Naujausios
Tvenkinys juoduoja be vandens
Paežerių tvenkinio, kurio vanduo išleistas vasario mėnesį, vietoje juoduoja sausumos žole apželianti išdžiūvusi žemė. Valdininkai tikina, kad jau bus gauta lėšų užtvankai tvarkyti, o gamtos mylėtojai išgyvena, jog, ilgai nesiėmus darbų, nukentėjo augmenija ir gyvūnija.
Algimantas BRIKAS
Piktinamasi
Vasarą Dirvonėnuose, paplūdimyje šalia parko, karštą dieną visada daug prisirinkdavo žmonių, kad pasimėgautų vandens vėsa.
Dabar jų čia nebūna, nes nebeliko vandens. Jis čia tyvuliavo Upynos upelį prieš keletą dešimtmečių perkirtus užtvanka, įrengta Kuršėnų— Luokės kelyje. Dabar, išleidus užtvenktų plotų vandenį, jo liko tik senosiose — Nelindos ežero ribose.
Gyventojai piktinasi, kad, vasario mėnesį išleidus tvenkinio vandenį, vis dar niekas negali paaiškinti, kada vanduo vėl tyvuliuos, kur tyvuliavęs.
Šiaulių rajono savivaldybės klerkus ypač piktai atakavo vienas valdininkas, ketinęs tvenkinio pakrantėje švęsti savo amžiaus jubiliejų.
Gamtai padaryta žalos
Ištikimiausiems gamtos mylėtojams ir puoselėtojams — dar kiti rūpesčiai.
Jie pasakoja, kad žuvis iš Nelindos ežero dabar graibstoma, kaip kas išmano. Brakonieriams nebetrukdo meldynai, nes nuseko ir ežeras, tarp jų ir vandens radosi plynas purvo bei smėlio plotas.
Vytautas Uosis, Kuršėnų kūrybos namų gamtininkų centro vadovas, sako, kad žuvo daugybė moliuskų, pakrančių urvuose, po kelmais, šaknimis žiemojusių vėžių ir kitų gyvūnų. Šie moliuskai esą svarbūs tuo, kad jie — gyvasis vandens filtras: kuo telkinyje jų daugiau, tuo jo švaresnis vanduo.
Nebeliko į Raudonąją knygą įrašytų nendrinių lingių. Pasak gimtojoje sodyboje, esančioje netoli Nelindos, apsilankančio V. Uosio, viena baublių porą pavasarį dar paūbavo — nebėra ir jos.
Daug paukščių pasklido ieškoti lizdaviečių: čia nebeliko jiems tinkančių vietų. Žmonės pasakoja, kad ir tolokai nuo ežero esančiose sodybų kūdrose ėmė perėti laukinės antys — tokių dalykų anksčiau nepasitaikydavę.
Sausumoje likusios išsiraizgiusios vandens lelijų šaknys. V. Uosis stebisi, kad jos per kelis mėnesius, praleistus sausumoje, liko gyvybingos: šakniagumbių, įmestų į kūdrą, daigai jau išleido lapus.
Pasak gamtininko V. Uosio, tvenkinį vėl pripildžius vandens, dabar jo dugne sužaliavę sausumos augalai virs pūvančia koše. Apie per ilgą laiką nuskaidrėjusį šio tvenkinio vandenį teks pamiršti ilgam.
Gamtininkas V. Uosis mano, kad, kol užtvanka neremontuojama, užtvenktame plote palikus šiek tiek vandens, žala gamtai būtų buvusi padaryta mažesnė.
Užtvankai grėsė griūtis
Saulius Darginavičius, Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio vedėjo, teigimu, Paežerių tvenkinio vanduo skubiai išleistas kilus grėsmei, kad sugrius užtvanka, ant kurios įrengta asfaltuotas Kuršėnų— Dirvonėnų kelias.
Tris užtvankos vamzdžius vanduo jau buvo išjudinęs. O jeigu jau vanduo prasiskverbia kitapus rentinio, srovelė po srovelės, ir — griūtis.
Užtvanka jau remontuota, vamzdžiai kapitaliai tvarkyti 1997 metais, bet tai padėjo neilgai.
S. Darginavičius sako, kad šios bėdos buvo „užprogramuotos“ įrenginėjant užtvanką 1980-aisiais: pralaidoje sudėti ne 1,8, kaip derėjo, bet 1,2 metro skersmens vamzdžai. Galbūt neįvertinta tai, kad Paežerių tvenkinys yra lomoje, po lietaus jis visada sparčiai prisipildydavo, šachtai tekdavo didelis vandens spaudimas.
Pasak S. Darginavičiaus, tokios rusų laikų užtvankos, kaip ši — ketvirtosios, žemiausios klasės, buvo numatyta kad jos eksploatuojamos 25-erius metus.
Užtvankos būklę įvertino iš apskrities melioracijos, aplinkos apsaugos specialistų, vilniškių ekspertų sudaryta komisija. Ji padarė išvadą, kad tvenkinio vandenį reikia nuleisti.
Vandenį nuleidus, atsirado galimybė įlipti į užtvankos šachtą, ją apžiūrėti ir nuspręsti, kokių imtis darbų. Ši apžiūra patvirtino nuogąstavimus ir įtarimus.
Melioracijos poskyrio vedėjo S. Darginavičiaus teigimu, vietoje šios šachtos įrenginėjant naują, per Pamockę tektų įrengti asfaltuotą aplinkkelį, nes kursuoja autobusai, o tai labai brangiai kainuotų. Todėl netoliese bus įrengtas 60 centimetrų skersmens gręžinys, pastatyta sifoninė šachta, per ją ir bus „nuimamas“ vandens perteklius.
Skiriama 1,3 milijono litų parama
Pernai rudenį Savivaldybei iš Žemės ūkio ministerijos pranešta, kad jau galima teikti paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ gauti. Todėl skubėta patekti į šios pagalbos pirmąjį etapą: užsakytas projektas, imta nuleidinėti tvenkinio vandenį.
S. Darginavičiaus teigimu, paraiškos teikti anksčiau negalėta todėl, kad dar nebuvo baigta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuota Gudelių tvenkinio užtvankos rekonstrukcija. Yra tokia nuostata: į šiuos fondus vėl galima kreiptis tik baigus naudoti ankstesniojo projekto lėšas.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba praėjusių metų gruodžio pabaigoje pritarė Paežerių tvenkinio užtvankos melioracijos įrenginių rekonstrukcijos projektui, teikiamam paramai gauti.
Viltys, kad ši parama bus skirta, stiprėjo dar ir todėl, kad į ją pretendavo vos keleto šalies rajonų savivaldybės.
Paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pristatyta šių metų sausio pabaigoje. Paraiškos vertinimai užsitęsė iki pat vasaros.
Stasys Lembutis, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, liepos 18-osios rytą „Šiaulių kraštui“ pranešė išvakarėse sužinojęs, jog paraiška tenkinama, skirta 1,3 milijono litų parama Paežerių tvenkinio užtvankai remontuoti. Tai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešta žodžiu, belieka sulaukti šią žinią patvirtinančio rašto.
Remontuojant užtvanką lėšomis prisidės ir rajono Savivaldybė.
Dabar bus skelbiamas konkursas užtvankos tvarkymo darbams atlikti. Jo laimėtojas paaiškės maždaug po dviejų mėnesių. Jis ir imsis šių darbų.
Manoma, kad tvenkinys toks, koks buvęs, žvejus ir kitus poilsiautojus vėl vilios ateinančių metų vasarą.
Kompensacija
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius S. Lembutis sako, jog dirvonėniškiams ir kitiems šį tvenkinį pamėgusiems žmonėms numatyta iš dalies kompensuoti jų patirtą skriaudą, tvenkinyje nelikus vandens.
Kol tvenkinio dugnas sausas, bus pasistengta Dirvonėnų kaimo bendruomenės pasirinktoje vietoje „iškrapštyti“ dumblą, atvežti smėlio, kad būtų įrengtas paplūdimys.
Petras Brikas, Dirvonėnų kaimo bendruomenės pirmininkas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog keletas aktyviųjų bendruomenės narių, paplūdimiui rinkdami vietą, apžiūrėjo pakrantę. Manoma, jog geriausia paplūdimį įrengti netoli parko, apie 50 metrų nuo buvusios maudyklos link Kuršėnų — Dirvonėnų kelio. Čia dabar veši nendrynai.
Šį pasirinkinmą dar turėtų patvirtinti bendruomenės valdyba.
ĮSPŪDIS: Vos tik nuleidus tvenkinio vandenį gamtininkas Vytautas Uosis, vaikštinėdamas pakrante, baisėjosi, kad gamtai padaryta didelė žala.
DŽIAUGSMAS: Saulius Darginavičius, Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio vedėjas, sako, jog dabar jau galima ir pasidžiaugti: pingai užtvankai tvarkyti skirti.
PAPLŪDIMYS: Praėjusią vasarą nuo šio trampino šokinėjo nardymo mėgėjai.
UŽTVANKA: Ant užtvankos šachtos ir pylimo susirinkdavo žvejybos mėgėjų.
BENAMIS: Bebro namas liko ant kalnelio, tvenkinio dugne pasidarytos landos — be vandens.
GĖLĖS: Baltųjų lelijų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, šaknys atsidūrė sausumoje.
GYVIAI: Tvenkinio pakrantė pavasarį buvo nuklota jau nekrutančių geldelių.
Autoriaus nuotr.
