteigė braižyklą, kuriai pats vadovavo, suorganizavo statybos dešimtininkų kursus. Jo iniciatyva mieste buvo įkurta viena pirmųjų Lietuvoje amatų mokyklų. Architektas 1926 metais išleido knygą "Žemės ūkio statyba", 1928 metais – "Molio statyba".
1930 metais K. Reisonas buvo pakviestas į tuometinę Lietuvos sostinę Kauną dirbti miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju.
Suprojektavo Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, Vytauto Didžiojo karo muziejų (kartu su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Kriščiukaičiu), Žemės ūkio rūmus, Žemės banko rūmus. Jo suprojektuotų pastatų yra Tauragėje, Jurbarke, Marijampolėje ir kitur.
Nuo 1940 metų gyveno Panevėžyje, dirbo miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju, vėliau tapo Panevėžio miesto burmistru.
Už nuopelnus Lietuvai K. Reisonas buvo apdovanotas 4-ojo laipsnio Gedimino ordinu, 3-iojo laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
1944 metais K. Reisonas pasitraukė į Vokietiją, o 1949 metais emigravo į Australiją.
Jono TAMULIO nuotr.
PRAEITIS: Nuotrauka iš bulvare eksponuojamos parodos. K. Reisonas – pirmas iš dešinės.
KONFERENCIJA: Karolio Reisono asmenybę ir darbus pristatė (iš dešinės) K. Reisono veiklos tyrinėtojas Sigitas Saladžinskas, architektūros istorikė Morta Baužienė.
KONKURSAS: Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas tikisi, kad pavyks išrinkti geriausią idėją Karolio Reisono atminimui Šiauliuose įamžinti.
PARODA: Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvare, vitrinose prie "Verpsto" gamyklos, atidaryta parodas "Architektas Karolis Reisonas Šiauliuose".
