
Naujausios
Tikslas, kad Šiauliai taptų jaunimo miestu
Kęstutis Masiulis, Seimo narys
Uždaromas universitetas – tai dar viena priežastis jaunimui nelikti Šiauliuose. Dažniausia jauno žmogaus, baigusio mokyklą mieste, kryptis yra į didžiuosius miestus arba užsienį ir labai retas grįžtą atgal. Vilniaus didžiavimasis, kad gausu jaunų šeimų, kad kyla nekilnojamojo turto kainos, kad darželiuose netelpa vaikai, yra iš dalies dėl to, kad Šiauliai ir kiti mažesni Lietuvos miestai tą jaunimą siunčia sostinei. Saulės miesto valdžia ir gyventojai visa tai puikiai žino, bet neturi strategijos ką daryti, kad situacija pasikeistų.
Be jaunimo nebus ateities
Neverta daug postringauti koks jaunimas yra svarbus Šiaulių ateičiai. Nebus jaunų žmonių, nebus vaikų, tada darbdaviai nenorės investuoti, nes sakys, kad nemato perspektyvų ir ratas užsisuka, didindamas socialines bei ekonomines viso regiono problemas.
Vilniaus meras girdamasis miesto sėkme, nutyli, kad pats miestas auga todėl, kad daug jaunų žmonių atvyksta gyventi iš Šiaulių ir kitų Lietuvos vietų. Pačiame Vilniuje vaikų gimsta mažiau nei emigruoja ir miršta kartu sudėjus.
Kitaip yra Rygoje, kur dėl sovietinės urbanistinės Latvijos politikos nėra kitų didesnių miestų, iš kur į Rygą atvyktų pakankamai jaunimo, todėl Latvijos sostinė yra mažėjantis miestas. Iš to ir garsioji diskusija apie Vilniaus pranašumą prieš Rygą.
Taigi Šiauliai praranda jaunus žmones, nes miestas konkuruoja su Vilniumi, Londonu, Oslu ir kitomis patrauklesnėmis gyventi vietomis. Ne Kelmė ir ne Panevėžys yra Šiaulių rūpestis, o didmiesčiai ir užsienio šalys. Kol kas miesto valdžia kalba tik apie socialinius būstus, stipendijas – tai aišku yra svarbu, bet tokiomis priemonėmis galima pritraukti dešimtis žmonių, o miestui reikia tūkstančių.
Šiauliuose trūksta darbų biuruose
Neseniai Šiaulius nudžiugino pranešimai apie kelias investicijas į naujas pramonės įmones. Labai būtų puiku, jei kalbos virstų darbais, nes miestui tokių investuotojų labai reikia.
Tačiau kalbant apie jaunus žmones, būtina matyti kokio darbo jie tikisi. Lietuvoje kaip ir Vakarų Europos šalyse studijų prioritetas yra teikiamas socialiniams mokslams, o štai inžinerinės specialybės nesurenka reikiamo studentų skaičiaus. Šiemet inžinerinės ir technologinės pakraipos studentai Lietuvos universitetuose neužpildė visų valstybės finansuojamų vietų, o tradiciškai teisės, vadybos ir panašių krypčių specialybės susidomėjimu nesiskundė. Iliustratyvus skaičius, kad valstybinį chemijos egzaminą Lietuvoje rinkosi laikyti vos 5 proc. abiturientų.
Socialines ir humanitarines studijas baigę jaunuoliai pagal specializaciją ir ieško darbo. Ką gali pasiūlyti Šiauliai? Didėjantis darbo vietų pramonėje skaičius nelabai domina jaunimą, kuris ieško darbo vietų paslaugų centruose, kurie sparčiai dygsta Vilniuje, o paskutiniu laiku ir Kaune.
Pramonės įmonės vis labiau robotizuojasi, darbo rankų reikia mažiau, o arši konkurencija su pigiomis prekėmis iš Pietryčių Azijos neleidžia mokėti labai didelių atlyginimų. Rytų Vokietijoje gausu darbo vietų pramonės įmonėse, tačiau jos nedomina jaunuolių, todėl verslininkai stengiasi prisišaukti imigrantų, dažniausiai iš Lenkijos, Lietuvos ar Ukrainos. Tokia pati situacija ir pietų Lenkijos miestuose, Čekijoje, Šiaurės Italijoje, Nyderlanduose ar Anglijoje.
Būtinas proveržis biurų rinkoje
Paslaugų centrų proveržis pirmiausia pasiekė Vilnių su garsiuoju „Barclay‘s“ banko atėjimu. Vėliau sekė kiti investuotojai. Tai paskatino biurų plėtotojus statyti daugiau modernių verslo centrų, o atsiradusi pasiūla kviečia kurtis naujas kompanijas.
Lietuvos sostinė 2008 m. jau vėlavo ir iki šiol dar negali pasivyti Talino ar Varšuvos, kur tokie paslaugų centrai atėjo anksčiau nei į mūsų šalį. Šiandien Vilniuje modernių biurų yra apie 1,3 kv. m. vienam gyventojui, kai Varšuvoje net 3,1, o Kaune vos 0,4. Šiauliuose šis skaičius artimas nuliui, nes keli nedideli moderniai įrengti biurai aptarnauja jau įsikūrusias bendroves ir jų greitai išsinuomoti nėra galimybių. Nors pagal gyventojų skaičių Šiauliuose galėtų veikti verslo centrų su 300 tūkst. kv. m. biurų ploto.
Kodėl tokie modernūs biurai yra svarbūs? Investuotojai nori greitai perkelti savo paslaugas ir ieško, kur tai galėtų padaryti. Šiuolaikinis verslas yra dinamiškas, turintys įvairių alternatyvų, todėl kompanijos nenori laukti kelerių metų, kol atsiras pasiūla.
O kokią pasiūlą matome Šiauliuose? Tokių verslo centrų statytojai sako, kad Šiauliuose nėra klientų, kurie sutiktų mokėti nemažus pinigus už moderniai įrengtą biurą, potencialūs investuotojai gi sako, kad negali ateiti į Šiaulius, nes nėra kur plėtoti verslo.
Vis tik tai nėra priežastis tik dejuoti ir nieko neveikti. Tokia pati situacija buvo Vilniuje 2008 m., o Kaune 2014 m. Jei nėra postūmio iš verslo, būtina, kad savivaldybė įsikištų ir pasvarstytų alternatyvas ką galima padaryti.
Kauno ir Klaipėdos laisvosiose zonose planuojama įrengti biurų patalpas, kad investuotojams būtų ką pasiūlyti iš karto. Birštono savivaldybė siūlo verslininkams patraukliose vietose žemės sklypus ir žada įrengti reikiamą infrastruktūrą. Tauragės savivaldybė kooperuojasi su privačiomis bendrovėmis. Sprendimų patirtis yra, todėl Šiaulių miesto administracija neturi tik abejingai žiūrėti, kaip Vilnius ir Kaunas siurbia Šiaulių jaunimą, bet aktyviai veikti, kad sukurtų patrauklias sąlygas jaunuoliams pasirinkti dirbti ir gyventi Šiauliuose.