
Naujausios
Į galvą šovė mintis: cirkas galėjo turėti įtakos V. Zelenskio polinkiui komiškiems vaidmenims teatro scenoje bei televizijoje, tai jį labai išgarsino ir net padėjo tapti prezidentu. Tokį spėjimą sustiprino užkalbinta šešiasdešimt ketverių metų pensininkė, buvusi siuvėja Ira Vološina.
Moteris parodė už dviejų šimtų metrų nuo cirko esantį dvylikaaukštį blokinį namą, kuriame butą esą tebeturi V. Zelenskio tėvai ir pro kurio langus būsimas prezidentas kasdien regėjo cirką. Ira patvirtino girdėjusi pasakojimus apie dažną jaunuolio lankymąsi cirke, tačiau sakė pati jame buvusi vos kelis kartus, nors gyvena šalia.
Moteris sakė, kad iki karo dažnai netoliese esančiame centriniame turguje sutikdavusi V. Zelenskio tėvus, vietos Ekonomikos universiteto dėstytojus. Jie net sūnui tapus prezidentu esą išliko neišdidūs ir su visais kaimynais toliau sveikinosi, šnekteldavo.
Paklausus, kaip vertina V. Zelenskio valdymą, I. Vološina pasakė, jog Kryvyj Riho gyventojai didžiuojasi, kad jų miesto atstovas tapo Ukrainos prezidentu. Moteris prezidento negyrė ir siūlė prisiminti posakį, kad viščiukai yra skaičiuojami rudenį.
„Dabar, per karą, V. Zelenskis elgiasi labai vyriškai, uždega kovai, tačiau iki tol nieko ypatingo nenuveikė, ir net mūsų mieste jį kritikuojančiųjų buvo bemaž tiek, kiek giriančiųjų“, – teigė Ira.
Pagyromis nesisvaidė ir kita prie cirko sutikta pensininkė, buvusi medikė Julia Anisimova. Moteris priminė, jog medikų pensijos ir algos nepadidėjo, yra mažos, vos užtenka pragyventi, bet neslėpė vilčių, jog, karui sėkmingai pasibaigus ir Ukrainai įstojus į ES, gyvenimas ims gerėti.
Moteris atsisakė fotografuotis ir net gąsdino mane jokiu būdu nefotografuoti nei prezidento tėvų namo, nei jo lankytos mokyklos ir centrinio turgaus, nes galiu būti įtartas šnipinėjantis okupantams ir suimtas.
Prie prezidento namo užkalbinta 42 metų nekilnojamojo turto agentė Olga Kipasto pasigyrė, jog jos atstovaujama firma pardavė minėtą butą V. Zelenskio tėvams. Jie čia per karą nebegyvena, tačiau butą tebesaugo policija. Agentė gyrė V. Zelenskį už drąsą, kad karui prasidėjus nepabėgo į užsienį, o ankstesnių jo darbų vertinti nenorėjo, nes esą per trumpai šalį valdė.
Iki 95-osios gimnazijos, kurioje mokėsi V. Zelenskis, nuo tėvų namo yra vos keturi šimtai metrų. Gimnazijoje šiuo metu vyksta remontas, todėl apžiūrėti prezidentui skirto mini muziejaus neteko.
Vos už keliolikos metrų nuo gimnazijos stovi cerkvė, kitoje gatvės pusėje – prekybos centras, netoli biblioteka, poliklinika, centrinis miesto turgus, o šalia tėvų namo – universitetas.
V. Zelenskiui pasisekė, jog šalia namų buvo tokie svarbūs statiniai, nes Kryvyj Rihas yra keistas miestas – siauras ir nusitęsęs net 126 km. Šiame viename ilgiausių Europos miestų gyvena 0,6 mln. gyventojų, aštuntas Ukrainoje.
Kol kas Kryvyj Rihe sąlyginai ramu, tačiau iki fronto linijos tik 100 kilometrų, o Maskva neslepia noro jį užvaldyti. Kryvyj Rihas – geležies rūdos kasyklų ir metalo liejyklų karalystė.
Būtent atrasti geležies rūdos klodai į šią buvusią nedidelę, prieš 250 metų kazokų įkurtą gyvenvietę XlX šimtmečio pabaigoje priviliojo Rusijos bei Vakarų šalių investuotojus. Jie suprato, kad netolimame Donbase esantys anglies klodai leis pigiai perlydyti į metalą geležies rūdą, ir Kryvyj Rihas ėmė staigiai pūstis kaip mielinė tešla.
Dabartinis Kryvyj Rihas tam tikra prasme primena Lietuvos Visaginą, nes dėl į miestą sovietmečiu sukviestų rusakalbių specialistų ukrainietiškos kalbos gatvėje taip ir nepavyko išgirsti. Miesto praradimas Ukrainos ekonomikai būtų labai skausmingas, nors architektūriniu požiūriu jis nėra gražus.
Tai pramoninis fabrikų ir kasyklų miestas, kurio pagrindinę gatvę ir aikštę juosia neaukšti stalininiai gyvenamieji namai, o centras nuo seno yra vadinamas „socgorodu“ – socialistiniu miestu. Turistus Kryvyj Rihas iki karo bandė privilioti galimybe nusileisti į pačią giliausią šalyje, net pusantro kilometro po žeme, esančią šachtą.
Unikalia buvo vadinama ir galimybė pavažiuoti traukinio linija, jungiančia mieste esančius fabrikus. Darbininkų geležinkelis. Vietiniai didžiuojasi ir prie merijos esančiu pačiu didžiausiu pasaulyje veikiančiu gėlių laikrodžiu bei gigantišku paminklu, įamžinusiu tariamą miesto įkūrėją kazoką Kreivą Ragą.
Pagal vietos legendą miestą įkūrė kazokas vardu Rihas (lietuviškai „ragas“). Kadangi kazokas mūšyje buvo praradęs vieną akį, jį aplinkiniai vadino žvairuoju arba kreivuoju Ryihu, o toks pavadinimas esą prigijo ir jo įkurtai gyvenvietei.
Mokslininkai spėja, kad vardo kilmę nulėmė tai, jog Saksagano upė daro toje vietoje staigų kreivą lanką. Tačiau legenda apie kazoką yra populiaresnė.
Tačiau miestui labiau už minėtą kazoką yra nusipelnęs paskutinis Zaporižės sečės kazokų atamanas Petro Kalniševskis. 1690 metais gimęs ir nuo aštuonerių metų karybos meno mokęsis P. Kalniševskis karjeros laiptais kopė labai palengva ir visų kazokų vadu tapo būdamas 72 metų.
1762 metais kazokų taryba jį paskyrė eiti kišo atamano pareigas. Tiurkų kalbos žodis „kišas“ reiškia vado buveinę, o kazokų taryba turėjo paprotį ūkiniams reikalams vadovauti išsirinkti vieną asmenį, vadinamą kišo atamanu.
Per laiką pastarojo atamano vaidmuo didėjo, ir jis tapo svarbiausiu asmeniu kazokų valstybėje. Paskutiniu kišo atamanu buvęs P. Kalniševskis savo tvirtovę įrengė Kryvyj Riho apylinkėje, o 1775 metais caro valdžios paprašė čia įsteigti pašto pastatą, apie kurį ir ėmė kurtis miestelis.
P. Kalniševskio likimas buvo tragiškas. Nors už kazokų paramą carinei Rusijai kovoje su Turkija jam buvo suteiktas generolo laipsnis, 1776 metais Maskva jį areštavo ir iki pat mirties išlaikė kalėjime.
P. Kalniševskis mirė 1803 metais, būdamas 113 metų, o Kremlius jį specialiai palaidojo nežinomoje vietoje, kad kazokai neišsikastų jo kūno ir negarbintų.
Kazokų tvirtovės buvo sugriautos ir visuomenės lyderiai suimti tuo metu, kai vyrai nebuvo grįžę iš Rusijos karo su Turkija, o stovyklose dominavo moterys, vaikai bei senoliai.
Du šimtus metų plačiose stepėse egzistavusi karinė kazokų valstybė Zaporižės sečė („sečė“ – lageris, stovykla) žlugo. Pirmoji sečė 1552 metais įsikūrė Chorticės saloje dabartinio Zaporižės miesto pakraštyje, bet vėliau vadavietės kėlėsi į kitas septynias vietoves.
Paskutinė sečė vadinosi Naująja seče ir jos vadavietė buvo dabartinio Kryvyj Riho miesto teritorijoje.
Praėjus 247 metams po Zaporižės kazokų valstybės sunaikinimo, Kremlius šiemet užsimojo sunaikinti ir dabartinę Ukrainą. 1775 metais kazokų vadui, kišo atamanui P. Kalniševskiui į pagalbą neatėjo jokia valstybė, o dabartinio Ukrainos prezidento V. Zelenskio prašymui pasaulis neliko kurčias.
Tai suteikia viltį tiek ukrainiečiams, tiek Vakarams, kad grobuoniškos carinės Kremliaus užmačios bus sutramdytos, o V. Zelenskis vadovaus pergalės paradui ir dės gėles ant simbolinio P. Kalniševskio kapo.