Naujausios
“Mano 36 m. sūnus Aleksandras dirbo toje pamainoje, tarp sužeistų jo nėra. Mudu su žmona skubiai ką tik grįžom iš kito miesto ir atskubėjau. Žmona neturėjo drąsos ateiti ir žiūrėti į pelenus, ji pasiligojo. Aleksandras vienintelis mūsų vaikas, širdis plyšta iš skausmo“, – kalbėjo Aleksandras Diačenka.
Šį šešiasdešimtmetį vyriškį sutikau prie statybinių medžiagų parduotuvės „Epicentras“ kitą dieną po to, kai į ją atskridusios dvi priešo raketos sukėlė pražūtingą gaisrą ir sukėlė gedulą visoje šalyje. Sukrėstas Charkivo meras Igoris Terechovas apkaltino Rusiją pradėjus genocidą – Charkivo gyventojų naikinimą.
„Epicentrą“ galima sulyginti su Lietuvoje populiariu prekybiniu „Senukų“ tinklu. Tai pats didžiausias prekybinis statybinių medžiagų bei įrankių tinklas Ukrainoje, turintis 73 parduotuves. Keturios parduotuvės buvo sunaikintos karo pradžioje, tačiau žmonių jose nežuvo, nes buvo uždarytos.
Pastaroji diena ir mane labai sukrėtė. Fotografuojant degantį pastatą policininkai sušuko, jog skrenda dar viena raketa ir visi turim per keliolika sekundžių pasislėpti. Rusai pradėjo leisti pakartotines raketas tam, kad nužudytų į pagalbą atskubėjusius gelbėtojus ir medikus, ir tai jau nutiko ne kartą.
Išgirdę pranešimą apie raketą šalia buvę žurnalistai, gelbėtojai, medikai ir policininkai pasileido bėgti slėptis už gretimų pastatų. Po pusvalandžio toks pranešimas pasikartojo ir vėl visi rekordiniu greičiu puolėm bėgti.
Abi raketos, pralėkusios pro mus, nusileido į kitus taikinius. Viena nukrito į centrinį parką, kuriame tuo metu buvo daug žmonių, tačiau, laimei, nesprogo. Antra raketa sprogo ir paliko trijų metrų gylio duobę bei sužeidė 25 praeivius miesto centre, visiškai šalia gyvenamųjų namų, kurių pirmame aukšte veikė pašto skyrius, kirpyklos, kavinės, parduotuvės, stomatologijos klinika.
Išgyvenau šoką, nes susprogdintoje „Epicentro“ parduotuvėje ne kartą pats lankiausi, o centre sprogimas įvyko vos 200 metrų nuo namo, kuriame gyvenu. Ne kartą lankiausi tiek tame pašto skyriuje, tiek kavinėse.
Kiek tiksliai žmonių tragedijos metu buvo 13 tūkstančių kvadratinių metrų “Epicentre“ ir kiek žuvo kol kas nežinoma. Ugnį pavyko užgesinti po šešiolikos valandų, o gelbėtojai kol kas ištyrė ir išvalė tik trečdalį patalpų. Pirmadienio rytą po pusantros paros paieškų buvo rasti 16 žuvusiųjų palaikai, dar vienuolika asmenų yra laikomi dingę be žinios. Spėjama, kad galėjo būti pirkėjų vienišių, kurių artimieji nepasigedo ir neieško.
Ekspertai nustatė, kad „Epicentre“ žmones pražudė nuotoliniu būdu valdomos raketos, kurios į taikinį pataiko ne didesne kaip 10 metrų paklaida, o tai įrodo, kad civiliai žudomi tikslingai. Tragedija įvyko truputį po 16 valandos, gan tolokai nuo centro. Porą šimtų metrų tolėliau nuo supermarketo yra sankryža, kurioje pasukus kairėn eina kelias tiesiai į už penkiolikos kilometrų esančią Lipcių gyvenvietę, kurią okupantai siekia užimti ir kur vyksta aršūs mūšiai.
Išgirdau, kaip į tragedijos vietą atvykę du žurnalistai ukrainiečiai svarstė – gal iš supermarketo buvo vežamos statybinės medžiagos Lipcių įtvirtinimams, bet kam sprogdinti dieną, kai daug pirkėjų? Į minėtą pokalbį įsiterpti nespėjau, nes tuo metu policininkai garsiai sušuko: „Skubiai bėkit slėptis – lekia dar viena raketa.“
Charkivas nuo Rusijos sienos yra nutolęs tik 30 kilometrų, o nuo Belgorodo miesto, iš kurio dažniausiai vyksta apšaudymai, raketos atskrenda per 1–2 minutes.
Tą dieną raketos skriejo ne iš Belgorodo, bet iš lėktuvų. Ukrainos oro erdvės žvalgyba nuolat informuoja, kai į orą pakyla raketų nešėjai, ir Charkive tada iš karto pasigirsta pavojaus sirenos. Iki už penkių šimtų kilometrų esančio Kijevo ar už tūkstančio kilometrų esančio Lvivo raketos skrenda 5–10 minučių, o Charkive jos neretai sprogsta po keliolikos ar keliasdešimt sekundžių, net nespėjus sukaukti pavojaus sirenoms.
Grįžus prie ugnyje paskendusio pastato po pusvalandžio vėl pasigirdo pranešimas visiems slėptis. Išgirdęs policininkų pokalbį, kad ketvirta raketa sprogo centre esančioje Mokslo gatvėje suklusau, nes ten ir aš esu apsistojęs.
Važiuojant mašina kylančių dūmų centre nesimatė, tačiau vaizdas įvykio vietoje buvo šiurpus. Gatvėje žiojėjo trijų metrų gylio ir dešimties metrų pločio duobė, o iš šalia esančio penkiaaukščio gyvenamojo namo langų rūko dūmai. Name neliko nė vieno lango, jie išdužo ir gretimuose namuose abiejose gatvės pusėse.
Jei bomba būtų pataikiusi į minėtą namą, jo griuvėsiai būtų palaidoję nemažai žmonių. Laimei, buvo šeštadienio vakaras, ir pirmame aukšte esančiame pašte buvo vos keli žmonės, o kirpykla ir siuvykla nebedirbo.
Kitoje gatvės pusėje esanti stomatologijos klinika irgi nebeveikė, o šone esančios kavinės lankytojus nuo sužeidimų apsaugojo du dideli medžiai. Sunkiausiai sužeistas buvo trylikametis berniukas, kuriam skeveldra pataikė į kaklą ir medikai jo būseną vertina kaip kritišką. Dar 23 žmonės patyrė lengvesniu sužeidimų.
Norėjau pakalbinti mediko tvarstomą moterį, tačiau dar kartą pasigirdo šauksmas bėgti nuo atskrendančios raketos, ir akimirksniu gatvė ištuštėjo. Raketa šį kartą pro Charkivą praskriejo ir sprogo Lipciuose, kur nerimsta mūšiai.
Merija pirmadienį paskelbė Charkive gedulo dieną, tačiau nuo ankstaus ryto vėl aidi oro pavojaus pranešimai, ir niekas negarantuoja, kad gėles į tragedijos vietą nešantys miestiečiai nežus nuo okupanto atakų.
