Naujausios
Tai stūmimas į bendrojo lavinimo mokyklas?
Kelmės specialiojoje mokykloje mokosi 78 specialiųjų poreikių mokiniai. Turintys nežymų intelekto sutrikimą lanko specialiąsias klases. Didesnį intelekto sutrikimą turintys lanko lavinamąsias klases.
Tačiau šalia intelekto sutrikimo daugelis vaikų turi ir kitokią, neretai sunkią kompleksinę negalią: judėjimo ir autizmo spektro sutrikimus, aklumą, kurtumą ir kt.
Deja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kitiems metams šių vaikų mokymosi aplinkai neskiria lėšų. Kadangi daugelis mokinių turi sunkią negalią, mokymosi aplinkai būdavo skiriama 680 tūkstančių eurų metams. Baigiantis 2024-iesiems atsiuntė raštą, jog mokykla neatitinka regioninės specialiosios mokyklos kriterijų, nes trūksta poros mokinių, važinėjančių iš kitų rajonų.
„Mokykla atitinka visus pagrindinius specialiajai ugdymo įstaigai keliamus reikalavimus, – tvirtina mokyklos direktorė Dalia Viliūnienė. – Tačiau atsirado papildomas kriterijus. Kad išlaikytume regiono mokyklos statusą ir gautume finansavimą aplinkai, 10 procentų mokinių privalo būti ne iš Kelmės, o iš kitų rajonų. Mūsų mokykloje mokosi vaikų iš Raseinių, Šiaulių, Tauragės, net Varėnos rajonų. Tačiau užkliuvo iš Radviliškio važinėjantys mokiniai. Mat, jų registracijos vieta Kelmės rajone, Užventyje, nors faktiškai gyvena Radviliškyje. Bandėme tai aiškinti ministerijai, tačiau nepavyko įrodyti. Remiamasi tik dokumentais.“
Direktorė stebisi, jog finansavimą lemia ne pagrindiniai, o papildomas kriterijus. Juk kuo didesnė mokykla, tuo daugiau mokinių turi būti iš kitų rajonų. O neįgalių mokinių tėvai patys kažkada buvę specialiosios mokyklos auklėtiniai. Jie dažnai migruoja iš vieno rajono į kitą. Būsto nuomotojai nesutinka jų priregistruoti. Todėl belieka registruotis savame rajone, pas tėvus, senelius ar kitus giminaičius, nors faktiškai jų vaikai vežiojami iš kitų rajonų.
Galiausiai kyla klausimas, ar Kelmės rajono vaikai, kurių mokykloje dauguma, yra kuo nors blogesni už kitų rajonų vaikus? Juk tai tie patys Lietuvos vaikai, kuriuos privalome ugdyti ir padėti integruotis į visuomenę.
“ O gal kaip koks garsus licėjus turėsime atsirinkinėti, rūšiuoti vaikus? – klausia direktorė. – Kuo mažiau mokinių priimti iš Kelmės rajono, kad mažiau reikėtų kitų rajonų vaikų, kurie privalo sudaryti dešimt procentų. Deja, mums mokinius atrenka Švietimo pagalbos tarnybos specialistai. Jie nustato, kokio lygio intelekto sutrikimą turi vaikas.“
„Jeigu jau trūksta vieno ar poros vaikų, kodėl mokymosi aplinka nefinansuojama visiems 78 mokiniams? Gal, iškilus tokiai problemai, pakaktų tiesiog sumažinti mokymosi aplinkai skirtas lėšas, skirti pavyzdžiui 80 procentų buvusios sumos?“ – stebisi mokyklos bendruomenė.
Jai peršasi vienintelė išvada, jog naujais kriterijais norima sunaikinti specialiąsias mokyklas ir pasiekti, kad intelekto ir kitas negalias turintys vaikai lankytų bendrojo lavinimo mokyklas ir pasinaudotų dabar taip populiarinamu, bet dažnoje mokykloje kol kas dar neveiksniu įtraukiuoju ugdymu.
Ar įtraukusis ugdymas gali pakeisti specialiąją mokyklą?
Kelmės specialiosios mokyklos direktorė Dalia Viliūnienė įsitikinusi, jog dauguma jų mokykloje besimokančių vaikų vargu, ar prisitaikytų bendrojo lavinimo mokykloje.
Specialiojoje mokykloje visiems vaikams su negalia pritaikyta aplinka, dirba visi reikiami specialistai. Vaikai atsivežami tiesiog iš jų namų kiemo. Visą savaitę gali gyventi bendrabutyje. Penkis kartus per dieną yra maitinami.
Tuo tarpu bendrojo lavinimo mokyklos susidurs su daugybe iššūkių. Reikės daugiau mokytojų padėjėjų, logopedų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų. Kaip pavyks mokytojams toje pačioje pamokoje ugdyti ir gabius, ir specialiųjų poreikių vaikus?
Neįgaliems vaikams reikės pritaikyti aplinką: įrengti liftus, nuovažas, pritaikyti tualetus ir kitus dalykus.
Galiausiai ir patys vaikai vargu ar bendrojo ugdymo mokykloje jausis gerai. Ar nepatirs patyčių? Ar nepergyvens, kad yra kitokie? Ar nesijaus pažeminti, nes nesugebės išmokti tiek, kiek normalaus intelekto, fizinės negalios neturintys jų bendraamžiai?
Kelmės specialiojoje mokykloje pusė visų mokinių mokosi pirmosiose – dešimtosiose klasėse. Jas baigę dar trejus metus gali likti mokytis socialinių įgūdžių ugdymo klasėse arba rinktis profesiją profesinio rengimo centruose. Tačiau dažnas profesinio rengimo centre sunkiai adaptuojasi, todėl grįžta atgal į specialiąją mokyklą ir lanko socialinių įgūdžių ugdymo klasę.
O jeigu ir baigia profesinio rengimo centrą – išmoksta namų tvarkytojo, virėjo ar kitokios profesijos, darbo beveik niekas negauna.
Šiuo metu pusė visų specialiąją mokyklą lankančiųjų mokosi trijose socialinių įgūdžių ugdymo klasėse. Čia mokytis jie gali, kol sulauks 21 metų.
Ir šie, ir pagrindinio ugdymo klases lankantys mokiniai dažniausia gyvena bendrabutyje. Savaitės pradžioje mokyklos autobusai juos atveža, pabaigoje parveža atgal į namus.
Savotišką pagalbą neįgalias atžalas auginančioms šeimoms mokykla teikia ir vėliau. Įkurtas socialinės globos dienos centras, kur dieną gali praleisti mokyklą baigę neįgalieji. Šiuo metu centrą lanko 29 buvę mokiniai.
Padėtį žada gelbėti Savivaldybė
Kelmės specialioji mokykla – ne vienintelė, kuriai nurėžtas finansavimas mokymo aplinkai. Iš kitų rajonų važinėjančių mokinių pritrūko ir Raseinių bei Rokiškio specialiosioms mokykloms. Raseiniškiai ketina kreiptis į teismą.
Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius ketina paieškoti galimybių kelis šių mokslo metų mėnesius specialiosios mokyklos mokymosi aplinką finansuoti iš rajono biudžeto. „Teismai – ne tas kelias. Jeigu nelaimėtume, iš biudžeto tektų sumokėti ir bylinėjimosi išlaidas“, – tvirtina meras.
Kitais mokslo metais mokykla galimai išspręs problemą ir vėl gaus finansavimą.
Sprendimas – gana nelogiškas. Mokytojams, mokytojų padėjėjams ir kitiems švietimo pagalbos specialistams atlyginimai mokami iš mokinio krepšelio lėšų. Ugdymas neturėtų nukentėti.
Tačiau iš kokių lėšų mokėti už patalpų šildymą, vandenį, elektrą ir kitus patarnavimus? Už ką pirkti degalus, remontuoti tris autobusus, suvežančius mokinius į mokyklą? Iš kokių lėšų mokėti atlyginimus vairuotojams, virėjoms, valytojoms ir kitiems mokymosi aplinka besirūpinantiems darbuotojams?
Galiausiai iš kokių pinigų pirkti produktus ir po penkis kartus per dieną maitinti mokinius?
Mokyklos direktorė dėkinga rajono vadovams, jog sausio mėnesiui jau pažadėta skirti vieną dvyliktąją visų iki tol gautų lėšų, tačiau apgailestauja, jog jų mokyklai kompensuojant valstybės neskirtas lėšas, gali nukentėti kitos sritys.
Mokyklos bendruomenė ketina dar kartą su įtikinamais argumentais kreiptis į naująją Švietimo, kultūros ir sporto ministrę. Nors vilties – nedaug. Paskutinysis gautas raštas apie neskiriamas lėšas – jau su naujosios ministrės parašu.
